A. Šuminas: „Kuo didesnis skaitomų šaltinių kiekis – tuo tikslesnį vaizdą susidarysite“

VU profesoriaus A. Šumino teigimu, karo Ukrainoje pradžia sutapo su labai aiškiu daugumos Lietuvos piliečių supratimu, „kas yra kas“, ir vertybinių pozicijų pasirinkimu. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Prasidėjus karui Ukrainoje, pasikeitė ir informacinė erdvė, o mums tenka dar atsakingiau rinktis šaltinius ir akyliau vertinti visas pasirodžiusias naujienas – ar tai iš tiesų yra naujiena, ar eilinė melagiena.
Apie Kremliaus dezinformacijos taktikas karo prieš Ukrainą metu, apie karo pabėgėlius kaip dezinformacijos taikinį ir tai, kokią įtaką melagienų skleidimui turi socialiniai tinklai, kalbėjome su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros profesoriumi Andriumi Šuminu.

Pabėgėliai – lengvas dezinformacijos taikinys

Prof. A. Šuminas palygino, kad nors dezinformacija yra lyg „banguojanti jūra“ su potvyniais ir atoslūgiais, tačiau pastaruoju metu aiškiai matomas suintensyvėjęs jos skleidimas ir bandymai sukelti kuo didesnį ir platesnį informacinį chaosą.
„Visuomenėje nepaliaujamai bandoma sėti abejonę, pasimetimą, nepasitikėjimą autoritetais, valdžios institucijomis ir visa žmones supančia aplinka“, – akcentavo VU profesorius.

Be to, vis daugėja bandymų negatyviai pavaizduoti nuo karo bėgančius ukrainiečius – kaip naštą Lietuvai ir kitoms valstybėms, kurios juos priėmė.
Pasakojama apie tariamus ukrainiečių nusikaltimus, teigiama, kad jie į mūsų šalį atvyksta prabangiais automobiliais, bet reikalauja nemokamo apgyvendinimo. Neva jie gauna didesnes išmokas ir gyvena daug geriau už lietuvius, kurie yra palikti vargti.

„Tokiais būdais bandoma sukelti priešpriešą tarp Lietuvos gyventojų ir karo pabėgėlių“, – komentavo A. Šuminas, papildydamas, kad mūsų šalyje yra aiškiai matomas ir jaučiamas didžiulis palaikymas Ukrainai ir ukrainiečiams, todėl visi tokie „ugnelės kurstymai“ iš esmės nesukelia žymių padarinių. Bet, kad ir kaip būtų, jų vis daugėja, todėl svarbu atkreipti dėmesį ir apie tai kalbėti.

Karo nuovargis sukuria „kabliukų“

Pastarosiomis savaitėmis itin daug kalbama apie energetikos išteklių kainų augimą.
„Rusija čia vėl ieško „kabliukų“ ir įvairiais būdais užsimena apie alternatyvą, kurią gali suteikti, – pigias dujas, elektrą, benziną. Lyg Rytai galėtų išgelbėti visą pasaulį“, – Kremliaus bandymus komentavo VU profesorius.

A. Šumino teigimu, galima drąsiai sakyti, kad aktyvių karo veiksmų pradžia (vasario mėnuo) sutapo su labai aiškiu daugumos Lietuvos piliečių supratimu, „kas yra kas“, ir vertybinių pozicijų pasirinkimu.
„Žinoma, yra likusi ir ta visuomenės dalis, kuri ir toliau yra sėkmingai paveikiama Rusijos dezinformacijos“, – sakė A. Šuminas.

Pasak jo, natūralu, kad visuomenė jaučia karo nuovargį: „Karo pradžioje matėme didesnį susitelkimą, tačiau dabar žmonės jau priprato prie žiaurių karo vaizdų ir žinių, o dėl to atsiranda tam tikrų problemų. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės yra priėmę ukrainiečius į savo namus, tad jiems natūraliai kyla klausimas, kiek laiko tai tęsis, kiek jie laiko turės gyventi su ukrainiečiais ir panašiai. Tad šis karo nuovargis kai kuriais atvejais sukelia nemenką irzlumą ir sukuria dar vieną terpę nepasitikėjimo ar abejonių kurstymui.“

Grasinimai – skirtingoms auditorijoms

VU profesorius pabrėžė, kad branduolinio ginklo, nešvarių bombų panaudojimo ir kiti panašūs grasinimai yra nukreipti į skirtingas auditorijas.
„Tai yra būdas parodyti, kad Kremliaus režimas yra galingas ir gali „išnešti“ ne tik Ukrainą ar Vakarus, bet ką tik nori“, – kalbėjo A. Šuminas.

