Europos parama – papildomas galvos skausmas

Tvarkingos žaidimų aikštelės neilgai džiugino vaikus ir tėvelius. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Europos Sąjungos lėšomis įgyvendintus projektus privaloma išlaikyti nepakitusius penkerius metus, priešingu atveju Savivaldybei gresia tūkstantinės baudos. Situacija Melioratorių parkelyje byloja, kad tokia užduotis mažeikiškiams per sudėtinga: valdininkai skėsčioja rankomis – esą trūksta pinigų, ir trūkumų taisyti neskuba.

Pastebėjo trūkumų

Vienas pirmųjų iki galo įgyvendintas projektas yra – Melioratorių parkas. Daugiau nei prieš metus užbaigtas projektas kainavo apie 1,5 milijono litų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.
Jau po pirmųjų mėnesių paaiškėjo, kad atnaujintą išvaizdą parkas išlaikys neilgai.
Bene daugiausiai prie jo niokojimo prisidėjo patys parko lankytojai ir laukiniai paukščiai, su kuriais niekas iki šiol nesusitvarko.
Akį rėžia jau nutrinti suolai, sulaužyti suptis skirti įrenginiai.
Mažeikiškiai pastebėjo, kad parke visiškai sugadintos guminės timpos, skirtos šokinėjant suptis – iš keturių liko viena.
Gyventojai nemažai trūkumų įžvelgė ir kituose pagal projektus tvarkomuose objektuose: Žemaitijos, Laisvės gatvėse. Vienur trūksta augalų, kitur šviestuvų. Tačiau valdininkai tikina, kad šios gatvės nėra baigtos tvarkyti, todėl ištaisyti trūkumams dar yra pakankamai laiko.

Lėšas skirs kitais metais

Melioratorių parko šeimininkas yra Mažeikių seniūnija. Miesto seniūnas Šarūnas Armonas pripažino, kad seniūnija atsakinga už ten esančių įrenginių eksploatavimą.
„Įrenginių gedimus šaliname priklausomai nuo jų pobūdžio: ar jie atsirado dėl lankytojų (gal tiesiog vandalų) poveikio, ar yra garantiniai. Smulkūs gedimai nuolat taisomi. Tik dažnai kenčiame nuo negerų lankytojų, kurie tiesiog piktybiškai gadina, nuplėšia tvirtinimus, konstrukcijas. Jas ne visas galima greitai atnaujinti, pagaliau tai ir kainuoja“, – į „Santarvės“ pateiktus klausimus raštu atsakė seniūnas.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius tvirtina, kad lėšos įvykdytų projektų trūkumams pašalinti bus numatytos formuojant kitų ir dar kitų metų biudžetus.
„Lėšas privaloma numatyti ir visus trūkumus pašalinti laiku, nes priešingu atveju Europos Sąjunga gali pareikalauti grąžinti pinigus“, – sakė B. Kryžius.

Privalo atstatyti

Kol kas nė vienam rajone įgyvendintam projektui nėra pasibaigęs penkerių metų laikotarpis, per kurį niekas negali būti pakeista. Todėl nėra nurodomi konkretūs baudų dydžiai dėl neatitikimo projektams.
Centrinės projektų valdymo agentūros Vietinės ir urbanistinės plėtros projektų skyriaus viršininko Vygando Aleknos teigimu, baigus projektą, vėliau privaloma penkerius metus vykdyti nenutrūkstamą veiklą, numatytą projekte.
„Jeigu pagal projektą buvo numatyta, kad bus nutiestas kelias ar išklotas šaligatvis, tai taip ir turi išlikti penkerius metus. Tas pats galioja ir žaidimų aikštelėms, mažiausiai penkerius metus vaikai turi turėti galimybę žaisti su visais įrengimais, kurie buvo pastatyti. Jeigu ją kas nors sunaikina,  projekto vykdytojas privalo ją atstatyti“, – paaiškino V. Alekna.

Stebimas tęstinumas

Pasak agentūros skyriaus viršininko V. Aleknos, Vietinės ir urbanistinės plėtros projektų skyriaus administruojamų projektų vykdytojai yra savivaldybių administracijos, su kuriomis pasirašomos projektų finansavimo ir administravimo sutartys, todėl dėl visų neatitikimų pretenzijos būtų reiškiamos projekto vykdytojui.
„Projekto vykdytojas, užbaigęs projektą, penkerius metus privalo teikti įgyvendinančiajai institucijai ataskaitas. Kol kas nė vienam mūsų prižiūrimam projektui nėra nustatyta faktų dėl netinkamo veiklų vykdymo po projekto pabaigos“, – „Santarvei“ sakė V. Alekna.
Agentūra stebi, kaip projektas įgyvendinamas. Be to, planuojama atrankos būdu tikrinti vietoje, kaip užtikrinamas projekto veiklų tęstinumas.
„Sprendimas dėl galimų sankcijų, nustačius pažeidimus, priimamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Yra kelios galimybės: atstatyti trūkstamus įrenginius arba sugrąžinti patirtą žalą pinigine išraiška“, – paaiškino V. Alekna.

Turėtų būti apsauga

Kai kurie miestelėnai ir valdininkai mano, kad norint sutvarkytas miesto vietas išlaikyti nepakitusias penkerius metus, būtina jas saugoti.
UAB „Hidrotechniniai statiniai“ vadovas Kazys Žilėnas įsitikinęs, kad Melioratorių parką būtina aptverti ir pasamdyti apsaugą arba bent įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
„Mūsų įmonė statė žaidimams skirtus įrenginius Melioratorių parke, o projektą įgyvendinus ir toliau atlieka įrenginių priežiūrą, nors to ir neprivalo daryti. Kiek galim, patvarkom, bet ne viskam užtenka lėšų. Liūdina abejingumas jaunų žmonių, kurie nevertindami kitų darbo, viską laužo“, – apgailestavo K. Žilėnas.
Jis įsitikinęs, kad vykdant bet kokį projektą, iš anksto būtina numatyti, koks bus tęstinumas, kaip bus saugomi sutvarkyti objektai.
„Galėtume pasisemti patirties iš kaimyninių šalių miestų, kuriuose panašūs ir net didesni parkai yra aptverti, o į juos galima patekti tik darbo valandomis. Be abejo, visko gali nutikti ir esant sargams, tačiau aplinkos nuniokojimo atvejų tikrai būtų mažiau“, – įsitikinęs K. Žilėnas.

Būtina aiškintis kaltininkus

Panašios nuomonės dėl saugumo užtikrinimo yra ir projektų vadovas Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa.
„Įvykdžius projektą, viskas privalo likti kaip buvę mažiausiai penkerius metus. Europos Sąjunga davė pinigus ir po penkerių metų ji turi matyti tą patį rezultatą, kam buvo duoti pinigai. Negali niekas dingti ar būti pakeista. Savivaldybė turi viską atstatyti į savo vietą arba rūpintis, kad niekas nieko nesulaužytų“, – pabrėžė A. Žiulpa.
Pasak jo, jei gedimai patirti dėl nekokybiškų įrenginių ir nekokybiškai atlikto darbo, atsako rangovai. Be to, esą  pasitaiko atvejų, kai žalos pridaro gamtos reiškiniai: vėtra, liūtis, uraganas. Tokiu atveju žalą padengia draudimo įmonės, nes dažniausiai pirmaisiais metais objektai būna apdrausti.
Dar vieno iš mieste vykdomų projektų vadovas Savivaldybės Statybos ir remonto skyriaus vedėjas Arūnas Knystautas įsitikinęs, kad Savivaldybė turėtų aiškintis, kas niokoja miesto aplinką.
„Jei žalą padaro vandalai, tai Savivaldybė turėtų ieškoti kaltininkų ir iš jų išieškoti žalos atlyginimą, nes kitaip gali tekti pačiai apmokėti patirtus nuostolius. Arba ieškoti būdų, kaip apsaugoti sutvarkytus objektus, nes Centrinės projektų valdymo agentūros specialistai gali bet kuriuo momentu atvykti ir patikrinti, kaip toliau, po projektų įgyvendinimo, vykdoma veikla“, – dėstė A. Knystautas.