Laiškai iš toliau. JAV, Merilendo valstija

Tęsiame rubriką „Laiškai iš toliau“. Kovo 24 d. išspausdinome pirmąjį laišką, kuriuo su redakcija pasidalijo mūsų skaitytoja, ir pradėjome naują rubriką.
Vakar mažeikiškė atsiuntė dar vieną savo geros draugės, mūsų buvusios kraštietės, pasakojimą apie tai, kaip per pusantro mėnesio pasikeitė gyvenimas JAV.

Sveika, mieloji!
Dar kartą perskaičiau Tavo paskutinį laiškutį, žiūriu, kad jau visas mėnuo praėjęs. Taip greitai bėga laikas… Lietuvoje pandemija silpsta, padėtis gerėja. Pas mus mažai kas pasikeitė, kol liga konkrečiai mūsų nepalietė. Kita vertus, skaičiai Amerikoje baisūs, užsikrėtusių šalyje – daugiau nei milijonas, vien mūsų valstijoje – apie 50 tūkst. Baisiausiai nukentėjo Niujorkas, kur žmones tiesiog laidoja į masines kapavietes kaip karo metais. Kas galėjo pagalvoti, kad įvyks tokie dalykai ir per tokį trumpą laiką? Visas pasaulis parklupdytas ir nežinia, kada ir kaip tai baigsis.
Pas mus kol kas padėtis negerėja. Kalbėjomės su Rima (laiško autorės pusseserė, dirbanti globos įstaigoje – red. past.) jau anksčiau, jos nuotaikos nekokios, pervargusi, juk dirba su sergančiais žmonėmis. Sakė, kad jų Veteranų namuose jau yra užsikrėtusių, užsikrėtė ir pora kaimynų, nors jie gyvena mažame miestelyje. Nežinau, kaip Rima jaučiasi dabar, šį savaitgalį, atrodo, dirba.
Aš dirbu kaip dirbusi, tiesa, dabar jau visi darbe esame su kaukėmis ir prie atlyginimo pridėjo po pora dolerių už valandą, nes dirbame pavojingomis sąlygomis. Dirbame po penkias dienas per savaitę vietoje šešių, o nuo gegužės 11-os fabriką (autorė dirba maisto gamybos įmonėje – red. past.) savaitei uždarys, bet tą savaitę vyks perdavimas naujai kompanijai. Finansiškai nenukenčiame, o Rimas (autorės vyras, dirbantis picų fabrike, – red. past.) jau mėnesį nedirba, bet jam atlyginimas mokamas.
Ir aš turėsiu savaitę laisvo laiko, bet teks sėdėti namuose, niekur nenuvažiuosi. Nesusitinkam ir su draugais, saugom vieni kitus, bendraujam telefonu, skaipu. Šis savaitgalis pas mus šiltas, tai tvarkėmės kieme, pasodinom naujų augalų (augalų dar galima nusipirkti). Toliau, porą savaičių į priekį, rodo gana vėsius, lietingus orus, pavasaris šiemet šaltokas. Tai galėsim tvarkytis namus iš pagrindų, atsisakyti nereikalingų daiktų.
Šiaip pas mus tokio griežto karantino lyg ir nėra, daugiau rekomendacijos, svarbiausia – sėdėti namuose.
Keliai pilni mašinų, prie viešbučių irgi matome jų daug, niekas nestabdo ir netikrina. Tik daug įstaigų nedirba ir į parduotuves jau visi eina su kaukėmis, privalo laikytis atstumo. Kada grįšim į įprastą gyvenimą ir ar begrįšim iš viso (mudu domina kelionės), neaišku.
Rašei, kad Tavo katytė turi naujų įpročių. Mūsiškė (katę šeima prieš metus pasiėmė iš gyvūnų prieglaudos – red. past.) irgi išsigalvoja ką nors naujo. Vienas iš ritualų: ateina į lovą, vartosi nuo vieno šoniuko ant kito ir reikia ją glostyti. Toliau, kaip mažas vaikas, jei aš einu į vonią, tai ir ji įsiveržia pro duris. Naujausias kaprizas: pradėjo lakti vonioje iš krano, kniaukia, kad atsukčiau vandenį. Gal tai mokėjo daryti būdama pas ankstesnį šeimininką?
Taip ir gyvename. Laikykimės, svarbiausia, būkim sveiki ir kad sveiki būtų šalia esantieji. Gražaus Tau pavasario!!!