Šiais grasinimais siekiama sukelti baimę Vakarams, daryti spaudimą pasauliui, kad būtų mažinama parama Ukrainai. Taip pat – eskaluoti Rusijos pozicijas tarptautinėje arenoje.
„Kita vertus, reikia suprasti, kad Rusija turi ir tam tikrų viduje „verdančių“ dalykų, tad Putino režimui reikia kažkokiu būdu pateikti save Rusijos liaudžiai, išlaikyti jos palaikymą. Juk akivaizdu, kad pas juos situacija negerėja, o prasidėjusi grįžtančių mobilizuotųjų karstuose banga kelia tik dar daugiau sumaišties“, – kalbėjo A. Šuminas.

Naujiena ar melagiena: kaip tai atpažinti?

Skaitant bet kokią informaciją, o ypač susijusią su karu Ukrainoje, reikia būti ypač akyliems, pastabiems ir skirti daugiau laiko pateiktos informacijos analizei, kad įsitikintume, jog tai yra tiesa.

Abejojant dėl pateiktos informacijos patikimumo, patariama vadovautis šiais pagrindiniais patarimais:
• Tikrinkite, kas yra šaltinis ir autorius, iš kur pasirodo jūsų skaitoma informacija.
• Jei tai yra netikėta naujiena, vertėtų patikrinti, ar tai yra tikra, realu ir ar apie tai rašo kiti patikimi informacijos skleidimo kanalai ar priemonės, ar vis dėlto tai išgalvota.
• Ar skaitoma medžiaga atitinka žurnalistinio darbo kriterijus, jei tai yra žurnalistinis turinys.
• Nepamirškite kritiško vertinimo.
• Nesinaudokite tik vienu informacijos šaltiniu ar kanalu. Be to, informacijos vartotojai raginami atminti, kad jų internetiniuose naujienų srautuose yra pateikiama algoritmais jau atfiltruota informacija, todėl nevertėtų apsiriboti vien tik ja ir paskaityti kitus informacinius kanalus.

„Kuo didesnis skaitomų skirtingų šaltinių kiekis – tuo žmonės pamatys pilnesnį ir tikslesnį globalų vaizdą“, – pabrėžė A. Šuminas.
Šiais laikais visi gyvena savo susikurtame informaciniame burbule, tad nereikėtų tapti naiviems ir pasitikėti nepatvirtintomis žinutėmis, teiginiais, istorijomis.

Teigiama socialinių tinklų pusė

VU Komunikacijos katedros profesorius pažymėjo: nors socialiniuose tinkluose labai lengvai, greitai ir plačiai galima skleisti dezinformaciją ir ten yra begalė nepatvirtintos bei melagingos informacijos, ši erdvė tapo puikia terpe bandymams susisiekti su pažįstamais žmonėmis Rusijoje, viešinti karo žiaurumus ir įvairiais kūrybiškais būdais bandyti „budinti rusų tautos sveiko proto likučius“.

„Tuo, ką mes matome Rusijoje, kartais labai sunku patikėti. Neįtikėtina, kad šiais laikais tokiais primityviais būdais gali būti „plaunamos“ smegenys didžiajai daliai visuomenės, kuri taip lengvai tam pasiduoda. Tad visi žmonių bandymai viešinti Rusijos karo žiaurumus padeda kovoti su dezinformacijos bangomis“, – teigė A. Šuminas.
Populiarios pramoginės platformos, tokios kaip „TikTok“, „Telegram“ ar „Instagram“, prasidėjus karui Ukrainoje, tapo labai svarbios ir reikšmingos. Jos padeda greitai demaskuoti Kremliaus melagienas bei transliuoti medžiagą tiesiogiai iš fronto linijos Ukrainoje.
Karolina Balčiūnaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto