Bibliotekoje pristatyta knyga apie istoriją kuriančius žmones

Susitikime su mažeikiškiais dalyvavo knygose „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ ir „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ aprašytos asmenybės. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Antradienį Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatyta dvitomė knyga „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ ir knyga „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ apie Lietuvai nusipelniusius žmones.
Į susitikimą su mažeikiškiais atvyko ne tik knygos leidėjai, bendraautoriai, bet ir keli knygos herojai – iš Mažeikių krašto bei Šiaurės Lietuvos kilę visuomenei žinomi asmenys.

Įkvėpė archyvuose rasti tomai

„Istoriją kuria žmonės…“ – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras įgyvendino sumanymą į vieną knygą surinkti ir sudėti garsiausių Lietuvos asmenybių biografijas, pasiekimus bei pamąstymus.
Toks sumanymas leidyklos kolektyvui kilo po to, kai archyvuose buvo rastos keturios tarpukario laikotarpiu išleistos knygos apie tuometinės Lietuvos istoriją.
Dviejose iš jų buvo aprašytas valstybės ir svarbiausių jos asmenų gyvenimas bei darbai 1918–1920 metais, dar dviejose apžvelgtas 1918–1938 metų laikotarpis.
Pasak knygos pristatymą vedusio Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko ir knygos „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ bendraautoriaus Dainiaus Radzevičiaus, neretai Lietuvai nusipelnę žmonės lieka pamiršti ir pagerbiami tik po mirties. Šiuo atveju knyga išleista ir iškiliausios asmenybės prisimintos bei pagerbtos dar jiems gyviems esant.

Knygose – ir vaikai, ir suaugusieji

Pasak leidyklos projektų direktorės Vidos Dauderienės, knygoje „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ apžvelgiama, kaip atgavus Nepriklausomybę vystėsi visos Lietuvos valstybės sritys. Taip pat paliestas disidentų, išeivijos, sąjūdžio indėlis į Nepriklausomybės atkūrimą, jos įtvirtinimą ir puoselėjimą.
Antrąjį leidinio tomą sudaro iškiliausių asmenybių biografijos. Dalis leidinio skirta išėjusiems Amžinybėn. Kita dalis – šiandien dirbantiems, kuriantiems Lietuvą.
Kitoje knygoje – „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ pasakojama apie 700 talentingiausių Lietuvos žmonių, aprašomi jų vaikų pasiekimai moksluose, mene, sporte, visuomeninėje veikloje, pristatomi laimėjimai respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose.
„Manome, kad mums pavyko į šias knygas sudėti žmones, kurie yra patys didžiausi profesionalai, įtakingiausi korifėjai. Nemažai dėmesio skyrėme asmenybėms, kurios savo darbais ir veikla gali įkvėpti jaunąją kartą svarbiems ir dideliems darbams“, – sakė V. Dauderienė.

Įamžintos Mažeikių krašto asmenybės

Leidyklos atstovės teigimu, Mažeikių kraštas Lietuvai davė per 30 šviesuolių, įvairių profesijų atstovų. Knygose aprašyti 5 pripažinti pedagogai – Klemas Indrėkus, Genovaitė Meinorienė, Laima Skabickienė, Eugenija Žemgulienė, Romualda Žilinskienė.
„Mažeikiai davė Lietuvai du akademikus – biomedicinos mokslų daktarą Vidmantą Stanį ir humanitarinių mokslų daktarę Grasildą Blažienę. Knygoje aprašyti ir iš Mažeikių krašto kilę medikai, teisininkai, karininkai, keliautojai, menininkai“, – apibendrino V. Dauderienė.
Tarp knygoje įamžintų asmenybių – lakūnas, instruktorius, sklandytojas, politikas, 1990–1993 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas Klemas Inta, kino ir teatro aktorė Gražina Balandytė, rašytojai Juozas Erlickas ir Romualdas Granauskas, mokytojos Genovaitė Meinorienė bei Laima Skabickienė, rašytoja, žurnalistė Rasa Čergelienė (Sara Poisson) ir kiti.
Enciklopedinio pobūdžio leidinyje aprašytos ir šiuo metu dar bendrojo lavinimo mokyklose tebesimokančių respublikinių ir tarptautinių olimpiadų bei konkursų dalyvių – Giedrės Žulpaitės, Gabrieliaus Buzo, Elvino Ribinsko ir kitų gimnazistų pasiekimai bei pamąstymai apie Lietuvos bei jų pačių ateitį.

Nuo vaikystės ieškojo atsakymų

Knygų pristatyme ir susitikime su mažeikiškiais dalyvavęs iš Skuodo kilęs teisininkas, diplomantas, ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas save pristatė kaip žmogų, nuo mokyklos laikų ieškojusį atsakymo į tai, kas yra valstybė ir teisė, kas yra teisingumas. Atsakymus į šiuos klausimus svečias sako suradęs ir dabar bandantis atstovauti Lietuvai Europos Sąjungoje.
„Darome klaidą įžeidinėdami į užsienio šalis išvažiuojančius tautiečius. Klijuojame etiketes, kad jie esą parduoda Lietuvą. Ne iš gero gyvenimo žmonės išvyksta dirbti ir taip padėti savo šeimoms, mokytis. Ir jie nepraranda sąryšio su Lietuva. Jie yra mūsų ambasadoriai, atvežantys finansinius resursus bei kontaktus. Jie gali mus paremti politine prasme, jei įvyktų bėda. O svarbiausia Lietuvos užduotis: konkuruoti dėl išteklių – žmogiškųjų, dėl finansinių. Tai už tuos 700 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių turime kovoti, o ne vadinti jų emigrantais“, – nuomonę dėstė V. Ušackas.

