SNIEGUOLĖ, VARDU AGNĖ
Kalėdų Senelis su Snieguole į redakciją šiemet užsuko anksti. Gal ir kiek netikėtai, nes telefonu sutartu laiku vietoj pašnekovės atėjo jiedu.
Šmaikštavome, kad dabar iki Trijų Karalių turėsime naują redaktorių. Bandėme prisiminti eilėraštukus iš vaikystės.
Snieguolė padovanojo pačių darytų atvirukų. Sakė daug jų turinti, kaip ir drugelių (jie dabar guli ant mano rašomojo stalo ir priverčia kiekvieną priėjusįjį pasidžiaugti) – draugystės simbolių. Atvirukus Snieguolė dovanoja draugams, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Mažeikių viltis“, kurios veikloje ji pati dalyvauja, nariams.
Kalėdų Seneliui ir Snieguolei prasideda pats darbymetis. Šie „svečiai iš Laplandijos“ taip uždarbiauja jau šešti ar septinti metai. Abu prisiminė šventes prieš trejetą metų, kai užsakymų buvę itin daug. Abu tai pasako su nuovargio, o kartu ir džiaugsmingo pasitenkinimo gaidele balse. Tais metais pavykę nemažai uždirbti.
SNIEGUOLĖ, KURI MOKA TEIKTI PIRMĄJĄ PAGALBĄ
Kalėdų Senelis ir Snieguolė – tėvas ir dukra, turintys negalią ir gyvenantys iš pašalpų. Namuose – dar du ligoniai. Visus juos slaugo jauniausia šeimos narė – Snieguolė. Nors pati ne per stipriausios sveikatos. „Būna gerai gerai, o paskui ir išveža su „greitąja“, – pasakojo Agnė, labiau primenanti paauglę nei 22 metų merginą.
Ligonių priežiūra Snieguolei suteikia ir tam tikrų privalumų. Žinovės tonu ji pasakoja apie tai, kiek kurie vaistai kainuoja, kiek jų per savaitę reikia. Snieguolė yra baigusi pirmosios pagalbos teikimo kursus. Juokavome, kad kokioje šventėje nereikėtų nė medikų.
Kartą Snieguolei teko pagelbėti ir Kalėdų Seneliui. Dirbtinio kvėpavimo neprireikė, viso labo tik prilaikyti suklupus. „Nediplomuota gydytoja“, – taip Agnę vadina namiškiai.
Kalėdų Senelio ir Snieguolės pareigos – prasiblaškymas nuo kasdienybės. Pabendravimas su žmonėmis. Snieguolė, pakviesta į šventę, stengiasi nerodyti blogos nuotaikos.
„Būna, kai sunku širdy, bet atėjusi į namus šypsausi. Tai savotiška aktorystė. Kuo vaikai kalti, kad man šiandien bloga nuotaika?“ – rimtai kalbėjo ji.
Merginos nuomone, per Kalėdas sutinkama daug gerų žmonių, kurie ne tik sumoka už paslaugą, bet ir dovanų įduoda.
„Senelis jiems dovanoja dovanas, o jie atsidėkoja Snieguolei“, – šmaikštavo pašnekovas.
NAUJI BATAI IR DRABUŽIAI – TIK SVAJONĖSE
Kodėl prieš šventes sumanė tapti Kalėdų Seneliu? „Todėl, kad Snieguolei reikėjo batų“, – paaiškino tėvas. Paauglė dukra tuomet neturėjo žieminių batų, o pinigų tam taip pat nebuvo. Tėvas pasiūlė idėją – galimybę užsidirbti. Kaip pats juokavo, taip tapo etatiniu Kalėdų Seneliu.
Agnė sakė, kad jiedu su tėvu net pasvajoti negali apie naujus batus ar drabužius. Pernai Kalėdų Seneliui batus padovanojo. Mergina rodo striukę ir batus, kuriuos jai nupirko choro vadovė.
Didžiausia Snieguolės svajonė, kad nemirtų močiutė, kurią ji vadina mama. Senoji šiuo metu yra šeimos „kasininkė“. Agnė mano dar nesanti pasiruošusi tam, kad galėtų valdyti šeimos biudžetą. Visus pinigus reikia taupiai paskirstyti. Pirmiausia sumokama už komunalines paslaugas, kas lieka, skiriama maistui.
„Nelengva išgyventi“, – pripažįsta mergina, tačiau ji nenori skųstis. Nenorinti užuojautos. Kai būna sunku, Agnė pasikalba su dvasios tėvu. Savo gyvenimą ir atitekusius rūpesčius mergina aiškina paprastai: ne visiems žmonėms gyvenimas gali būti rožėmis klotas.
Agnė kalba apie tai, kad Dievulis kiekvienam duoda savo kryželį. Sunkesnio nei gali pakelti Jis tikrai neduos. Dievulis suteikia stiprybės, tikina pašnekovė. Ir su ilgesiu prisimena, kaip patarnaudavo bažnyčioje – adoruodavo.
Mergina pateikia ir šio žodžio vertimą iš lotynų kalbos – „garbinti, šlovinti“.
„Kaip neįgaliam vaikui, man adoracija – tas pats, kas žmogui po darbų įlįsti į karštą vonią“, – pasakojo beveik dešimtmetį patarnaudavusi bažnyčioje Agnė. Jai tai buvo atgaiva, pabėgimas nuo kasdienybės.
Po konflikto su kunigu merginai iš patarnautojų teko pasitraukti.
NORĖTŲ TĘSTI MOKSLUS
Geresnio tėvo ir nenorėčiau turėti, prisipažįsta Agnė ir bando aiškinti tuo, kad jųdviejų horoskopo ženklai sutampa, abu gimę tą patį mėnesį. Prieš trejus metus ji neteko mamos, jis – žmonos. Buvo dar tokia Elytė, su kuria mergina pykosi. Bet vėliau ji paliko jų namus. Agnė neatmeta galimybės, kad atėjus laikui tėvui reikės susirasti draugę. Tačiau ne kiekvienai jį atiduotų. Mergina mano, jog tuomet galėtų susitvarkyti savo gyvenimą, galėtų mokytis.
„Geras gyvenimas buvo“, – svajingai nutęsia Agnė, prisiminusi mokyklinius metus. Nesvarbu, kad pertraukas praleisdavo tualete ir prie kabineto durų ateidavo tik nuaidėjus skambučiui. Taip ji bandydavo išvengti klasiokų pašaipų.
Mokslus Agnei teko pamiršti, nes nebuvo kam prižiūrėti sergančios močiutės. Tuomet ji mokėsi dešimtoje klasėje. Dėl noro mokytis mergina prisipažino galvojusi ir apie vienuolyną.
Pašnekovė mano, kad dabar jau galėtų ištverti ir patyčias, kad tik galėtų mokytis. „Jei nieko nesieksi, tai nieko ir nepasieksi“, – įsitikinusi ji.
Jei norite užsisakyti Kalėdų senelį ir Snieguolę, skambinkite telefonu 25760. Jų paslaugos su palyda (muzikantu) kainuotų 20 litų, be palydos – 10 litų.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
