Kaip parašyti gerą, kokybišką ir įtraukiantį detektyvą? Jei pradėtume spėlioti sėkmingo tokio žanro kūrinio paslaptis, tikrai įvardintume sąsają su kriminaliniu pasauliu, tikrų nusikaltimų aprašymus spaudoje, keliones, patirtis ir t.t. Jei paklaustume ko reikia, kad parašytume knygą, vienareikšmiškai išgirstume atsakymus, jog knygos rašymui reikalinga taisyklinga rašysena, patogi darbo vieta, kūrybai nuteikianti aplinka ir ilgametė rašymo patirtis. Tačiau viena žymiausių pasaulio rašytojų Agata Kristi (1890-1976), išleidusį beveik 100 knygų, kurių didžioji dauguma tapo bestseleriais tikrai paneigtų visus mūsų teiginius apie sėkmingų detektyvų žanro knygų rašymą, nes jos istorija byloja visai kitokias aplinkybes.
Namų šeimininkė – taip ilgus metus ši rašytoja pasirašinėdavo visuose oficialiuose dokumentuose, kuriuose būdavo prašoma nurodyti profesiją. Niekada nelaikiusi rašymo pagrindine veikla ir net garsiai pasisakiusi, jog rašytojas – tai netikra profesija, Agata Kristi savo detektyvinius šedevrus rašydavo tiesiog namuose, kai turėdavo laisvo laiko nuo namų ruošos. Tiesa, pradėjusi rašyti, tarytum, pasinerdavo į kitą pasaulį ir laiko ribos bei realybė, supanti autorę, tiesiog išnykdavo. Ji persikeldavo į savo herojų gyvenimus ir taip pat kaip jie viską išgyvendavo. Būtent dėl to, A.Kristi ne kartą yra pasisakiusi, jog parašiusi knygą jausdavosi atidavusi visas jėgas, išsekusi ir pavargusi. Kaip poilsį nuo detektyvų, kartais į savo kūrybą „įmaišydavo“ trilerio žanro knygas, kurios, jos teigimu pasižymėjo lengvu ir neįpareigojančiu turiniu.
Asmeninio Agatos Kristi gyvenimo įtaka knygoms
Panašu, jog Agata Kristi gimė dėl knygų visomis įmanomomis prasmėmis. Be mamos palaikymo ir entuziazmo, Agata jau ketverių savarankiškai buvo išmokusi skaityti. Anksti praradusi mylimą tėvą, knygose rasdavo užuojautą ir ramybę. A. Kristi mama turėjo ypatingą aplinkos suvokimą ir galima sakyti, jog buvo pamišusi dėl Karalienės Viktorijos epochos, todėl labiausiai skatino savo dukrą domėtis muzika, šokti, groti bent keliais instrumentais ir visuomet atrodyti kaip pridera damai. Žymi knygų autorė, puikiai jautė muziką, visgi, dėl didelės scenos baimės negalėjo siekti karjeros šioje srityje. Viešų pasirodymų baimė buvo tokia didelė, jog net ir tapusi žinoma ir gerbiama rašytoja, bei detektyvų asociacijos prezidente, ji niekuomet nesakydavo viešų kalbų, šias pareigas visuomet perleisavo kam nors kitam.
I pasaulinio karo metu, Agata Kristi baigė medicinos seserų kursus ir dirbo Torkio ligoninėje. Čia jai pasitaikė galimybė susipažinti su farmacija ir netikėtai gimė didelis smalsumas sužinoti visas nuodų paslaptis. Dar jaunystėje Agata norėjo tapti farmacininke, tačiau su laiku išsivystė savotiša fobija, jog savo sukurtais medikamentais ji žmones neišgydys, o apnuodys. Dėl šios priežasties svajonės atsisakė. Vis dėl to – nuodai tapo viena didžiausių aistrų ir kaip nužudymo įrankis, jos knygose buvo panaudoti net 84 kartus ir visi jie buvo unikalūs, nesikartojantys.
1914 m. prasidėjo vos 14 metų trukusi Agatos Kristi ir Arčibaldo Kristi santuoka, kurioje gimė dukra Rozalinda. Skyrybos prasidėjo 1928 metais ir atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre, nes įvyko netikėtas Agatos Kristi dingimas. Vieną vakarą rašytoja išvažiavo iš namų ir mįslingai dingo. Jos automobilis po 3 parų buvo rastas ant upės kranto. Pati rašytoja gyva ir sveika grįžo į miestą net po 11 parų. Iki šiol nėra žinomos tikslios šio įvykio aplinkybės, tačiau, galimos kelios versijos. Pirmoji – tai keršto planas neištikimam sutuoktiniui, kuris iškeitė ją į gerokai jaunesnę meilužę. Sakoma, jog Agata Kristi norėjo naujuosius įsimylėjėlius įtraukti į inscenizuotą nusikaltimą ir paversti kaltinamaisiais. Antroji dingimo versija – tai trumpalaikė amnezija po galvos sutrenkimo, dėl kurio net ir pati rašytoja negalėjo prisiminti kur buvo visas minėtas paras. Nors tikrieji įvykiai nėra žinomi, literatūros kritikai vieningai sutiko, jog toks įvykis suteikė Agatos Kristi knygoms dar daugiau žavesio ir žinomumo.
Kuo A. Kristi detektyvai ypatingi?
Detektyvu yra laikomas toks literatūros žanras, kur palaipsniui yra atidengiama paslaptis, gaubusi tam tikrą įvykį ar aplinkybes. Pats svarbiausias detektyvo klausimas – kas gi yra kaltininkas? Agata Kristi sugebėjo savo knygose taip užnarplioti įvykius, jog kiekvieną kartą skaitytojas lieka intrigoje iki pat paskutinių puslapių. Pirmuose knygos puslapiuose ji sumaniai įteigia tam tikrą nuomonę skaitytojui, o galiausiai tarsi apsuka jį aplink savo pirštą ir sugriauna jau aiškia atrodžiusią tiesą. Įdomu tai, jog Agata Kristi padarė vieną literatūrai svarbų istorinį žingsnį ir savo knygoje „Rodžerio Ekroido nužudymas“ (1926 m.) žudiku buvo įvardintas pats detektyvas, pasakojantis visą istoriją. Iki šios knygos išleidimo detektyvai visuomet turėdavo tarsi nepakaltinamo asmens vaidmenį, todėl pasijutę apgauti tiek literatūros kritikai, tiek detektyvų žanro mylėtojai apkaltino autorę nesąžiningu žaidimui. Vis dėlto, šis posūkis atvėrė autorei kelią į dar didesnę sėkmę, nes susidomėjimas jos kuriamomis knygomis išaugo net keliasdešimt kartų.
Iki šių dienų Agata kristi yra vadinama nusikaltimų karaliene, o jos knygos yra išversto į daugiau nei 100 kalbų. Į Gineso rekordų knygą A.Kristi yra įtraukta kaip leidžiamiausia autorė pasaulyje, jos knygos užima trečiąją vietą po Biblijos ir Šekspyro kūrinių. 1971 m. autorė buvo apdovanota Britų imperijos ordinu. Talentas rašyti, nors atsiskleidė ne iš karto, buvo pastebėtas visame pasaulyje. Pradėjusi nuo mažai žinomos knygos „Paslaptinga afera Stailse“, kurią parašė kaip įrodymą sesei, jog ji tiesiog gali rašyti detektyvus, galiausiai sukūrė tokius pasaulinio lygio šedevrus kaip knygų apie Erkiulį Puaro ar Mis Marpl serijas, kurios ne kartą buvo ekranizuotos. Po antrosios santuokos su archeologu Maksu Melovanu, ėmė keliauti po pasaulį ir kelionių įspūdžiai nugulė naujosiose jos knygose. Pavyzdžiui „Žmogžudystę Rytų eksprese“ buvo parašyta Stambule, todėl kiekviena scena ir kiekvienas herojus atrodo dar vaizdžiau ir dar arčiau realybės.
Agatai Kristi niekada nereikėjo patogaus stalo ar ypatingos aplinkos, kad ji parašytų kokybišką, įtraukiantį bestselerį. Jos knygos gimdavo tiesiog sėdint ant sofos namuose ar mažame viešbučio kambaryje. Be to Agata Kristi turėjo psichologinį sutrikimą, vadinamą disgrafija. Dėl šio psichinių funkcijų sutrikimo garsi knygų autorė negalėdavo žodžiuose raidžių sudėlioti tinkama tvarka. Ir vis dėlto, net ir tai nesutrukdė jai sukurti visame pasaulyje iki šiol graibstomų detektyvų. Žavėjusi pasaulį paprastumu, sąmoju ir išmintimi, ji visiems laikams įsirašė save į žinomiausių detektyvinio žanro genijų sąrašą ir tapo tokia legenda, kuri, esame tikri, – niekada nebus pamiršta.