Nežino, kada pamilo aviaciją

Lakūnas-instruktorius, sklandytojas, politikas, 1990–1993 m. Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas Klemas Inta prisiminė nuo pat vaikystės lydėjusį norą tapti lakūnu.
„Kiek apžvelgiau giminės istoriją, joje nėra nė vieno, kuris kažką bendro būtų turėjęs su aviacija. Besimokant Židikų vidurinėje mokykloje, fizikos mokytojas išmokė daryti aviamodelį. Po to mokydamasis Žemės ūkio akademijoje užsirašiau į aviacijos būrelį, o šiaip, kadangi buvau pokario vaikas, žinojau, kad į didžiąją aviaciją kelio man nėra, tačiau ji visada kirbėjo. Tokia tad buvo pradžia. Aviacijos „bacila“ užsikrėčiau, tačiau nežinau nei kaip, nei nuo ko“, – prisiminimais pasidalijo K. Inta.

Ragino mažiau dejuoti

Lietuvių kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė Grasilda Blažienė prisiminė visada norėjusi būti laisva. Tam impulsų, ko gero, turėję tai, kad tamsiaplaukė garbanota mergaitė kartą buvo patekusi į Mažeikių taborą. Romai buvo ją pagrobę, tad mergaitės tėvai ją iš ten vadavo su milicijos pagalba.
„Visada norėjau padėti žmonėms. Mano tėvas buvo aukštas – daugiau nei 2 metrų ūgio ir labai sirgo. Kai gulėdavo ligoninėje, jam vis nebūdavo tinkamos lovos. Man, vaikui, rūpėjo kaip padaryti, kad žmogus ligoninėje tilptų į lovą. Be to, norėjau skaityti ir labai daug skaičiau. Norėjau rašyti eilėraščius ir daryti tai, ko niekas nedaro“, – kalbėjo humanitarinių mokslų daktarė.
Susitikimą su mažeikiškiais vedusio D. Radzevičiaus provokuojama užjausti, paguosti sunkiai gyvenančius žmones, G. Blažienė sakė nemėgstanti klausimų su kaltinimo prieskoniais.
„Dabar pensininkė, o visą gyvenimą, iškilus sunkumams, užuot dejavusi pasiraitodavau rankoves ir dirbdavau. Man atrodo, kad esame pamiršę padorumą, moralumą visų atžvilgiu. Suprantu, kad yra labai sunku, bet mes, lietuviai, visada kažkaip kovodavome ir nepražūdavome. Bet dabar, pripažinkime, mėgstame padejuoti“, – samprotavo profesorė.

Išugdė tris dešimtis mokytojų

Iš Mažeikių rajono kilęs, tačiau Radviliškio rajone dirbantis lietuvių kalbos mokytojas K. Indrėkus už savo pedagoginę veiklą buvo apdovanotas M. Rastropovičiaus fondo bei Švietimo ir mokslo ministerijos premijomis bei padėkos raštais.
Mažeikiuose lankęsis pedagogas juokavo, kad nuo tada, kai vaikystėje pradėjo lankyti mokyklą, taip dabar į ją ir tebeina.
„Norėjosi, kad, išėjęs iš Židikų, nepadaryčiau gėdos savo buvusiems mokytojams ir kraštiečiams. Taip jau susiklostė, kad mokiniai manimi pasitiki ir eina tuo keliu, kuriuo juos veduosi – rašo įvairius filologinius darbus, juos pristato, dalyvauja konkursuose bei olimpiadose“, – kukliai savo ir mokinių sėkme džiaugėsi K. Indrėkus.
Pedagogas išugdė daugiau nei pusšimtį respublikinių ir tiek pat rajoninių filologų konkursų laureatų, apie 30 lietuvių kalbos mokytojų, keletą mokslininkų.

Verslininkai nupirko ir dovanojo knygų

Mintimis apie savo pasiekimus įvairių mokslo šakų olimpiadose bei konkursuose pasidalijo ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos trečios klasės mokiniai – Giedrė Žulpaitė bei Gabrielius Buzas. Pasak gimnazistų, pagrindinis motyvas, vedantis į priekį, yra noras kaskart vis daugiau sužinoti bei išmokti, o ne garbė ar žinomumas.
Mažeikiuose vykęs knygos pristatymas buvo labdaringo pobūdžio renginys. Knygos leidėjai surado rėmėjų – Mažeikių rajone veikiančių įmonių, kurios sutiko nupirkti ir rajono mokyklų bibliotekoms, viešajai bibliotekai, knygose aprašytoms iš Mažeikių rajono kilusioms asmenybėms padovanoti šių knygų.
Eidamas atsiimti sau ir Gabijos gimnazijai skirtų leidinių, daugelio fizikos, gamtos mokslų olimpiadų dalyvis ir laimėtojas E. Ribinskas, kalbinamas renginio vedėjo D. Radzevičiaus, sakė, kad ateityje savęs kaip politiko neįsivaizduoja. Jį labiau traukia mokslai, tačiau niekada negali žinoti, kas laukia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto