„Sidabrinė nendrė“ – mylintiems dainą

1995 metais Šilutės savivaldybės taryba įsteigė „Sidabrinės nendrės“ premiją, kuri kasmet teikiama už ypatingą veiklą – garsinantiems Šilutės kraštą. „Sidabrinės nendrės“ metų laureatas pagerbiamas per vieną svarbiausių Lietuvos valstybės datų – Kovo 11-osios iškilmes. Šiemet prestižinis krašto apdovanojimas įteiktas mišriam politinių kalinių ir tremtinių chorui „Pamario aidas“.


Šiemet į vieną garbingiausių krašto apdovanojimų pretendavo 7 kandidatai, kuriuos „Sidabrinės nendrės“ komitetui pateikė fiziniai bei juridiniai asmenys. Net 18 paraiškų komitetas gavo su siūlymu premiją teikti mišriam chorui „Pamario aidas“, kuriam vadovauja Vytautas Jovaiša ir Nijolė Sniečkuvienė.
Nors chore dainuoja baltų obelų skraistėmis galvas pasidabinę dainininkai, prieš keletą savaičių choristai pasitiko savo 17 pavasarį. Simboliška, kad šį pavasarį chorui skirtas vienas garbingiausių krašto apdovanojimų – „Sidabrinė nendrė“.
Per 17 choro pavasarių keitėsi dainininkai, choro statusas, tačiau niekada nekito čia dainuojančiųjų meilė dainai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šalies miestuose, miesteliuose kūrėsi politinių kalinių ir tremtinių chorai. Šiam judėjimui ir idėjai įkurti chorą pritarė ir Šilutės skyrius, kuriam tuomet vadovavo Vytautas Vaicekauskas. Taip Šilutėje 1993 metais dainą mylintys politiniai kaliniai ir tremtiniai susibūrė į chorą. Chorui kelerius metus vadovavo Česlovas Jovaiša. Nemažai darbo ir rūpesčių buriant chorą tuomet teko mokytojoms D. Kalinauskienei, V. Abromaitienei. 1995 metais choras išsirinko pavadinimą, buvo pasiūta ir bažnyčioje pašventinta choro vėliava.
Netrukus chorui diriguoti pakviestas ilgametis muzikos mokyklos vadovas Vytautas Jovaiša. Choro repertuare skambėjo tremties, Tėvynės meilės bei sakralinės tematikos dainos. Aštuonerius metus choras atstovavęs Šilutės politinių kalinių ir tremtinių skyriui 2001 metais pakeitė statusą – tapo nevyriausybine organizacija. Pradėta rašyti projektus, gauta dotacijų iš Savivaldybės Kultūros skyriaus.
Dar po metų chorui vadovauti ir diriguoti pakviesta buvusi V. Jovaišos mokinė Nijolė Sniečkuvienė. Daug patirties sukaupusi dirbdama su dainuojančiais vaikais chorvedė į „Pamario aidą“ įnešė naujų vėjų.
„Man patinka vadovės drąsūs rankų mostai, belieka sekti jais, ir daina liejasi“, – sako pedagogė, ilgametė įvairių chorų dainininkė Danutė Misiukonienė.
„Dainuoju visą gyvenimą“, – jai pritaria Danutė Narbutienė. Ponia Danutė pamena, kad jai dar dainuojant mokyklos chore vadovas mokęs ne tik dainuoti, bet ir teisingos laikysenos, eisenos scenoje. Ponia Danutė mokėjusi daug Maironio, P. Širvio eilėraščių, kuriuos mieliau dainuodavusi. Niekada nestokojusi aktyvumo, dabar laiko randa dainuoti ne tik chore, bet ir „Bočių“ ansamblyje. Nuo vaikystės dainą mėgusi Rūta Macijauskienė pasakoja, kaip ją mažytę tėveliai, Lietuvos šauliai, vesdavosi į sueigas, renginius, kur buvo dainuojamos patriotinės dainos. Mama turėjo gražų balsą –iš jos ponia Rūta paveldėjo tą pomėgį. Choro seniūnė Vaclova Šarliokienė, kaip ir daugelis kitų choristų, dainuoja nuo vaikystės, tačiau chore jai tenka ne tik dainuoti. Ponia Vaclova choristų dažnai meiliu mamytės vardu vadinama. Kaip ir visos mamos, ji rūpinasi apranga. Choras turi pasisiuvęs ne vieną tinkamą sceninį rūbą. Choro vyrai taip pat turi energingą, visur suspėjantį seniūną Albiną Lukošių, šiemet skaičiuojantį 87 metus.
Chore – vienas kitą suprantantys, užjaučiantys garbaus amžiaus dainininkai, kuriuos vienija meilė dainai. Plačiai jų koncertinei veiklai net jaunesni gali pavydėti stiprybės, užsispyrimo ir sveikatos. Choras nuo 1995 metų dalyvauja respublikinėse dainų šventėse, chorų sąskrydžiuose „Su Lietuva širdy“, 8 kartus dalyvauta kas dvejus metus vykstančiuose respublikiniuose tremtinių poezijos ir dainų šventėse. Šiemet choristai ruošiasi tokiai išvykai į Žemaitijos sostinę Telšius.
2010 metai paženklinti dar vienu pasiekimu – netrukus pasirodys kompaktinis diskas su choro dainomis. „Pamario aidas“ įdainavo 13 kraštiečių kūrybos dainų, iš kurių penkioms muziką sukūrė choro vadovas Vytautas Jovaiša.
Kiekvieną savaitę choristai renkasi į repeticijas, kur ne tik dainuoja. Jau tapo tradicija pagerbti kiekvieną švenčiantį apvalų ar penketu pažymėtą jubiliejų. Liūdna, bet choras skaičiuoja ir netektis. Prieš metus Anapilin palydėjo ilgametį choristą, dainų autorių Eduardą Šmitą. Ne vienas choristas pamena repeticiją, į kurią teko ateiti įveikus širdgėlą ar pakilus iš ligos patalo. Keturios dešimtys choristų – keturios dešimtys likimų… Čia nėra nė vieno, kurio širdies virpesių nebūtų užgavusi praradimo rauda. Tačiau repeticijose – dvasios stiprybė, likimo smūgių patikrintų žmonių tvirtas petys ir tikras žodis.
Choras „Pamario aidas“ per 17 metų surengė 250 koncertų, išmoko 167 įvairios tematikos dainas, kuriomis Šilutės vardą garsina visoje šalyje.
Laima PUTRIUVIENĖ
Autorės nuotr.: Šilutės mišriam chorui „Pamario aidas“ skirtas prestižinis krašto apdovanojimas – „Sidabrinė nendrė“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto