Advento kalendorius daugeliui jau tapo neatsiejama Kalėdų laukimo tradicija. Šiandien langelius atidarinėjame ne tik dėl šokoladinių figūrėlių – kalendoriuose slepiasi ir kojinės, ir žaislai, ir net skanėstai augintiniams.
O ši tradicija gimė protestantiškoje Vokietijoje…
Naujovė, užkariavusi pasaulį
Daugeliui Kalėdų mugės ir Vokietija – tarsi sinonimai, bet ne visi žino, kad šiai šaliai turime būti dėkingi ir už advento kalendorius. Jų istorija siekia XIX amžių, kai Vokietijos protestantai ieškojo originalių būdų pažymėti dienas iki Kalėdų.
Įvairiuose namuose tėvai į tai žvelgė kūrybiškai – vieni kasdien į prakartėlę įdėdavo po šiaudą, kiti degdavo po žvakę, kai kurios šeimos ant sienų kabindavo po religinį paveikslėlį.
Itin populiaru dienas iki Kalėdų buvo skaičiuoti kreida nupieštais brūkšneliais prie durų.
Advento kalendoriaus – tokio, kokį mes esame įpratę atidarinėti dabar – pradininku laikomas vokiečių leidėjas Gerhardas Langas.
Kaip mamos dėžutė
Leidėją įkvėpė vaikystės prisiminimai – mama advento pradžioje jam įteikdavo rankų darbo dėžutę su 24 skyreliais. Kasdien jis galėdavo atidaryti vieną ir pasimėgauti gardžiu sausainiu.
XX a. pradžioje G. Langas sukūrė pirmąjį komercinį kartoninį advento kalendorių, kuris iškart susilaukė didelės sėkmės.
Už durelių kasmet slėpdavosi vis nauji paveikslėliai, kiti leidėjai netrukus pasekė šiuo pavyzdžiu ir advento kalendoriai tapo labai paklausūs. Tiesa, jie dar nekvepėjo šokoladu – buvo įprasta džiuginti skirtingais paveikslėliais ar Biblijos citatomis. Nors viename kalendoriuje 1926 m. G. Langas ir paslėpė šokoladinių saldainių, tačiau tai iš karto neprigijo.
Antrasis pasaulinis karas sutrikdė šią tradiciją – popierius buvo normuojamas, tad nacių partija sustabdė spausdintų kalendorių gamybą.
Populiarumo banga – XX a. baigiantis
Baigiantis karui, žmonės nekantriai laukė grįžimo į normalų gyvenimą, ir įmonės, turinčios tam pajėgumų, atnaujino advento kalendorių spausdinimą. Namo grįžtantys kariai juos parsivežė į JAV, kitas šalis, ir taip advento kalendoriai išplito po pasaulį.
Šeštajame dešimtmetyje išlaidos Kalėdoms augo – šalims atsigaunant po karo, daugelis tėvų norėjo savo vaikams duoti tai, ko patys niekada neturėjo.
Tai paskatino verslą varžytis ir kuriant advento kalendorius – kas sukurs gražesnių paveikslėlių, kas už durelių paslėps įdomesnių skanėstų.
Palengva ėmė populiarėti kalendoriai su šokoladu, tačiau didžioji jų banga prasidėjo tik paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje – nors tradicija ir turi gilias šaknis, vis tik yra gana nauja.
Laukimui ir džiaugsmui
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė sako, kad advento kalendoriai kasmet populiarėja.
„Pernykštė patirtis patvirtino, kad žmonės nori įvairovės. Todėl, be tradicinių saldumynų, turime ir kitokio formato kalendorių: su kojinėmis, „Lego“ fanams, „Barbie“ lėlių gerbėjams. Augintinių šeimininkai jau pamėgo juos su dovanėlėmis šunims ar katėms. Tai – žaismingi, praktiški, kartais net šiek tiek nostalgiški pasirinkimai“, – komentavo tinklo atstovė.
Nepriklausomai nuo to, ar šiandien pasirenkate: tradicinį šokoladinį kalendorių, ar modernų variantą su netikėtomis dovanėlėmis, svarbiausia lieka idėja – kasdienė akimirka, skirta Kalėdų laukimui ir džiaugsmui.
Galbūt būtent tai ir padarė advento kalendorių tokį populiarų visame pasaulyje – jis primena, kad kelias į šventes kartais būna net svarbesnis už patį tikslą.
Parengta pagal „Iki“ pranešimą
