Prezidentės apdovanoti mažeikiškiai: gana per šventes liūdėti

Pas Prezidentę vyko Donatas Vaičiurgis, jo artimieji bei bičiuliai, prisidėję prie programėlės sukūrimo. Roberto DAČKAUS nuotr.

Į Lietuvos Respublikos prezidentūrą pakviestas būrys žmonių, atsiliepusių į šalies vadovės raginimą Vasario 16-ąją švęsti linksmai ir išradingai.
Tarp Prezidentės už iniciatyvumą bei originalumą apdovanotų žmonių – ir Mažeikių krašto atstovai.

Tarp originaliausiųjų – ir mažeikiškiai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau šešerius metus šalies gyventojus Lietuvos valstybės atkūrimo dieną kvietė minėti išradingai.
Kažką įdomaus, kitokio nei visi sumanę ir įgyvendinę žmonės savo iniciatyvas registravo šalies vadovės interneto svetainėje. Tokių iniciatyvų užregistruota per pusantro tūkstančio.
Iš jų buvo atrinktos 26 geriausios bei įdomiausios. Jų sumanytojai kovo pradžioje pakviesti į prezidentūroje surengtą apdovanojimo ceremoniją. Jos metu iniciatyvūs, veiklūs žmonės, linksmai bei prasmingai šventę Vasario 16-ąją, apdovanoti Lietuvos vėliavomis.
Jiems Prezidentė linkėjo ir ateityje sugalvoti prasmingų, įdomių iniciatyvų bei jas įgyvendinti.

Ir sumanė, ir įgyvendino

Į prezidentūroje surengtą padėkos bei apdovanojimų šventę buvo pakviesti ir joje dalyvavo įmonės „Hotrema“ atstovai – mažeikiškis Donatas Vaičiurgis ir viekšniškis Tadas Juodgudis su savo palaikymo komandomis. Visi jie savo įgyvendintomis idėjomis vienaip ar kitaip nustebino, nudžiugino ne tik savo krašto, bet ir visos šalies gyventojus.
„Hotremos“ kolektyvo iniciatyva šalia Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios pastatyti rekordinio dydžio – 10,21 metro, 13,08 metro ilgio, 3,15 metro pločio Gediminaičių stulpai.
Mažeikiškis D. Vaičiurgis, jo artimieji, bičiuliai ir bendraminčiai sukūrė laiką iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio skaičiavusią ir svarbiausias šalies istorijos datas priminusią programėlę „Švęskime Lietuvą“.
Viekšniškis abiturientas T. Juodgudis sukūrė „Lietuvos 100-mečio repą“, nufilmavo jo vaizdo klipą ir „paleido“ jį į viešąją erdvę.

Šimto metų įvykiai – dainoje

„Lietuvos 100-mečio repas“ – energingas kūrinys apie Tėvynės istoriją. Jo pasiklausius, turbūt ne vienam kilo mintis apie tai, kad ši daina – neblogas būdas prisiminti arba įsiminti svarbiausias šalies istorijos datas, apimančias 1918–2018 metus.

Viekšniškis Tadas Juodgudis vėliavą iš šalies vadovės rankų gavo už originalų kūrinį – „Lietuvos 100-mečio repą“. Roberto DAČKAUS nuotr.

Viekšnių gimnazijos dvyliktokas, mokinių tarybos pirmininkas T. Juodgudis „Santarvei“ papasakojo, kad repas sukurtas praėjusių metų gruodį, besiruošiant Kalėdų ir Naujųjų metų renginiams.
„Turėjome mintį žiemos šventes sujungti su Lietuvos šimtmečiu. Besiruošiant, besikalbant, atrodo, mokyklos direktoriaus pavaduotoja Audronė Buzienė pasakė žodį repuoja. Man ir dingtelėjo mintis sukurti 100-mečio repą. Pavaduotoja tos idėjos nepaleido ir sakė: Tadai, sukurk, jei jau prisikalbėjai“, – prisiminė vaikinas.

Vyko faktų atranka

Radęs laisvo laiko, T. Juodgudis per tris valandas sudėliojo dainai tekstą. Vienas svarbesnių momentų esą buvo atrinkti svarbiausius šalies istorijos įvykius, neperkrauti teksto faktais, žodžiais.
„Laikiausi nuostatos, kad svarbiausius įvykius reikia į dainą dėlioti paeiliui, pagal tai, kada jie įvyko. Rinkau informaciją iš kelių šaltinių, stengiausi, kad tekste ji nesikartotų. Žodžiu, keičiau, dėliojau, rikiavau ir surikiavau“, – paaiškino gimnazistas.

Nufilmavo videoklipą

Vėliau, padedant bendraminčiams – Evaldui Milinkauskui, Augustinui Cicėnui, Aisčiui Čiužui, Gabijai Stankutei, Darijai Keršytei, Vildai Milevičiūtei, buvo nufilmuotas ir videoklipas.
Jame repavo ir nusifilmavo pats T. Juodgudis.
Iš pradžių viekšniškis žadėjo „Lietuvos 100-mečio repą“ pristatyti konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ organizatoriams. Tačiau planams pasikeitus, daina užregistruota Prezidentės interneto svetainėje kaip originali Vasario 16-osios minėjimo iniciatyva.

Nauja karta, naujos ir tradicijos

Kalbinamas T. Juodgudis vienareikšmiškai pasisakė už tai, kad reikia mokytis valstybines šventes švęsti kitaip – naujai, linksmai, originaliai.
Pašnekovo nuomone, užaugo nauja, jau nepriklausomoje Lietuvoje gimusių piliečių karta. Tad ir tradicijos turi keistis.
„Mes, jaunimas, žinome, kad didelė dalis Lietuvą ištikusių įvykių buvo liūdni, baisūs, tragiški. Suprantama, kad turime juos prisiminti ir prisimindami gyventi taip, kad panašūs įvykiai nepasikartotų. Bet ar būtina juos prisiminti vien liūdnai?“ – samprotavo T. Juodgudis.
Vaikinas džiaugiasi, kad jo iniciatyva sulaukė ir Prezidentės dėmesio, ir visuomenės palaikymo.
„Ne, parepuoti Prezidentūroje manęs neprašė. Ten ceremonija buvo labai sustyguota. Bet jei būtų prašę, keletą posmų būčiau parepavęs. Kodėl ne? – sakė gimnazistas.

Dėkingas patikėjusiems ir padėjusiems

Dar vienos originalios idėjos įgyvendinimui savo draugus ir artimuosius subūrė ugniagesys gelbėtojas, karys savanoris D. Vaičiurgis. Jis sumanė sukurti programėlę išmaniesiems įrenginiams, skaičiavusią dienas iki Lietuvos atkūrimo šimtmečio.
Prie sumanymo įgyvendinimo prisidėjo D. Vaičiurgio žmona Gabija, jos sesuo Simona su vyru Valdu, draugas Gintaras Žiauga, klaipėdietis programuotojas Tadas Šukšteris, Viekšnių gimnazijos  bei Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriaus mokiniai bei mokytojai.

Įmonės „Hotrema“ vadovams ir darbuotojams Prezidentės padėka ir įteikta vėliava – malonus įvertinimas. Roberto DAČKAUS nuotr.

„Sakoma: toje pačioje loterijoje du kartus nelaimėsi, bet praktika rodo, kad būna ir kitaip. Tai ir pagalvojau: kažin ar įmanoma padaryti kažką įdomaus ir pas Prezidentę pabuvoti dar kartą“, – kalbą pradėjo D. Vaičiurgis.
Primename, kad 2017 metais jis drauge su bendraminčiu keliavo autostopu ir lankė šalies miestus, miestelius bei kaimus, rinkdami tautiečių parašus. Jų kelionės tikslas – sostinė, kurioje surinktus parašus turėjo įteikti šalies vadovei.

