Įrengus slėptuves ir papildomai lesinant, galima išsaugoti daugiau nei 80 procentų kurapkų. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Lietuvos ornitologų draugija, kaip ir daugelis kitų šalių paukščių apsaugos organizacijų, kiekvienais metais skelbia „Metų paukščio“ akciją.
Jos pagrindiniai tikslai – atkreipti dėmesį į sparčiai nykstančias sparnuočių rūšis, kurioms šiuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys bei rūpestis, taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje.
Sparčiausiai nykstantis sparnuotis
Kurapka yra būdingas atviro kraštovaizdžio paukštis, tik žiemos mėnesiais užklystantis į miestus, gyvenvietes ar miške esančias atviras erdves.
Lietuvoje kurapka siejama su tradiciniu kaimu, kur smulkūs įvairių kultūrų laukeliai kaitaliojasi su atviromis pievomis, ganyklomis su įsiterpusiais želdinių plotais, krūmynais, kas sudaro palankias sąlygas auginti palikuonis, maitintis ir slėptis nuo plėšrūnų, o kartais ir paties žmogaus. Todėl šie, kadaise plačiai paplitę paukščiai, intensyvėjant žemės ūkiui ir nykstant tradiciniam kaimui, kuriam būdinga minėta žemėnauda, tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos „BirdLife International“ duomenimis, tapo sparčiausiai nykstanti agrarinio kraštovaizdžio sparnuočių rūšis Europoje.
Tiesa, šiuo metu jai dar negresia išnykimas. Tačiau Europos Sąjungos mastu jos populiacija, atliktų apskaitų duomenimis, per trisdešimt metų sumažėjo 82 %, o tai jau traktuojama kaip rūšies katastrofinis mažėjimas. Lietuvoje ar kitose šiaurinio rūšies arealo paplitimo šalyse didelę žalą daro ir atšiaurios žiemos, kuomet prarandama žymi populiacijos dalis. Žinoma, papildomai jų gretas praretina ir vis dažniau sutinkami palaidi šunys ar katinai (kurie įveikia žiemą nusilpusius paukščius). Taigi Lietuvoje, nors žemės ūkis dar ne toks intensyvus kaip Vakarų Europoje, neigiamą poveikį daro kiti faktoriai.
Siekia išsaugoti gamtą
Dažniausiai metų paukščiu pasirenkama reta ir nykstanti rūšis, kuriai reikalingos specialios apsaugos priemonės ir apie kurios paplitimą ir gausą tuo metu trūksta naujausių duomenų.
Akcijos metu visuomenė supažindinama su šių paukščių biologija ir ekologijos ypatumais, apsaugos problemomis. Dažniausiai organizuojamos specialios apsaugos akcijos: lesinimas, lizdaviečių įrengimas, buveinių tvarkymas. Be to, specialistai organizuoja rūšies apskaitas, į kurias kviečiami draugijos nariai, kiti šalies piliečiai, kuriems rūpi mus supančios gamtos išsaugojimas. Naujausios inventorizacijos metu surinkti duomenys parodo tikrąją pastarųjų metų rūšies būklę.
Kurapka yra labai sėsli rūšis. Todėl jos vietinės populiacijos būklė šalyje priklauso tik nuo mūsų, jai nepadės kaimyninių ar Vakarų Europos šalių įgyvendinamos apsaugos priemonės.
O padėdami šiam paukščiui žiemos metu, mes saugome tikrai savo krašto, o ne iš toliau atskridusius paukščius. Taigi, kaip saugosime, tokius rezultatus ir turėsime.
2012 metų paukščio akcija neapsiribos vien įprasta kurapkų inventorizacija ir paplitimo tyrimais, kad vėliau būtų galima konstatuoti ir taip akivaizdžiai pastebimą jų būklės blogėjimą.
Kviečia įsijungti į akciją
Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatas ir aktyviausi nariai ėmėsi iniciatyvos organizuoti šalies masto žiemojančių kurapkų lesinimo akciją, tam įrengiant specialias slėptuves ir pagal galimybes į jas pilant lesalo: grūdų ar jų išvalų, žolių sėklų, kurių galima surinkti klojimuose. Į šią akciją įtraukiami ne tik draugijos nariai, bet ir kaimo žmonės, medžiotojai, miškininkai.
Iš ūkininkų tikimasi, kad jie paglobos paukščius prie savo namų ar tiesiog parems draugijos akciją grūdais.
