Miesto seniūnas atsipirko pastaba

Seniūnui Šarūnui Armonui pirmą kartą buvo skirta tarnybinė nuobauda. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Savivaldybės kontrolieriai, atlikę finansinį auditą Mažeikių seniūnijoje, nustatė nemažai pažeidimų organizuojant viešuosius pirkimus. Komisija, tyrusi galimą seniūno tarnybinį nusižengimą,  aptiko neskaidraus konkurso pėdsakų. Vis dėlto seniūnas Šarūnas Armonas atsipirko pačia švelniausia nuobauda – jam skirta pastaba.

Nustatyti pažeidimai

Komisijai vadovavo Michailas Norbutas, Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjas, joje dirbo Jovita Baltinienė, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja, ir Odeta Ramanauskaitė, Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius komisiją sudarė įvertinęs 2012 m. birželio 21 d. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitą.
Didelės apimties auditas buvo atliktas darbo užmokesčio, socialinio draudimo ir išlaidų (miesto ir gyvenviečių viešasis ūkis) srityje, nustatyta nemažai pažeidimų.
Pavyzdžiui, skiriant priedus darbuotojams įsakymuose nenurodomas terminas, iki kada jie bus mokami, nėra galimybės palyginti atlyginimų apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių duomenų su apskaitos registro Didžiosios knygos duomenimis, nes ji nėra sudaryta.
Mažeikių seniūnas darbų perdavimo-priėmimo aktų pasirašė už beveik 172 tūkstančius litų, nors tai pagal įsakymus turėjo daryti vyr. specialistas.
Auditoriai pastebėjo, kad praėjusių metų gegužės mėnesį pateiktos UAB „Hobista“ sąskaitos faktūros už šešis tūkstančius litų, prie kurių pridėti darbo tabeliai, o juose nurodytos tik dirbtos dienos ir valandos, tačiau nenurodyta, kur buvo vykdomi darbai. Šiuos tabelius pasirašė seniūnas, nors pagal pareigybės aprašymą tai priklausė vyriausiajam specialistui. Taip pat pastebėta, kad įmonės „Hobista“ sąskaitos apmokėtos jau birželio mėnesį, kai tuo tarpu kitiems tiekėjams dar nebuvo sumokėta už vasario mėnesį atliktus darbus.

Nepagrįstai padidinti plotai

Tačiau daugiausia pažeidimų užfiksuota organizuojant viešuosius pirkimus. Buvo atlikta visų 2011 metų vykdytų automobilių remonto paslaugos mažos vertės pirkimų žodinių apklausų analizė. „Įvertinus viešuosius pirkimus, galima teigti, kad tiekėjų apklausa vykdoma tik formaliai“, – akcentavo auditoriai.
Nustatyta, kad vykdant automobilių remonto paslaugos viešuosius pirkimus, nebuvo apklausiami visi pirkimo paraiškoje-užduotyje siūlomi kviesti dalyvauti tiekėjai. Seniūnija neužtikrino, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi skaidrumo ir lygiateisiškumo principų.
Pavyzdžiui, seniūnija, apklausos būdu vykdydama miesto šaligatvių, dviračių takų, aikštelių priežiūros žiemos metu paslaugos tiekimo viešąjį pirkimą, nepateikė motyvo, kodėl iki metų pabaigos skubos tvarka reikėjo sudaryti sutartį su UAB „Kustata“. Apklausos būdu viešasis pirkimas gali būti vykdomas, kai sudaromos prekių ar paslaugų pirkimo sutarties vertė neviršija 100 tūkst. litų be PVM, o su „Kustata“ sutarties vertė siekė beveik pusę milijonų litų.
Auditoriams įtarimų kilo ir dėl nepagrįstai padidintų miesto valomų plotų. Iki 2011 m. rugsėjo galiojusios sutarties, sudarytos su UAB „Žemaitijos agroprekyba“ dėl miesto šaligatvių, dviračių takų, aikštelių priežiūros žiemos metu, plotai sudarė 105 tūkstančius kvadratinių metrų, o vėliau paskelbto konkurso dokumentuose jie išaugo beveik 50-čia tūkstančių kvadratinių metrų. Į valomų plotų sąrašą įtraukti šaligatviai, kurių neįmanoma mechanizuotai nuvalyti. Paskaičiuota, kad dėl to iš biudžeto papildomai reikės 143 tūkstančių litų.
Galbūt tokių dalykų būtų išvengta, jeigu Savivaldybės taryba, skirdama lėšas miesto priežiūrai, būtų  patvirtinusi valomų plotų apimtis bei numačiusi valomų gatvių šaligatvių prioritetų tvarką. Kai to nėra, valomų plotų sąrašą seniūnijos sudaro savo nuožiūra.

