Aktyvesni savanoriai – stipresnė rajono bendruomenė

Prieš daugiau nei dvejus metus Mažeikiuose susibūrė grupelė savanorių, turėjusių siekį Mažeikiuose atgaivinti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklą. Jiems pavyko: organizacija Ventos gatvėje turi patalpas, kurių duris praveria nelaimių ištikti žmonės ir tie, kas nori bei gali savo laiko skirti bėdų ištiktiesiems – savanoriai. Be to, prieš pusę metų organizacijoje dirbti pradėjo savanorių koordinatorė Grėta Visminienė.
Šiame skubančiame, lekiančiame pasaulyje susitikome su ja susipažinti ir pasikalbėti.

Įgyvendina įvairias programas

Skirtinguose Lietuvos miestuose Raudonasis Kryžius turi 15 skyrių. Mažeikiuose porą metų veikiantis savanorių branduolys atskiro skyriaus nesudaro. Mažeikiškių veiklą koordinuoja, juos konsultuoja ir globoja šios organizacijos Šiaulių skyriaus atstovai.

Grėta yra organizacijos Mažeikių, Akmenės, Telšių savanorių koordinatorė.
Šiuo metu mūsų mieste yra apie 40 aktyvių Raudonojo Kryžiaus savanorių. Jie veikia skirtingose programose – nuo vienišų senjorų lankymo, humanitarinės pagalbos teikimo žmonėms, ištiktiems krizių, iki pirmosios pagalbos ir civilinės saugos mokymų, neformaliojo ugdymo užsiėmimų jaunimui.

„Pradėjusi čia dirbti, radau augančią, gražią ir geranorišką bendruomenę“, – šypsojosi „Santarvės“ pašnekovė.
Pasak jos, organizacijos veikloje Mažeikiuose dalyvauja labai įvairaus amžiaus žmonių – nuo moksleivių iki senjorų.

Galima atvykti, skambinti

Apie prioritetines veiklas G. Visminienė kalbėjo: „Sakyčiau, prioritetas yra tos situacijos, kai pagalba žmogui ar žmonėms reikalinga čia ir dabar. Turime humanitarinį punktą, galime suteikti pagalbą negendančiais maisto produktais, higienos priemonėmis. Na, o jeigu reikia drabužių, patalynės, indų ar panašiai, bendradarbiaujame su kitomis organizacijomis. Jos pagelbėja kuo gali.“

Dažniausiai pagalbos prašo vieniši senjorai ir žmonės, kuriuos ištinka krizės – tiek socialinės, tiek netikėtos, neplanuotos skaudžios gyvenimo situacijos.

Beje, ant įėjimo į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus patalpas pakabintas informacinis užrašas, kviečiantis ir drąsinantis tuos žmones, kuriuos bėda ištinka ne darbo metu, skambinti bendruoju organizacijos numeriu 111.

Koordinatorės teigimu, besikreipiančiųjų telefonu ir atvykstančiųjų į vietą yra maždaug po lygiai.
Žmonės skirtingi, todėl vieniems yra paprasčiau paskambinti, kitiems norisi tiesioginio kontakto.
„Bet kartais žmogui reikalinga ne tiek fizinė pagalba kiek psichologinė. Kartais užtenka tiesiog būti šalia, išklausyti, kad jie suvoktų, jog nėra pamiršti“, – kalbėjo savanorių vadovė.

Grėta pasidžiaugė, kad netrukus bus pradėta įgyvendinti pirmosios psichologinės pagalbos bendruomenėms programa. Jos tikslas – visuomenei suteikti žinių, kaip padėti šalia esantiems žmonėms ne tik fiziškai, bet ir emociškai, pavyzdžiui, kai miršta artimieji, kai įvyksta kokia nors krizinė situacija ar stiprus sukrėtimas.

Savanoriaujantis jaunimas

Tarp mažeikiškių organizacijos savanorių – ir būrys moksleivių, kurie aktyviai dalyvauja jaunimo programoje.
Organizacijoje savanoriaujantys moksleiviai nėra tik dalyviai. Jie tampa lyderiais – savo bendraamžiams veda neformaliojo ugdymo užsiėmimus, kuriuose skleidžia žinią apie savanorystę, pagalbą, pilietiškumą.

„Atėję savanoriauti jaunuoliai (ir ne tik jie) gauna tikrai daug naudingų žinių, įgyja gebėjimų, kurie praverčia gyvenime. Jie dalyvauja baziniuose mokymuose, kuriuose sužino apie organizaciją, jos veiklos principus, tikslus, žmonių įvairovę ir lygybę. Be to, kiekvienas dalyvauja pirmosios pagalbos mokymuose. Dar turime viešojo kalbėjimo mokymus, rengiame refleksijas, konsultacijas. Taip pat kiekvienas savanoris turi galimybę gauti individualią organizacijos psichologo pagalbą. Visa tai prisideda prie asmenybės augimo ir brandos.

Kita vertus, kai savanoris jaučiasi palaikomas, jis gali geriau palaikyti ir kitus. Tai tarsi grandinėlė – stiprindami savo žmones, stipriname ir Mažeikių bendruomenę“, – pasakojo pašnekovė.
Organizacijoje savanoriaujančius jaunuolius Grėta apibūdino kaip labai iniciatyvius, sugebančius rasti laiko būreliams, įvairiems mokyklų renginiams, iniciatyvoms ir savanoriškai veiklai.