Šiuo atveju svarbu įrengti paprastas „pavėsines“ ir prižiūrėti, kad jose būtų lesalo. Kartu kviečiame šalies ūkininkus, turinčius nors kažkiek nepanaudotų grūdų, kurie gali būti ir pernykščiai ar prastos kokybės, paremti šią draugijos akciją pašarais kurapkoms. Mat kai kada atsiranda norinčių įrengti lesinimo aikšteles ir jas prižiūrėti (ypač mokyklos, medžiotojai ar saugomų teritorijų direkcijos), tačiau nėra galimybės įsigyti lesalo.
Jei atsirastų galinčių ir norinčių suteikti draugijai lesalo, informuokite apie tai draugijos sekretoriatą, ir mes organizuotume grūdų paėmimą ir perdavimą kurapkas šeriantiems žmonėms.
Mums taip pat svarbu įvertinti kurapkų globos mastus šalyje bei, planuojant reguliarius lesinimo darbus, sudaryti norinčiųjų sąrašus, kad gavus lesalo, jį galėtume padalinti. Todėl kviečiame visus, norinčius dalyvauti kurapkų lesinimo akcijoje, apie tai pranešti draugijos sekretoriatui: tel.: (8 5) 213 0498, justina@birdlife.lt.
Liutauras Raudonikis
APIE SLĖPTUVES
Kaip statyti?
Skaičiuojama, kad be žmogaus pagalbos peržiemoja iki 50 procentų kurapkų, o įrengus slėptuves ir papildomai lesinant – daugiau nei 80 procentų kurapkų.
Atsivežus eglišakių ir storesnių kuolelių slėptuvei pastatyti sugaištama apie 20 minučių.
Kurapkas galima apsaugoti, pastačius tokias slėptuves. Autoriaus nuotrauka
Tam reikės 4 apie 5 cm storio ir apie 1,8 m ilgio kuolelių, apie 15 vnt. 1,5–1,9 m ilgio eglišakių, šiek tiek virvės arba vielos karkasui ir eglišakėms tvirtinti. Kuolai lengvai įkalami suformuojant kvadratą, palenkiami vidun, o jų galai surišami.
Ant kuolų storgaliais į viršų sudedama po pora eglišakių ir viršuje jos pririšamos prie kuolų. Pietinėje pusėje paliekamas platesnis tarpas, kita dalis uždengiama likusiomis eglišakėmis paliekant mažus tarpus, kad paukščiai galėtų saugiai pasitraukti, jei būtų užpulti slėptuvės viduje. Tarpus geriausia padaryti įstrižo koridoriaus pavidalu, kad pažiūrėjus nesišviestų kiaurai. Taip pasiekiama ir geresnė apsauga nuo vėjo. Viskas dar kartą suraišiojama.
Jei liko stambesnių eglišakių, tai patrumpinę jų viršūnes ir pasmailinę galus vieną įsmeigiame žemėn išlenkdami lanku, o kitą tokiu pačiu būdu įsmeigiame kryžmai virš pirmosios. Gauname ne palapinę, o nedidelę slėptuvę.
Kur statyti?
Ten, kur kurapkų matyta, ir geriau bent 150 m toliau nuo medžių grupių, pamiškių, didesnio ploto krūmynų, nes tose vietose, kur pradedami lesinti paukščiai, pasirodo jų sergėtojai – vištvanagiai, lapės, valkataujantys šunys ir katės. Ne kartą juos teko matyti nuo ankstaus ryto prie mokyklos stadiono įrengtos slėptuvės, nes bado metu ir plėšrūnai keičia savo įpročius. Tad didesnis atstumas leidžia kurapkoms greičiau pastebėti pavojų.
Geriau statyti ant nedidelio paaukštėjimo – teks rečiau nukasinėti sniegą, nes nuo kalvelės jis nupustomas. Šalia esantys plotai, apaugę kiečiais ir kita aukšta sena žole, padidina paukščių saugumą suteikdami galimybę slėptis dienos metu.
Kuo lesinti?
Tinka visi grūdai ir piktžolių sėklos. Jei šalia yra želmenys, galima pavalyti sniegą nuo jų. Nepamirškime, jog grūdlesiams paukščiams lesalui virškinti reikalingi jį sumalantys smulkūs akmenukai, tad papilkite ir smulkaus žvyro krūvelę. Antroje žiemos pusėje žvyrą galima maišyti su trupučiu durpių – saulės pašildytos jos padeda nutirpinti sniegą ir pašalina įšalą, tad žvyras tampa birus.