Neatsižvelgė į teismo sprendimą

„Santarvė“ jau rašė apie kretingiškės įmonės „Raguvilė“  ir seniūnijos konfliktą, kuris kilo po viešųjų pirkimų konkurso „Mažeikių miesto želdynų ir želdinių priežiūros paslaugos pirkimas“. Kretingiškė įmonė net kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą. 2012 metų sausio 12 dienos sprendimu jis panaikino Mažeikių seniūnijos viešųjų pirkimų komisijos 2011-10-28 priimtus sprendimus, kuriais atmestas kretingiškių pasiūlymas ir laimėtoja pripažinta UAB „Paslaugos tau“.
Savivaldybės kontrolieriai nustatė, kad seniūnija, vykdydama supaprastinto atviro konkurso viešojo pirkimo procedūras, neatsižvelgė į Šiaulių apygardos teismo nutartį ir jų nesustabdė. Pagal įstatymą, sužinojus apie teismo sprendimą, nedelsiant reikia raštu informuoti suinteresuotus kandidatus ir dalyvius apie teismo priimtus sprendimus ir, jeigu reikia, ji pratęsia anksčiau tiekėjams praneštus pirkimo procedūrų terminus. Mažeikių seniūnija šiuo atžvilgiu nesiėmė jokių priemonių ir taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

Įtariama neskaidrumu

Komisija, tyrusi seniūno Š. Armono tarnybinį nusižengimą, konstatavo, kad kai kuriais atvejais valstybės tarnautojas savo pareigas atliko neatidžiai, nusižengė Viešųjų pirkimų įstatymui ir kitiems teisės aktams.
Dar daugiau. Aiškinantis  naujo krovininio automobilio nuomos aplinkybes buvo konstatuota, kad  seniūnas, vykdydamas supaprastintą atvirą konkursą, ne tik pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, bet ir „pirkimą atliko neskaidriai“.
Mažeikių seniūnija, norėdama sudaryti lizingo (finansinės nuomos) sutartį, turėjo gauti Savivaldybės tarybos pritarimą. Tačiau pritarimas buvo gautas tik automobilio nuomai.
Be to, seniūnija, prieš paskelbdama konkursą, derėjosi su galimu tiekėju.
„Tai reiškia, kad prieš paskelbiant apie paslaugos pirkimą, seniūnas jau žinojo, kad bus nupirktas VW markės automobilis. Be to, pirkimo sąlygas nurodė ne perkančioji organizacija, bet galimas tiekėjas“, – pažeidimus konstatavo  komisija.

Politikų klausimai – be atsakymų

Savivaldybės tarybos posėdyje pristatomos auditorių išvados sukėlė daug aistrų, ypač daug klausimų kilo mažumai atstovaujantiems Tarybos nariams.
„Seniūnas elgiasi, kaip jam vienam atrodo teisinga, su mūsų visų pinigais švaistosi į kairę ir į dešinę. Man norisi jas įvertinti ne tik kaip piliečiui, bet norėtųsi ir kažkokio prokuratūros įvertinimo“, – po ataskaitų pristatymo replikavo Tarybos narys Deivydas Vyniautas.
Tarybos nariai Alvydas Balčiūnas, Vilhelmas Džiugelis taip pat pageidavo sužinoti, kiek dėl viešųjų pirkimų konkursų pažeidimų išeikvota biudžeto pinigų, kokia žala padaryta biudžetui.
„Jei būtų padaryta žala biudžetui, apie tai kalbėtume ne čia, o prokuratūroje“, – tada politikams atkirto Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius.

