Šiemet įsigaliojęs naujasis Melioracijos įstatymas žemės naudotojams suteikė ne tik daugiau teisių, bet ir sugriežtino atsakomybę, nes visas požeminis drenažas su jo funkciniais statiniais tapo žemės savininko nuosavybe.
PASIKEITĖ NUOSAVYBĖ
Rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Linas Burba informavo, kad pagal ankstesnio įstatymo nuostatas, melioracijos statiniai, kaip atskiri objektai, privatizuojami nebuvo. Pagal naująjį įstatymą požeminis drenažas perduotas žemės savininkams neinventorizuojant ir teisiškai jo neregistruojant.
Daugiau kaip trečdalis melioracijos statinių liko valstybės nuosavybė. Tai – sureguliuoti upeliai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės naudotojo sklypų, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkiniai, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jei jose mechaniškai keliamas vanduo.
Nepaisant to, kas yra žemės sklypo savininkas, valstybės nuosavybė liko už jos biudžeto lėšas nutiesti kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai (kurių skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis). Už tai, kad šie statiniai tinkamai veiktų, bus atsakinga valstybė, kuri finansuos jų priežiūros, remonto ir rekonstravimo darbus.
PAPILDOMI RŪPESČIAI
L. Burba teigė, kad skirtingai nei iki šiol, žemės savininkai privalės patys prižiūrėti jų sklypuose esančius ir nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, juos skubiai remontuoti, jei dėl gedimų gali būti padaryta žala kitų asmenų ar valstybės turtui bei gamtai.
Darbus būtina derinti su kitais žemės savininkais ir institucijomis, patikėjimo teise valdančiomis valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, jeigu šiam turtui gali būti padaryta žala. Neteisėtais veiksmais padarius žalą ją reikės atlyginti.
PAGALBA – ES LĖŠOS
Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas L. Burba informavo, kad melioracijos statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams melioruotos žemės savininkai gaus finansinę paramą – tam bus skiriamos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų lėšos.
Paramą žemės gerinimo priemonėms, tokioms kaip sausinimo ir drėkinimo sistemų statyba ir rekonstrukcija, pagal priemonę “Investicijos į žemės ūkio valdas” iš ES struktūrinių fondų galės gauti ūkininkai, bendrovės, kooperatyvai ir kiti žemės ūkio subjektai. Maksimalus paramos dydis pagal šią priemonę sudarys 50 proc. visų tinkamų išlaidų, o ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – 60 proc.
Jauniesiems ūkininkams (jei po įsikūrimo praėjo ne daugiau kaip 5 metai) bus kompensuojama iki 55 proc., o ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietovėse – iki 65 proc. išlaidų. Suteikiama parama negalės būti didesnė kaip 375 tūkst. eurų.
Paramą pagal priemones „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ bei „Žemės ūkio vandentvarka“ galės gauti savivaldybės ir kaimo bendruomenės. Bus remiami ne pelno siekiantys investiciniai projektai, skirti viešiesiems poreikiams tenkinti, padengiant 90 proc. projekto vertės, bet ne daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Bus remiamas drenažo sistemų bei jų hidrotechninių statinių, dirbtinių vandens telkinių hidrotechninių statinių, polderių renovavimas.
PATVIRTINTA PARAMOS GAVIMO TVARKA
„Šiandien labai svarbu išsaugoti melioracijos sistemas. Tai – milžiniškas turtas, valstybei kainavęs milijardines lėšas. Bet pažiūrėkime, kaip tas turtas šiandien atrodo… Drenažo linijos užkimštos, virš jų auga asiūkliai, kiti žolynai, medeliai – jų šaknys ne tik kemša vamzdynus, bet ir juos ardo. Didžioji dalis žemės dabar priklauso privatininkams, o jie į melioraciją nagų nekiša“, – situaciją apibūdino L. Burba.
Specialistas pasidžiaugė, kad Vyriausybė susirūpino melioracijos statiniais. Žemės ūkio ministras šių metų rugpjūčio mėnesį išleido įsakymą dėl valstybinės finansinės paramos melioruotos žemės savininkams. Jame numatyta paramos gavimo tvarka melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams.
KOMPENSUOS VALSTYBĖ
Jei žemės savininkas investuos ne mažiau kaip 15 procentų nuosavų lėšų, likusią dalį drenažo išlaidų kompensuos valstybė. L. Burba informavo, jog žemės savininkai, pageidaujantys, kad jų žemėje būtų atlikti drenažo remonto darbai, iki kitų metų balandžio 1d. privalo pateikti paraišką Žemės ūkio skyriui.
Patikrą vietoje atliks, paraiškos tikslingumą įvertins, preliminarias darbų apimtis ir išlaidas nustatys speciali komisija. Melioracijos sistemų remonto darbų svarba ir eiliškumas bus nustatomas pagal atitinkamus prioriteto kriterijus ir balus.
Žemės savininkas, gavęs valstybės finansinę paramą, pats turės užsakyti drenažo remonto darbų projektinę dokumentaciją. Su rangovais atsiskaitys Savivaldybė, panaudodama žemės savininko įmokėtas lėšas ir valstybės paramą.
PRIIMAMOS PARAIŠKOS
L. Burba nesutiko su pastebėjimu, kad ūkininkai apkraunami papildomais rūpesčiais. Anot jo, naujuoju Melioracijos įstatymu siekiama efektyviau panaudoti valstybės lėšas.
Žemės ūkio skyriaus specialistai padės užpildyti paraiškas melioracijos darbams ir valstybės paramai gauti, konsultuos ir suteiks visą reikiamą informaciją melioracijos klausimais. L. Burba ragina ūkininkus pasirūpinti melioracijos įrenginių būkle nuosavoje žemėje. Jei kilo klausimų specialistui, skambinkite tel. 25170 arba užeikite į Žemės ūkio skyriaus (Laisvės g. 39) 113 kab.