Savanorystės kultūra dar nesubrendusi

Šnekučiuodamosis palietėme ir vis dar aktualų mūsų visuomenės supratimo apie savanorystę klausimą.
Jei užsienio šalyse žmonės, bendraudami apie savanorystę, vieni kitų klausia ne „ar savanoriauji“, o „kur savanoriauji“, tai Lietuvoje visuomenės požiūris į šią veiklą dar nėra subrendęs. Klaidingai įsivaizduojama, kad savanoriai gauna finansinį atlygį.

„Lankydami vienišus senjorus susiduriame su įvairiomis problemomis. Juos nėra taip lengva pasiekti, kartais sunku ir „prisibelsti“. Vienas pagrindinių jiems kylančių klausimų: ar taip gali būti, kad koks nors nepažįstamas žmogus man skirs savo laiko, ką nors dėl manęs padarys?
Tai norisi akcentuoti: viena iš mūsų misijų yra daryti gerą darbą – mažinti vienišumo jausmą, o savanoriai tai daro tiesiog iš geranoriškumo. Beje, vienišumas šiandien nėra problema, su kuria susiduria tik vyresnio amžiaus žmonės“, – akcentavo G. Visminienė.

Gyvuoja senjorų klubas

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Mažeikių savanorių patalpose sėkmingai gyvuoja senjorų klubas. Mažeikiškiai, norintys pabendrauti, ką nors įdomaus nuveikti, dažniausiai renkasi trečiadieniais. Kartais klubo susitikimai bei užsiėmimai vyksta ne organizacijos patalpose, o kitose įstaigose.

Klubas vienija apie 40 žmonių, o reguliariai į susitikimus ir užsiėmimus atvyksta 15–25 žmonės. Tai priklauso nuo žmogaus nuotaikos, savijautos, noro.

„Tendencija yra tokia, kad į senjorų klubą daugiausia susirenka moterų, bet labai laukiame, kad prisijungtų ir vyrų. Į klubą žmonės pirmuosius kartus ateina nedrąsiai, bet paskui sako, kad verta“, – pastebėjimu pasidalijo Grėta.

Veiklų yra buvę įvairių

„Santarvės“ pašnekovė pastebėjo: Mažeikių miesto įstaigų, organizacijų darbuotojai yra draugiški ir geranoriški. Kai, kilus idėjai, kokių veiklų, užsiėmimų būtų galima pasiūlyti senjorų klubo nariams, Grėta ar savanoriai paskambina į vieną ar kitą organizaciją pasiteirauti, ar jų atstovai sutiktų pabendrauti su senjorais, pravesti užsiėmimų, dažniausiai atsakymai būna teigiami.

„Įgyvendinome smagų projektą kartu su Valstybinės miškų urėdijos darbuotojais. Jie vedė miško terapijos užsiėmimą. Turime savanorę psichologę, kuri surengė dailės terapijos užsiėmimą.

Viena moteris paskambino ir papasakojo, kad mėgsta gaminti maistą ir norėtų savanoriauti. Dabar vyksta edukacijos, kuriose pristatomos įvairios šalys, jų kultūra, ir pagaminamas bei ragaujamas tos šalies patiekaliukas. Mažeikių politechnikos mokykla mus apdovanojo – buvo atvykęs ansamblis. Netrūko dainų, šokių. Ir patys buvome nuvykę į mokyklą – mokytojos padedami ir patariami gaminome padėkliukus puodeliams. Gabijos gimnazijoje dalyvavome šokių pamokoje, aplankėme gimnazijos botanikos kampelį“, – kelis iš įvykusių susitikimų, renginių, kuriuose dalyvavo senjorų klubo nariai, išvardijo G. Visminienė.

Ji pridūrė esanti dėkinga organizacijų, bendruomenių, prisidedančių prie senjorų klubo veiklų, atstovams. Kiekviena drauge įgyvendinta iniciatyva, bendrystė – labai svarbi.

Gyvybę gelbėjančios žinios nemokamos

Dar viena svarbi organizacijos veiklos sritis – pirmosios pagalbos ir civilinės saugos mokymai. Juos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai veda visiškai nemokamai. Jie gali atvykti į įstaigas ir organizacijas, bendruomenes, jei jos neturi tinkamų patalpų, pasikviečia pas save. Tokie mokymai trunka apie 2 valandas, optimali dalyvių grupė – 20 asmenų. Kitaip tariant, reikia tik noro ir šiek tiek laiko.

„Norime, kad žmonės žinotų, kaip elgtis nutikus kokiai nors skubiai situacijai. Liūdna matyti, kad, pavyzdžiui, įvykus automobilių avarijai, dauguma tiesiog stebi, o ką daryti, kaip elgtis, žino tik keli. Visi automobiliuose turime vaistinėles, bet ar tikrai kiekvienas žinome, kaip prireikus naudotis jose esančiomis priemonėmis?
Net jei ir žinai, nebūtinai įvykus nelaimei tas žinias pritaikysi, nes apima baimė, stresas ir kiti faktoriai. Bet kai žinai, ką daryti, jautiesi ramesnis. Be to, net jei ir manai žinąs, tas žinias atnaujinti, pasikartoti – labai pravartu“, – apibendrino „Santarvės“ pašnekovė.

Besidomintys galimybe tapti savanoriais ar dalyvauti senjorų klubo veikloje, turintys klausimų kviečiami susisiekti su savanorių koordinatore G. Visminiene telefonu +370 676 82 680 arba atvykti adresu Ventos g. 8A, Mažeikiai.
Nuotr. iš organizacijos archyvo