Aštuonioliktus metus iš eilės vykstantis „Skrydis aplink Lietuvą“ į Šerkšnėnų aerodromą vėl sukvietė savadarbių ir licencijuotų lengvųjų lėktuvų lakūnus.
Nors skrajūnai Mažeikių rajone ilgai neužsibuvo, jie spėjo pasigrožėti besiplečiančiu aerodromu šalia Šerkšnėnų, prie kavos puodelio pabendrauti su jo įkūrėjais ir puoselėtojais.
TRUKDO KARIŠKIAI
Į Šerkšnėnus lėktuvu atskridęs Lietuvos aviakonstruktorių federacijos viceprezidentas Algirdas Lukoševičius „Santarvei“ sakė, kad šiemet jų tikslas buvo per tris dienas apskristi 21 Lietuvos aerodromą, nors Lietuvoje jų yra gerokai daugiau.
„Per tris dienas mes fiziškai jų visų apskraidyti nesugebėtume“, – sakė Algirdas, žadantis ateinančiais metais labiau orientuotis į kitus aerodromus. Jis pridūrė, kad tokius maršrutus sudaryti labai sunku. Anksčiau visą Lietuvą federacijos lakūnai apskrisdavę per keturias dienas, bet patirtis parodė, kad tai labai išvargina dalyvius.
„Suorganizuoti būna sunkoka, federacijos lakūnai ne visada randa laiko, kartais sutrukdo kiti renginiai, bet labiausiai viskas priklauso nuo oro“, – trukdžius vardijo viceprezidentas.
Pasak A. Lukoševičiaus, tokius renginius dažnai rengti iš esmės trukdo kariškiai ir finansinių išteklių trūkumas.
„Jaučiame, kad kariškiai pernelyg kišasi į federacijos reikalus, nes visada nori žinoti, kas skraido Lietuvos teritorijoje. Geriau žiūrėtų sienas“, – piktinosi kariškiais vadovas. Jis pridūrė, kad lėktuvai taip pat negali priskristi prie Lietuvos sienų arčiau kaip 15 kilometrų, nors galioja Šengeno zona. Organizatorius stebėjosi, kodėl nėra panaikinami seni įsakymai, kurie labai apsunkina skrydžio plano sudarymą.
RENGINYS SKIRTAS
ATMINIMUI
Lietuvos aviakonstruktorių federacijos prezidentas Gintautas Gailiūnas „Santarvei“ sakė, kad „Skrydis aplink Lietuvą“ skirtas Lietuvos karo aviacijos vado, aviakonstruktoriaus Antano Gustaičio atminimui.
Kitas federacijos atstovų tikslas – įrodyti žmonėms ir konstruktoriams, kad savadarbis lėktuvas niekuo nenusileidžia ir net pralenkia firminius lėktuvus.
Anot G. Gailiūno, konstruojant savadarbį lėktuvą nėra jokių ribojimų, nereikia jo papildomai licencijuoti, todėl aviakontruktorius, kurdamas savo aparatą, turi daugiau laisvės.
ŠEIMOS POMĖGIS
Prie vieno labiausiai išpuoselėtų lėktuvų pastebėjome moterį, kuri kažką knibinėjo valdymo skyde. Susipažinome. Tai Marija Lukoševičienė, Lietuvos aviakonstruktorių federacijos viceprezidento Algirdo žmona, atskridusi iš Vilniaus. Medike dirbanti moteris pasakojo, kad jau daugybę metų skraido su vyru.
„Jis – pilotas, aš – stiuardesė“, – juokdamasi nusakė vaidmenis Marija.
Jos nuomone, jei šeimoje yra sutarimas ir darna, tai vienas kitą reikia visokeriopai palaikyti.
„Stengiuosi palaikyti ir prisijungti prie jo pomėgio, mainais norėdama, kad jis prisijungtų ir prie mano pomėgių. Deja, taip įvyksta nedažnai“, – dėl pernelyg daug laiko atimančio vyro pomėgio švelniai papriekaištavo žmona.
Algirdas pridūrė, kad jie federacijoje – ne vieninteliai, šeimomis skraido ir daugiau oro sporto mėgėjų.
KRAIDYMAS –
NEIŠGYDOMAS VIRUSAS
„Mes ligoniai. Mes sergame, turime skraidymo virusą, o vaistų nėra“, – juokėsi Algirdas, pridurdamas, kad tuo virusu užsikrečiančių federacijos narių kasmet vis daugėja.
Jis patvirtino, kad lėktuvų konstravimas ir skraidymas yra nepigus malonumas, bet jei jau įtraukia, nuo to nebeįmanoma pabėgti.
Jo kolega Gintautas pridūrė, kad kasmet federacijos narių vis daugėja, ypač daug jų prisijungė per pastaruosius trejus metus.
Vadovas, paklaustas, kodėl renginys taip mažai reklamuojamas ir pritraukia nedaug žmonių, atsakė, kad klubas nesistengia pernelyg viešintis.
„Mus stebina keistas žmonių požiūriu į mūsų pomėgį. Kai atsitiktinis stebėtojas artimiau susipažįsta su šiuo hobiu, dažniausiai klausia, kam to reikia“, – teigė Gintautas, tvirtinantis, kad skraidymas yra kaip ir bet kuris kitas pomėgis.
Federacijos prezidentas pridūrė, kad tradiciją skristi aplink Lietuvą tęs ir toliau, jei tik turės pakankamai lėšų.
„Valdžios finansinė parama nėra didelė, ji skirta renginiams“, – sakė prezidentas, pridurdamas, kad aviatoriai pinigus mieliau išleistų detalėms,varžtams, dažams, drobėms.
RUOŠĖSI
ATVYKIMUI
„Skrydis aplink Lietuvą“ rengiamas jau 18 metų. Šiemet į aerodromą šalia Šerkšnėnų atvyko dešimt lengvųjų lėktuvų iš įvairiausių Lietuvos kampelių.
„Su mumis po federacijos vėliava skrenda atstovai iš Vilniaus, Kauno, Utenos, Biržų, Raseinių, Pasvalio ir kitų miestų“, – bandė suskaičiuoti dalyvius federacijos viceprezidentas A. Lukoševičius.
Kaip jis sakė, viso skrydžio metu pasikeisdami skrenda nuo aštuonių iki dvylikos lėktuvų, visą maršrutą įveikia penki oro aparatai, prie jų prisijungia ir skraidyklės.
Į maršrutą kasmet įtraukiamas ir Šerkšnėnų aerodromas.
Vadovas pastebėjo, kad prie Mažeikių esantis oro uostas kasmet keičiasi ir gražėja. Jis atkreipė dėmesį kylančius naujus angarus, sparčiai plėtojamą uosto infrastruktūrą.
„Taip, taip, – juokėsi aerodromo vadovas Rimantas Morkūnas. –Visą dieną prieš jums atvykstant žolę oro uoste pjovėme, tvarkėmės“.
Šerkšnėnų aerodromas tądien buvo priešpaskutinė aviatorių stotelė. Kartenoje lakūnai nakvojo, sekmadienį praleido pajūryje ir išskrido namo.
Rytis SAVICKIS
Arvydo BUTKAUS
Nuotrauk.: M. ir A. Lukoševičiai skraidydami vienas kitą palaiko.
