Savaitgalį šėlęs uraganas „Ervinas“ pakoregavo Aplinkos ministerijos nuogąstavimus dėl medienos kurui stygiaus ir kainų kilimo. „Mažeikių šilumos tinklų“ vadovo nuomone, per audrą išverstais medžiais porą metų bus galima kūrenti biokuro katilus, kaina už šilumą neturėtų kilti.
NUOGĄSTAUTA DĖL MEDIENOS STYGIAUS
Praėjusią savaitę aplinkos ministras Arūnas Kundrotas pasirašė raštą, kuriuo įspėjo Ūkio ministeriją, Savivaldybių asociaciją, kad pastaraisiais metais šalyje sparčiai auga katilinių, kūrenamų mediena, pajėgumai. Kadangi medienos kurui poreikis išaugo pustrečio karto, kai kuriuose šalies regionuose juntamas medienos stygius, didėja konkurencija rinkoje, sparčiai auga kainos, kyla įtampa.
Dokumente pabrėžiama, kad kaimo vietovėse malkinė mediena yra pagrindinis gyvenamųjų namų šildymo šaltinis. Urėdijose vien nenukirstu mišku malkinės medienos parduodama apie 400 tūkst. kub. m per metus.
Aplinkos ministerija įspėjo, kad jau artimiausioje ateityje katilinėms gali nebeužtekti medienos kuro, ir pasiūlė įvertinti apsirūpinimo kuru galimybes.
BIOKURO STYGIAUS NEJAUTĖ
UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ per šildymo sezoną kūrena mazutu ir biokuru. Vasaros metu – tik biokuru. Įmonės generalinis direktorius Jonas Jurkus „Santarvei“ teigė, kad po uragano pasipylę tiekėjų pasiūlymai leidžia tikėtis, jog katilinė medienos kuru apsirūpins dvejiems metams į priekį. Pradėta kūrenti rezervinė malkinė mediena: pastovėjusių malkų kokybė yra prastesnė. Be to, kaina už šį kurą pradėjo mažėti.
Pasak J. Jurkaus, du biokuro katilus turintys „Mažeikių šilumos tinklai“ ir iki šiol nejautė biokuro stygiaus. Kadangi Mažeikiai yra šalies pasienyje, įmonei malkinę medieną tiekė ne tik lietuviai, bet ir latviai.
„Dabar labai daug latvių atvažiuoja. Jie ypač aktyviai nori įlįsti į medienos rinką“, – juokavo generalinis direktorius.
J. Jurkus priminė, kad biokatilas kūrenamas ne tik skiedromis, bet ir pjuvenomis bei durpėmis. Per sezoną vien tik durpių panaudojama apie 20 tūkst. kub. m.
„Santarvei“ priminus, kad įmonė labai nenoriai pradėjo kūrenimą durpėmis, J. Jurkus teigė, kad paprastai kiekviena naujovė sutinkama priešiškai.
„Reikėjo „prisitrinti“, prisipratinti. Dabar suprantame, kad tai – puikus kuras“, – sakė direktorius.
RŪPINSIS GAMTINIŲ DUJŲ ATVEDIMU
J. Jurkus teigė, kad ieškoma naujų biokuro rūšių. Norima pradėti kūrenti šiaudais, todėl dabar atliekami įvairūs skaičiavimai, analizės. Kūrenimas šiaudais būtų naudingas ir ūkininkams.
„Negalima miegoti, reikia ieškoti naujovių, galvoti apie gamtines dujas, šiaudus – apie viską, ką galima sudeginti neteršiant gamtos. Tikrai nestovime vietoje, stebime rinką, pilnu tempu ruošiamės gamtinių dujų atvedimui“, – teigė vadovas.
J. Jurkus tikisi, kad jau kitąmet gamtinės dujos pasieks mūsų rajoną. Jis priminė, kad po darbo Seime jis turi daug pažinčių Vyriausybėje, todėl stengsis paspartinti šios problemos sprendimą. Jau kitą savaitę jis ruošiasi susitikti su Ministru Pirmininku ir aptarti gamtinių dujų atvedimo klausimą.
Generalinis direktorius nenorėjo sutikti su nuomone, kad iki šiol būtent Šilumos tinklai stabdė derybas dėl gamtinių dujų atvedimo.
„Nemanau, kad Jurkonis spyrėsi. Galbūt jis nelabai pasitikėjo politikų kalbomis. Juk vieni politikai teigė, kad reikia atvesti dujas, o kiti už nugarų šnekėjo, kad tai – nesąmonė. Aš pats esu pasiruošęs kiek galima daugiau šiuo klausimu padėti“, – tikino J. Jurkus.
GAUS PINIGŲ „UŽ NIEKĄ“
Vadovas džiaugėsi, kad įmonei nereikia mokėti už taršą, nes atitinka Europos Sąjungos oro taršos normas. J. Jurkus sakė, kad nuo kitų metų įmonės, sumažinusios teršalų išmetimą, galės tuos rodiklius parduoti kitoms įmonėms. Tokiu būdu „Mažeikių šilumos tinklai“ tikisi uždirbti apie 500 tūkst. litų.
Pasak J. Jurkaus, „už nieką“ gautus papildomus pinigus bus galima panaudoti bendrovei rekonstruoti.
„Svarbiausia, kad nereikėtų kelti kainos už šildymą. Manau, kad to nereikės daryti. Ir dėl malkinės medienos nerimas nekyla, nes tarp norinčiųjų ją mums tiekti yra didelė konkurencija“, – sakė direktorius.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
