Socialinis būstas – ne landynė

Senamiestyje renovuojamame buvusiame policijos komisariato ir blaivyklos pastate ketinama įrengti dvylika socialinių būstų. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Mažeikių mieste yra šiek tiek daugiau nei penki šimtai socialinių būstų, beveik šimtas jų –  seniūnijose. Nors valdiško buto laukiančiųjų skaičius keičiasi kasdieną, bet eilė į prieki juda ne taip sparčiai kaip norėtųsi. Viliamasi, kad eilę sumažins griežtesnė socialinio būsto skyrimo tvarka bei naujų butų įrengimas.

Neskyrė pinigų

Prieš porą metų socialinio būsto pageidavo ir eilėje laukė apie 700 šeimų ir pavienių asmenų, praėjusiais metais ši eilė sumenko vidutiniškai pusšimčiu, o šiemet laukiančiųjų skaičius sumažėjo iki šešių šimtų. Savivaldybės specialistų teigimu, šie skaičiai kinta kas dieną: dalis gyventojų įtraukiami į socialinio būsto eilę, dalis jų išbraukiami.
Per pastaruosius ketverius metus Savivaldybė neįsigijo nė vieno papildomo būsto – Vyriausybės fondo lėšas apkarpė sunkmetis.
Paskutinį kartą socialinio būsto fondą Savivaldybė papildė 2008 metais – tada buvo nupirkta 10 butų.
Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjos Rimos Podelienės teigimu, šiais metais Vyriausybė taip pat nenumatė lėšų socialiniam būstui pirkti.
„Valdžios atstovų paaiškinimas, kodėl neskiriama pinigų socialiniam būstui pirkti, yra labai paprastas – teigiama, kad socialinio būsto laukiančių žmonių eilė Mažeikiuose nėra tokia didelė kaip kituose rajonuose“, – paaiškino R. Podelienė.
Pasak vedėjos, galimybė atnaujinti Savivaldybei priklausančius pastatus ir juose įrengti butus – yra  svarus eilės pastūmėjimas į priekį.

Padės ES parama

Mažeikių rajonas yra įtrauktas į probleminių sąrašą, todėl Savivaldybei atsirado galimybė renovuoti daugiabučius gyvenamuosius namus bei įrengti naują socialinį būstą.
Minėtą galimybę suteikia dalyvavimas projekte „Socialinio būsto plėtros ir jo kokybės gerinimas“. Viena pagrindinių šio projekto sąlygų yra ta, kad turi būti ne atnaujinamas jau esamas socialinis būstas, o Savivaldybei priklausančiuose pastatuose sukuriama nauja gyvenamoji vieta. Lėšų šiam projektui įgyvendinti skiria Europos Sąjunga ir mūsų šalies Vyriausybė.
Šiuo metu jau įsibėgėjo pirmasis renovacijos etapas, kurio metu bus renovuoti trys Savivaldybei priklausantys namai: S. Dariaus ir S. Girėno gatvės 16-asis numeris Tirkšliuose, Tilto g. 23 a Viekšnių miestelyje ir M. K. Čiurlionio g. 8/J. Basanavičiaus g. 1 Mažeikiuose (buvęs policijos komisariatas ir blaivykla).
Planuojama, kad šių trijų namų pertvarkymas ir pritaikymas socialiniam būstui kainuos beveik 3,7 milijono litų, iš kurių 3,1 mln. – ES struktūrinių fondų lėšos.
Trijuose namuose bus įrengti 22 socialiniai būstai, kuriuose galės apsigyventi iki 55 asmenų. Mažeikiuose renovuotame name ketinama įrengti dvylika, Viekšniuose – šešis, o Tirkšliuose – keturis butus.
Šie namai privalo būti sutvarkyti iki kitų metų pabaigos.

Trumpina sąrašą

Daugiau nei pusšimčiui rajono gyventojų, prašiusių išsinuomoti butą iš Savivaldybės, atnaujintas socialinis būstas būtų didelė dovana. Mat prašytojų eilė slenka labai lėtai.
Kaip pastebi Savivaldybės specialistai, pastaruoju metu socialinio būsto eilę pakoreguoja tik iš jos išbraukiami ar priimami asmenys. Iš eilės išbraukiami tie gyventojai, kurie įsigyja nekilnojamojo turto nuosavybės teise, nepaiso sudarytų su Savivaldybe būsto nuomos sutarčių arba jų šeimos pajamos viršija socialinių būstų skyrimo tvarkoje numatytas sumas.
Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Laura Bušmė informavo, kad socialinis būstas priklauso, jei vieno asmens (be šeimos) pajamos per metus neviršija 11 tūkst. litų. Dviejų, trijų šeimos narių pajamos per metus negali viršyti 22 tūkst. litų, o jei šeimoje yra keturi ir daugiau narių, tai kiekvienam jų skaičiuojama po 6 tūkst. 600 litų. Jei sumos viršija nurodytas ribas, gyventojai negali pretenduoti į socialinį būstą.
Šiais metais kol kas dar niekam neteko išsikelti dėl padidėjusių pajamų.
Iš eilės braukiami ir tie asmenys, kurie du kartus neatsiliepė į Savivaldybės išsiųstus pranešimus nurodytu adresu. Vadinasi, žmogus pakeitė gyvenamąjį adresą, bet Savivaldybės neinformavo, nors ir privalėjo tai padaryti.

Numatoma kompensacija

Pajamų skaičiavimo tvarka netaikoma tiems gyventojams, kuriems socialiniai būstai buvo paskirti iki 2002 m.
„Visiems kitiems gavusiems butus vėlesniais metais pajamos perskaičiuojamos kas trejus metus. Tai yra – praėjus trejiems metams po socialinio būsto nuomos sutarties pasirašymo datos, gyventojai privalo pateikti pajamų ir turto deklaracijas, ir jei sumos neviršys leistinų normų, nuomos sutartis bus pratęsiama, tačiau jei pajamos bus padidėjusios, gyventojams teks išsikelti iš socialinio būsto“, – paaiškino R. Podelienė.
Gavusieji socialinį būstą iki 2002 m. taip pat gali pretenduoti į nuomos mokesčio lengvatas. Jiems gali būti taikomas socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas – 0,4. Ši lengvata gyventojams gali būti taikoma tik vienerius metus.
Savivaldybės Turto valdymo skyriaus pateiktais duomenimis, Mažeikių rajone tokių pretendentų yra apie du šimtus.

Nepaiso sutarties sąlygų

Vienas iš vis dažnesnių gyventojų ir Savivaldybės pasirašytų socialinio būsto nuomos sutarčių pažeidimų yra tai, kad socialinis būstas pernuomojamas pašaliniams asmenims. Tai yra socialinį būstą gavęs žmogus pats kur nors išvyksta, o butą išnuomoja pašaliniams žmonėms.
„Norėdami išsiaiškinti kuo daugiau tokių atvejų, ne kartą kreipėmės į žmones, gyvenančius šalia socialinio būsto, kad jie informuotų, jei pastebės, kad bute gyvena ne tie, kam jis priklauso. Šiais metais jau buvo vienas atvejis, kai kaimynai padėjo pričiupti nelegalų gyventoją, kuris buvo iškeldintas, o su šeimininku Savivaldybė nutraukė nuomos sutartį“, – pasakojo R. Podelienė.
Kitais dviem atvejais gyventojai buvo iškeldinti iš socialinio būsto dėl to, kad tinkamai neprižiūrėjo gyvenamųjų patalpų. Jos buvo apleistos ir netvarkomos. Be to, buvo susidariusios didelės skolos už nuomą ir kitas komunalines paslaugas.
R. Podelienė priminė, kad tiems nuomininkams, kurie nesilaiko patvirtintų būsto priežiūros taisyklių, patalpas naudoja ne pagal paskirtį arba jas gadina, gresia administracinė atsakomybė ir įspėjimas arba bauda nuo 100 iki 1 000 litų. O padarius pažeidimus pakartotinai, jau gresia bauda nuo 500 iki 2 000 litų.

Prašo pagalbos

R. Podelienė pastebėjo, kad pastaruoju metu padaugėjo gyventojų, pageidaujančių socialinių būstų be patogumų, kad žiemą nereikėtų mokėti didelių mokesčių.
„Dalis gyventojų nebesugeba išlaikyti gauto socialinio būsto ir prašosi perkeliami į paprastesnius, be patogumų ir be miesto šildymo. Yra ir tokių, kurie atėjus eilei nebeima socialinio būsto, nes yra susiradę gyventi ten, kur nėra nuomos mokesčio. O gyvenant Savivaldybės bute tenka už vieną kvadratinį metrą vidutiniškai mokėti nuo dviejų iki trijų litų – tiek vasarą, tiek žiemą“, – informavo R. Podelienė.
Taip pat esą vis dažniau ateina žmonių, prašančių skubiai suteikti gyvenamąjį būstą.
R. Podelienė prisiminė du išskirtinius atvejus. Į Savivaldybę kreipėsi moteris, kuri skundėsi nebegalinti gyventi su sūnumi jos pačios bute – jis ją terorizuojąs ir darąs viską, kad motina išeitų iš namų. Kitu atveju kreipėsi vos pilnametystės sulaukęs vaikinas. Jis skundėsi, kad motina, turėdama dviejų kambarių butą, liepė jam išsikraustyti.
„Išskirtiniais atvejais mes galime tik pasiūlyti bendrabučio tipo butą ir tik tada, jei žmogus neturi savo nuosavybės. Tačiau  paprastai žmonės tokių butų kratosi“, – sakė R. Podelienė.

Kratosi nepelnytai

Yra ir tokių gyventojų, kurie bet kokiu būdu nori atsikratyti socialinio būsto kaimynystės, nes vyrauja nuomonė, kad jei gyveni socialiniame būste, vadinasi, esi asocialus. Su tokia nuomone nenori sutikti Mažeikių rajono policijos komisariato prevencinio poskyrio viršininkas Arūnas Bubliauskas.
„Be abejo, pareigūnams tenka važiuoti raminti įsisiautėjusių gyventojų ir Savivaldybės butuose, tačiau negalima sakyti, jog tokių iškvietimų yra daugiausiai. Ne ką mažiau girtaujama ir nuosavuose butuose“, – „Santarvei“ tvirtino pareigūnas.
Pasak jo, jei triukšmas tame bute kartojasi kelis kartus, apie tai yra informuojamas ir įspėjamas buto savininkas, nesvarbu kas jis būtų – civilis asmuo ar Savivaldybė.
Policijos pareigūnų pateiktais duomenimis, dėl kaimynų keliamo triukšmo šiais metais registruoti 49 skundai, pernai per tą patį laikotarpį buvo 52. Tačiau duomenų, ar buvo triukšmaujama  socialiniuose būstuose, ar privačiuos butuose, nėra.
A. Bubliauskas informavo, kad tarp stebimų butų, vadinamųjų lindynių, socialinio būsto kol kas nėra.

Negalima atskirti

Kad ne visi socialinių būstų gyventojai yra asocialūs, mano ir Viekšnių seniūnas Kornėlijus Kryžius. Viekšniuose socialinių būstų yra bene daugiausiai iš visų seniūnijų. Dalis šiuo metu renovuojama.
„Sunku pasakyti – gerai ar blogai, kad pas mus planuojama viename iš namų įrengti vien tik socialinius būstus. Turbūt kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Mano įsitikinimu, negalima socialiniuose butuose gyvenančių žmonių atskirti nuo visuomenės. Tikrai nereikia jiems kurti atskiro rezervato. Juk socialiniuose butuose gyvena nebūtinai asocialūs žmonės, jie tiesiog šiuo metu neturi galimybių ir tiek pajamų, kad įsigytų nuosavą būstą, todėl ir gyvena valdiškame“, – savo nuomonę dėstė K. Kryžius.