Emigracijos mastai: „nebeturime“ Marijampolės

2011 m. iš šalies emigravo 54,3 tūkst. gyventojų. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, per metus gyventojų Lietuvoje sumažėjo tiek, kiek gyvena Marijampolėje – apie 45 tūkst.
Statistų skaičiavimu, šalies ūkis augo sparčiausiai per pastaruosius trejus metus, o gyventojų taupymo režimą keičia aktyvesnis vartojimas.

Daugėjo ne tik emigrantų, bet ir grįžtančiųjų

Išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2011 m. pabaigoje gyveno 3 mln.199 tūkst. gyventojų – 45,3 tūkst., arba 1,4 procento, mažiau negu 2011 m. pradžioje. Natūrali kaita išliko neigiama.
2011 m. iš šalies emigravo 54,3 tūkst. gyventojų – tai 28,8 tūkst. mažiau nei 2010 metais. Beveik pusę visų emigrantų sudarė 20–29 metų amžiaus gyventojai.
Daugiausia lietuviai emigruoja į Jungtinę Karalystę (47 proc. visų emigrantų), Airiją (10 proc.), Norvegiją ir Vokietiją (po 7 proc.).
Tačiau padaugėjo į Lietuvą gyventi grįžusių tautiečių. Pernai į Lietuvą grįžo 14 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, arba triskart daugiau nei 2010 m.

Realusis darbo užmokestis mažėjo

Ne itin sparčiai, tačiau, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbas mažėjo per visus 2011-uosius.
Nedarbas šalyje sudarė 15,4 procento, arba 2,4 proc. punkto mažiau nei 2010 m. Nepaisant to, kas dešimtas jaunas (15–24 metų amžiaus) asmuo tebebuvo bedarbis, nors nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje ir sumažėjo 2,2 proc. punkto.
Palyginti su 2010 m., mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo 2,7 procento ir sudarė 2042 litus, netto (po mokesčių) darbo užmokestis – 2,5 procento ir sudarė 1592 litus.
Pastebimas privataus sektoriaus darbo užmokesčio didėjimas – jis padidėjo 3,3 proc. ir sudarė 1927 litus, valstybės sektoriuje padidėjo 2,5 procento ir sudarė 2238 litus.
Tačiau realusis darbo užmokestis sumažėjo 1,5 procento, t. y. kainų lygis 2011 m. didėjo sparčiau nei darbo užmokestis.
Nors realusis darbo užmokestis nepadidėjo, darbo našumas 2011 m. ūgtelėjo beveik 6 procentais. Tam galėjo turėti įtakos žmonių noras išsaugoti darbo vietą, esant dideliam nedarbui.

Šalies ūkis augo sparčiausiai per pastaruosius 3 metus

Šalies ūkis praėjusiais metais augo 5,8 procento – sparčiausiai per pastaruosius trejus metus. Šalies BVP sudarė 105,7 mlrd. litų to meto kainomis.
Vertinant palyginamosiomis kainomis, buvo viršytas 2006-ųjų lygis. Tikėtina, kad bendrosios pridėtinės vertės augimas bus statybos (15 proc.), pramonės (6,4 proc.), gamybinės paskirties paslaugų (6,8 proc.), finansinių paslaugų (5,5 proc.) sektoriuose.
Žemės ūkio sektoriaus pridėtinė vertė padidėjo 3,2 procento.

Didėjo vartojimo prekių ir paslaugų kainos

Praėjusių metų paskutinį mėnesį metinė infliacija sudarė 3,4 procento ir buvo 0,4 proc. punkto mažesnė nei 2010 m. gruodį.
Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė padidėjusios maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (5,5 proc.), būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų (9,4 proc.), transporto prekių ir paslaugų (4,7 proc.) kainos.
2011 m. vartojimo prekės pabrango 4 procentais, paslaugos – 1,5 procento.
2011 m. valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos augo sparčiau nei rinkos. Per metus reguliuojamos kainos padidėjo 5,7 procento, rinkos − 3 procentais.
Tačiau valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamų kainų įtaka bendrajam metiniam kainų pokyčiui sudarė 0,8 proc. punkto ir buvo mažesnė nei rinkos kainų pokyčių įtaka, kuri sudarė 2,6 proc. punkto.
Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija 2011 m. sudarė 4,1 procento ir 2,9 proc. punkto viršijo 2010 m. bei 0,7 proc. punkto – Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą Mastrichto infliacijos kriterijų (3,4 proc.).

Produkcija auga, užsakymų daugėja

Statistikos departamento duomenimis, 2011-ieji buvo itin sėkmingi pramonei. Pramonės produkcija, palyginti su 2010 m., išaugo 7,4 proc.
Iš 24 apdirbamosios gamybos rūšių 19-os veiklos rūšių įmonių produkcijos parduota daugiau nei 2010 m.
Kasmet didėja užsienio rinkose gamintojų parduodamos produkcijos dalis: 2010 m. užsienyje parduotos produkcijos dalis sudarė 66,5 procento, 2011-aisiais − 67,4 procento.
Produkcijos apimties augimas sietinas su užsakymais produkcijai gaminti ir paslaugoms teikti. 2011 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, užsakymų produkcijai padaugėjo 21,9 procento.

Lietuvoje – sparčiausiai ES augęs eksportas

Lietuvos eksporto augimas 2011 m. buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Išankstiniais duomenimis, 2011 m. prekių eksportas sudarė 69,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 28,8 procento.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2011 m. sausio–lapkričio mėn. padidėjo 26,8 procento ir sudarė 66,1 procento bendro Lietuvos eksporto.
Didžiausią eksportuojamų lietuviškos kilmės prekių dalį sudarė naftos produktai, tačiau augo ir Lietuvoje pagamintų trąšų, plastikų ir jų gaminių, baldų eksportas.
Daugiausiai prekių eksportuota į Rusiją, Latviją, Vokietiją, Lenkiją; lietuviškos kilmės prekių daugiausiai eksportuota į Vokietiją, Nyderlandus, Latviją, Lenkiją ir Estiją.
Išankstiniais duomenimis, praėjusiais metais prekių importas sudarė 78,2 mlrd. litų ir, palyginti su 2010 m., padidėjo 28,2 procento.
Daugiausia į Lietuvą importuota prekių iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos.

Taupymo režimą keičia aktyvesnis vartojimas

Šalies prekybos įmonėms praėję metai buvo geriausi per pastaruosius trejus metus.
Mažmeninės prekybos, įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta 2011 m., palyginti su 2010 m., padidėjo 20,6 procento palyginamosiomis kainomis. Tai rodo, kad atsigauna vidaus rinka, gyventojai taupymo režimą pamažu keičia aktyvesniu vartojimu.
Mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 2,5 procento, ne maisto prekėmis – 14,6 procento palyginamosiomis kainomis.
Ypač sparčiai augo užsakomasis pardavimas paštu arba internetu – 59,4 procento, baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių mažmeninė prekyba – 46 procento, sporto įrangos mažmeninė prekyba – 29,6 procento, metalo dirbinių, dažų ir stiklo mažmeninė prekyba – 28,1 procento.

Statyba – pusė 2008-ųjų masto

Praėjusieji metai buvo geresni ir statybininkams. Statybos įmonių darbų mastas išaugo 18 procentų, palyginti su 2010 m., tačiau kol kas tai sudaro pusę 2008 m. atliktų statybos darbų.
Kaip ir pernai, statybos plėtrą lėmė infrastruktūros objektų, kelių ir negyvenamųjų pastatų statybos darbai.
2011 m. pastatyta šiek tiek daugiau nei 5 tūkst. butų, tai trečdaliu daugiau nei 2010-aisiais.
2011 m. tebevyravo individualių namų statyba − 75 proc. visų pastatytų butų.
Pagal pastatomų butų skaičių tarp Lietuvos miestų akivaizdžiai pirmauja Vilnius.

Šalies įmonėse – dvigubai daugiau pelno

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos įmonės galėjo pasidžiaugti gerėjusiais visais pagrindiniais rodikliais.
Per devynis 2011 metų mėnesius įmonės uždirbo 7,2 mlrd. litų ikimokestinio pelno – beveik dukart daugiau negu atitinkamu 2010 m. laikotarpiu.
Ypač pelnas didėjo verslo paslaugų sektoriuje – 3,4 karto, transporto ir saugojimo sektoriuje – dukart, apdirbamosios gamybos ir kasybos sektoriuje – 1,6 karto. Statybos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai, 2010 m. buvę nuostolingi, 2011 m. uždirbo pelno.
Vidutinis įmonių pelningumas didėjo 1,7 proc. punkto ir sudarė 5,1 procento (tai reiškia, kad 1 Lt pajamų uždirbo 5,1 ct pelno).

Derlius buvo geras, supirkimo kainos augo

Išankstiniais duomenimis, 2011 metais žemės ūkio pridėtinė vertė didėjo ir to meto kainomis sudarė 2,6 mlrd. litų.
Tai lėmė geresnis žemės ūkio augalų derlius ir padidėjusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 38 procentais, gyvulininkystės – 5,2 procento.
Žemės ūkio produkcijos buvo pagaminta už 7,9 mlrd. litų, arba 21,2 procento daugiau nei 2010 m., produkcijos apimtis padidėjo 2,9 procento. Augalininkystės produkcija išaugo 8,8 procento, o gyvulininkystės – sumažėjo 3,5 procento.