Senieji kapinių paminklai: tarp išnykimo ir išlikimo

Kapinės lietuvių kultūroje ir pasaulėjautoje nuo seno užėmė itin svarbią vietą, o mūsų protėvių požiūrį į mirusiuosius atspindėjo laidojimo papročiai ir tradicijos.
Mokslininkai pastebi: lietuvių laidotuvių papročiai iš esmės nėra pakitę, bet stipriai paveikti miestietiškos komercinės kultūros.
Ji ryškiausia kapinių tvarkymo estetikoje.

Kapinės visada šalia

Nuo seno laidojimo vietos šliedavosi šalia gyvenviečių bei kaimų. Jei kapinės būdavo vienoje ežero ar upės pusėje, tai gyvieji savo gyvenimus statydavosi kitame krante. Jei kapinaitės – ant kalnelio, tai kaimas plytėjo lygumoje.
Dabartiniais laikais senosiose kaimų ir miestelių kapinėse nebeįmanoma sutalpinti visų, kurie prieš mirtį artimiesiems išreiškia valią būti palaidoti ne kur kitur, o konkrečiose kapinėse. Kai senos kapinės perpildomos, neišvengiamybe tampa naujų įrengimas. Tuomet kyla vietos gyventojų pasipriešinimas naujosios laidojimo vietos įrengimui netoli miestų ar miestelių.
Kita tema – šiuolaikinių žmonių estetinis skonis ir samprata apie kapinių tvarkymą. Neretai ir turbūt ne vienam po apsilankymo jose kyla prieštaringų minčių: kodėl gyvieji varžosi, lenktyniauja tarpusavyje, kas mirusiam artimajam pastatys įspūdingesnį paminklą, kas prašmatniau įrengs kapavietę…
Tai daroma nesuvokiant, jog estetikos puoselėjimas neturi nieko bendro su tikėjimu.

Praranda savo bruožus

Su skulptoriumi Pauliumi Daujotu „Santarvė“ lankėsi senosiose Viekšnių kapinėse.
Mažeikiškis skulptorius pastebi: senieji šių kapinių paminklai nyksta itin sparčiai ir po dešimtmečio  jos nebebus tokios vertingos. Tai būdinga ir Grūstės kaimo, ir kitoms senoms rajono kapinėms.
Menininko supratimu, palaidojimo vietos – tai visų mūsų paveikslas, atspindintis žmonių supratimą, skonį, valstybės istorinę praeitį.
„Viekšnių senosios kapinės buvo labai gražios, o tą grožį sudarė ne vien paminklai. Kapinės yra ant kalnelio, anksčiau buvo daugiau medžių, tačiau pastaruoju metu jų daug išpjauta, o nė vieno neatsodinta. Šiuo metu medžių alėjos fragmentas dar matomas, bet šiaip pačios kapinių struktūros nebėra. Lygiai taip, kaip ir nebėra papročio saugoti vietą, kurioje palaidoti tavo protėviai“, – mintimis dalijosi P. Daujotas.

Plačiau skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.

svedasupaminklai.lt siūlo išskirtinės kokybės paminklus geromis kainomis