Reikia naujų formų

Pradėję kurti programėlę mažeikiškiai buvo užsibrėžę, kad ji būtų ne tik originali, bet ir vienijanti.
„Su artimaisiais bei draugais esame ne kartą kalbėjęsi apie tai, ar būtina su tokiu giliu liūdesiu minėti valstybines šventes. Manau, kad nebūtina. Verta ieškoti kitokių valstybinių švenčių minėjimo formų“, – nuomonę išsakė D. Vaičiurgis.
Tai, kas tinka vieniems, netinka kitiems. Pašnekovo manymu, koncertai su iškilmingomis kalbomis, žvakučių deginimas gal tinka vyresnio amžiaus žmonėms. Jaunimui tokia valstybinių švenčių ar svarbių sukakčių minėjimo forma nėra patraukli. Dažniausiai jie viename ar kitame panašiame renginyje nedalyvauja dėl to, kad nuobodu.

Geriau klysti nei nieko nedaryti

D. Vaičiurgis džiaugiasi, kad išdrįstančių padaryti kažką kitaip, originaliau Mažeikių rajone daugėja. Juolab kad būti kitokiu – kitaip mąstyti, turėti originalių idėjų ir siekti jas įgyvendinti, žmones vienyti, o ne priešinti, nėra lengva.
Kai su bendraminčiu keliavo pas Prezidentę, kai vasarą vykstant Europos vyrų krepšinio čempionatui drauge stebėti varžybų subūrė mažeikiškius krepšinio fanus, pašnekovas ne kartą sulaukė piktų komentarų, kad, užuot užsiėmęs nesąmonėmis, geriau laiką skirtų naudingesnei veiklai.
„Tikiu tuo, ką darau. Ir tikiu kitais iniciatyviais žmonėmis. Vertinu tuos, kurie imasi iniciatyvos, kažką daro ir galbūt klysta, o ne tuos, kurie pasyviai stebi, komentuoja ir džiaugiasi, kai kažkam kažkas nepavyko“, – paaiškino D. Vaičiurgis.

Nesitikėjo, kad bus pastebėti

Įmonės „Hotrema“ atstovai sulaukė Lietuvos rekordų agentūros atstovų skambučio. Juo buvo patvirtintas faktas, kad didžiausi Lietuvoje Gediminaičių stulpai buvo pastatyti Mažeikiuose. Dar laukiama ir šį faktą patvirtinančio sertifikato.
„Jeigu kas tą mūsų pasiektą rekordą pagerintų, mes pasižadame ir vėl statyti Gediminaičių stulpus. Dar didesnius“, – juokavo „Hotremos“ direktorius Nerijus Baužys.
Pasak pašnekovo, jam ir jo kolegoms apsilankymas prezidentūroje buvo pirmasis.
Tada, kai idėja pastatyti didžiausius Lietuvoje Gediminaičių stulpus dar buvo tik brandinama, įmonės kolektyvas negalvojo, kad ši iniciatyva bus priskirta prie originaliausių ar kad už jos įgyvendinimą padėką pareikš šalies prezidentė D. Grybauskaitė.

Norėjo paneigti požiūrį

Pasak N. Baužio, įmonėje dirba inovatyvūs jauni žmonės. Todėl jam neteko girdėti, kad darbuotojai skeptiškai būtų vertinę sumanymą iš pastolių miesto centre suręsti su Lietuvos valstybingumu susijusią konstrukciją.
„Visa komanda dirbo ir stengėsi, kad Gediminaičių stulpai būtų pastatyti. Mes, vadovai, buvome tik tie, kurie tą idėją palaiminome“, – kalbėjo pašnekovas.
Jam nėra naujiena, kad tarp Lietuvos gyventojų ir mažeikiškių yra nusistovėjęs ir įsišaknijęs požiūris, kad verslininkai – gobšūs, ką įmonės darbuotojai uždirba, tą prisikemša tik sau, o dalytis su darbuotojais nenori, su miesto gyventojais – juo labiau.
„Tiesiog norėjosi tą nuostatą paneigti. Yra gerų įmonių, kurios stengiasi ir dėl miesto. Mes irgi neatsisakome paremti ir visokias šventes, kultūrinius renginius“, – kalbėjo N. Baužys.
Pasak jo, norint kurti naujas valstybinių švenčių minėjimo tradicijas, siekiant įgyvendinti originalias idėjas, labiausiai reikia drąsos. Praverčia ir aplinkinių palaikymas.