Kontrolieriai žalos nenustato

Tačiau kas gali paneigti, kad tos žalos nėra, jei niekas jos neįvertino, neskaičiavo?
„Fiksuojame tik teisės aktų pažeidimą, pačios procedūros pažeidimą, o žala yra kitas dalykas. Jos net valstybės kontrolė nenustatė tikrindama viešuosius pirkimus. Jei kiltų įtarimų, prokuratūrai perduotume“, – apie auditorių darbą „Santarvei“ teigė kontrolieriaus pavaduotoja Vida Mileškienė.
Komisijos pirmininkas M. Norbutas atostogauja, o komisijos nariai komentavo tik savo sritį.
„Aš daugiau apskaitos žiūrėjau. Nebuvo nustatyta žala. Nei auditas nustatė, nei mes. Todėl ir siūlėme tik pastabą“, – „Santarvei“ aiškino O. Ramanauskaitė.
Komisijoje dirbo ir J. Baltinienė, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja.
„Mano funkcija buvo pasižiūrėti, kokie yra Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai. Įstatyme yra numatyti principai. Tokie principai, mes ir konstatuojame“, – savo pareigas aiškino valstybės tarnautoja ir pridūrė, kad jei būtų žala, reikėtų kreiptis į kitą instituciją.
Tačiau viešuosius pirkimus kuruojančio skyriaus vedėjo pavaduotoja negalėjo atsakyti, kas turėtų nustatyti, kokią žalą padaro neskaidrūs paslaugos pirkimo konkursai ar kitokie pažeidimai.
Atostogaujantį Savivaldybės administracijos direktorių pavaduojantis Saulius Šiurys taip pat prisipažino, kad toks klausimas sudėtingas, savo metų praktikoje su tokia situacija netekę susidurti.
„Valstybės kontrolė ir auditas atlieka tik patariamąjį vaidmenį, iškelia negeroves ir į aktą įrašo, per kiek laiko ištaisyti. Grįžtamoji kontrolė patikrina, ar padaryta. Kas nedirba, tas neklysta. Jei smulkūs pažeidimai, juk neprasidės raganų medžioklė“, – svarstė pašnekovas.

Su išvadomis sutiko

Neskaidriu konkurso organizavimu kaltinamas seniūnas atsipirko pastaba. Š. Armonui skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą pasiūlė būtent jo kaltę tyrusi komisija, kuri sutiko ne su visomis audito išvadomis.
„Jų reikalas, kad nesutinka. Jie gali rašinėti bet ką. Bet audito projektas buvo teiktas, derintas. Jie susipažino, raštu sutiko“, – V. Mileškienė prisiminė, kad į kontrolės ir audito tarnybą buvo pakviestas Mažeikių seniūnas ir seniūnijos buhalterė.
Kontrolieriaus pavaduotoja neneigė, kad gali būti prieštaravimų dėl kai kurių išvadų, nes būna, kad  tuos pačius pažeidimus skirtingai vertina ir patys auditoriai. Kita bėda, kad rajono Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje dirba tik trys žmonės ir nėra teisininko – tenka konsultuotis su Valstybės kontrole.
S. Šiurys nesutiko, kad Š. Armonui skirta per švelni nuobauda.
„Pastaba nėra lengva nuobauda, ji reiškia pažeidimo pripažinimą. Metus laiko jis negalės gauti paaukštinimų, priedų, negalės būti pakelta kategorija. Visus metus netenki daug privilegijų, finansiškai nenaudinga“, – aiškino vienas iš Savivaldybės vadovų.