Dalia Grybauskaitė šalies vadovės pareigas pradėjo eiti 2009 metų liepos 12-ąją. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Šią savaitę Dalia Grybauskaitė mini savo kadencijos mediumą: šalies vadovės pareigos jai suteiktos 2009 metų liepos 12-ąją.
Prezidentės spaudos tarnyba apžvelgė įpusėtos kadencijos svarbiausius nuveiktus darbus.
D. Grybauskaitės darbą įvertino ir šalies gyventojai – trečią kartą jie Prezidentę išrinko Metų žmogumi.
Darbas – skaičiais
Prezidentės spaudos tarnyba praneša, kad per pusę kadencijos Prezidentė priėmė 87 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovus ir aukštus pareigūnus, įvyko 67 užsienio vizitai, priimti 51-os šalies ambasadoriaus skiriamieji raštai, paskirti 23 Lietuvos ambasadoriai, 32 valstybės institucijų vadovai ir jų pavaduotojai, 136 teisėjai: pakeisti keturiolikos teismų vadovai, atleisti 38 teisėjai, dešimt iš jų – už teisėjo vardo pažeminimą.
Per šį laiką Prezidentė pasirašė 1038 įstatymus, 24-is grąžino Seimui pakartotinai svarstyti. Inicijuotas 121 teisės aktas, iš kurių 116 jau yra įgyvendinami.
Prezidentės spaudos tarnyba suskaičiavo, kad Prezidentė dalyvavo kone keturiasdešimtyje interviu, pusšimtyje spaudos konferencijų. Per 60 kartų šalies vadovė davė interviu užsienio žiniasklaidai.
Per pusę savo kadencijos D. Grybauskaitė pasakė 121 kalbą, spaudos tarnyba atsakė į daugiau nei 11 tūkst. gyventojų laiškų.
Siekia pažaboti korupciją
Spaudos tarnyba praneša, kad Prezidentei pavyksta įdiegti skaidresnę politinę ir viešojo administravimo sistemą.
Uždrausta juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, sumažinta maksimali suma, kuria fiziniai asmenys per rinkimus galės paremti savarankiškus politinės kampanijos dalyvius, supaprastinta smulkių aukų priėmimo tvarka.
Užtikrinta galimybė savivaldos rinkimuose dalyvauti nepartiniams kandidatams. Išplėstas specialiųjų tarnybų tikrinamų valstybės tarnautojų sąrašas ir pakeista jų tikrinimo tvarka, įteisinta sveikatos įstaigų vadovų kaita.
Per Prezidentės kadencijos laiką sukurti nauji įrankiai kovai su korupcija: pailginti senaties terminai korupcinėms veikoms ir labai sunkiems nusikaltimams, įteisintas išplėstinis turto konfiskavimas, kriminalizuotas neteisėtas praturtėjimas (dėl neteisėto praturtėjimo jau pradėta 50 ikiteisminių tyrimų).
Mažino socialinę atskirtį
Penkis kartus padidintos piniginės baudos už ekonominius, finansinius ir kitus kriminalinius nusikaltimus, sudaryta daugiau galimybių apsaugoti nuo persekiojimo apie korupciją ir kitus nusikaltimus pranešusius žmones.
Užtikrintas ekonominis stabilumas, ribojamas monopolijų dominavimas, už kartelinius susitarimus numatyta asmeninė įmonių vadovų atsakomybė, didesnės baudos ir pailginti sankcijų skyrimo senaties terminai.
Per pusę kadencijos buvo mažinama socialinė atskirtis. Iki mediumo šalyje atkurtos sumažintos senatvės ir neįgalumo pensijos, Vyriausybė įpareigota numatyti jų kompensavimo mechanizmą.
Prezidentei paraginus priimtos Farmacijos įstatymo pataisos, leidusios sumažinti kai kurių vaistų kainas.
Prezidentei remiant pradėjo veikti Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymas.
Pokyčiai teisingumo srityje
Spaudos tarnyba informuoja, kad pirmąją Prezidentės kadencijos pusę spartintas bylų nagrinėjimas – įteisintas rašytinis procesas Konstituciniame Teisme, sudaryta galimybė vienu metu nagrinėti kelias bylas; suvienodintos teisėsaugos institucijų ir teismų veiklos teritorijos.
Sugriežtinta teisėjų atrankos ir vertinimo tvarka, taikomi aukštesni profesiniai ir moraliniai reikalavimai.
Pašalintos istoriniam teisingumui trukdžiusios teisinės spragos – priimtos BK ir BPK pataisos, leidusios paspartinti Sausio 13-osios, Medininkų ir kitas visuomenei svarbias bylas.
Pradėta Prokuratūros pertvarka – pakeisti prokurorų atrankos, karjeros, tarnybos vertinimo, atsakomybės bei rotacijos mechanizmai, sudarytos prielaidos sustiprinti ikiteisminio tyrimo organizavimo ir kontrolės kokybę.
Pertvarkyta nacionalinio saugumo ir žvalgybos sistema: sugriežtinta žvalgybos tarnybų kontrolė ir koordinavimas, pradėti reguliariai rengti nacionaliniai žvalgybos poreikiai, nustatomi grėsmių nacionaliniam saugumui prioritetai, depolitizuota VSD veikla.
Tarnyba praneša, kad Prezidentei pareikalavus baigti liustracijos procesą, viešinami KGB archyvo dokumentai.
Stiprino bendradarbiavimą
Per pusę prezidentavimo kadencijos D. Grybauskaitė gynė šalies interesus per užsienio politiką. Spaudos tarnyba praneša, kad pavyko įgyvendinti Lietuvai naudingų sprendimų.
NATO koncepcijoje įtvirtinti realūs Baltijos šalių gynybos planai, numatytos priemonės prieš energetines ir kibernetines grėsmes, įsipareigota kurti Lietuvos ir visų NATO narių interesus atitinkančią priešraketinės gynybos sistemą.
Europos vadovų taryba pritarė Lietuvos siūlymams dėl aukščiausių branduolinės saugos reikalavimų atominių jėgainių eksploatavimui, kurie bus taikomi ir šalia Lietuvos statomoms AE Kaliningrade ir Baltarusijoje.
Sustiprintas bendradarbiavimas su Baltijos ir Šiaurės šalimis: užsitikrinta Estijos ir Latvijos parama Visagino AE projektui, gaminamas elektros kabelis, jūra sujungsiantis Lietuvą su Švedija.
Pasiekimai – vizitų rezultatas
Per šį laiką Lietuvoje įsikūrė euroatlantinės agentūros – Energetinio saugumo centras, kuris siekia tapti akredituotu NATO kompetencijos centru, ir ES Lyčių lygybės institutas.
Tęsiamas ankstyvesnis dialogas su JAV: įvyko du JAV valstybės sekretorės H. Clinton vizitai Lietuvoje, susitarimas dėl krovinių tarptautinei misijai Afganistane tranzito per Lietuvą, auga tranzito apimtys.
Lietuva tampa globalia krovinių gabenimo jungtimi tarp Rytų ir Vakarų – paleistas šaudyklinis traukinys „Saulė“, per 10 dienų pasiekiantis Kiniją; pasirašytas memorandumas dėl traukinio „Vikingas“, per 56 valandas pasiekiančio Juodosios jūros regioną. Spaudos tarnybos teigimu, tai vizitų Kazachstane ir Ukrainoje rezultatas.
