Vyriausybė trečiadienį pritarė Paso įstatymo papildymui, pagal kurį piliečio rašytiniu prašymu į pasą galėtų būti įrašoma jo tautybė.
Toks sprendimas žemaičių nė kiek nedžiugina: jų deklaruojama tautybė įstatymiškai nėra pripažįstama.
Vertina palankiai
Žemaičių krašto draugijos vadovas Eduardas Buta, teigiamai vertindamas Vyriausybės sprendimą, nuogąstauja, jog pasikeitimai pase žemaičiams nieko gero neduos.
„Tokios tautybės kaip žemaitis niekas nepripažįsta, todėl ir pase to įrašyti mes negalėsime“, – sakė pašnekovas.
Jis pastebėjo, jog nors prieš keletą metų vykdytame visuotiniame gyventojų surašyme ir buvo leidžiama nurodyti žemaičio tautybę, kiek žmonių tai padarė, niekas neskelbė. Su panašia situacija, pasak jo, žemaičiai susiduria ir šįkart.
Galimybių nesudaro
Žemaitijos krašto puoselėtojai ne vienerius metus teisiniu, protesto būdu kovojo už žemaičių tautybės įteisinimą. Tačiau užsibrėžtų tikslų jiems pasiekti nepavyko.
Teisiškai reglamentuojama, jog jei tėvų tautybė yra vienoda, asmeniui nesuteikiama teisė pasirinkti tautybės. Jei tėvai skirtingų tautybių, asmuo gali rinktis, kurio iš tėvų tautybę jis nori deklaruoti.
E. Buta pastebi, kad galimybės deklaruoti žemaičių tautybę mūsų protėviai neturėjo, todėl to daryti negalime ir patys.
Įsigalios po pusmečio
Atsižvelgdama į praktines aplinkybes, kad priėmus siūlomą pataisą reikėtų patvirtinti naują paso blanką, pagaminti naujus pasus ir padaryti kitus pakeitimus, Vyriausybė siūlo tautybės įrašo pase įsigaliojimą nukelti į 2015 metų liepos 1 d.
Siūlymui tautybę įrašyti į asmens tapatybės kortelę nebuvo pritarta. Konstatuota, jog tam nėra techninių galimybių, be to, asmens tapatybės kortelės blanke nėra vietos papildomam rekvizitui.