Alergiškiems žmonėms šylantis klimatas atneš išmėginimų

Nuotr. iš redakcijos archyvo

Nuo pat šių metų pradžios meteorologus ir visuomenę stebina temperatūros anomalijos. Jau balandį buvo skaičiuojama, kad pasiekti devyni visų laikų šilumos rekordai. Per Lietuvą dukart keliavo iš Sacharos atneštos šilto oro masės su gausybe dykumos dulkių. Itin ankstyvu žydėjimu nudžiugino sakuros.
Kaip ši neįprasta šiluma paveiks oro sudėtį ir alergiškų žmonių gyvenimo kokybę?

Žiedadulkių gausės

Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos profesorė Ingrida Šaulienė, analizuojanti žiedadulkių sklaidą, įspėja: ore, kuriuo kvėpuojame, žiedadulkių bus vis daugiau. Gausybė mokslinių tyrimų rodo, kad vis naujus rekordus siekianti anglies dvideginio (CO2) koncentracija atmosferoje skatina intensyvesnį augalų biomasės didėjimą. Kartu daugėja ir žiedų.
„Mūsų kvėpuojamame ore bus daugiau ir vietoje augusių augalų išbarstytų, ir iš kitų šalių atnešamų žiedadulkių. Itin problemiški yra piečiau mūsų – Ukrainoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitur – įsitvirtinantys iš Šiaurės Amerikos atkeliavę invaziniai vėjadulkiai augalai kietinės ambrozijos. Jie panašūs į mūsų kiečius, žydi rudenį. Jų žiedadulkės labai alergeniškos. Manoma, kad reakcijai sukelti užtenka 10 žiedadulkių kubiniame metre oro. Palyginimui: beržo žiedadulkės alergizuoja, kai jų koncentracija ore būna 10 kartų didesnė“, – įspėja profesorė.

Augant CO2 koncentracijai ambrozijos formuoja daugiau žiedadulkių. Jos kyla į viršutinius atmosferos sluoksnius, keliauja su oro masėmis ir kartais pasiekia Lietuvą. Kol kas Lietuvoje šių augalų labai nedaug, bet keičiantis klimatui sąlygos tampa palankios ambrozijoms įsitvirtinti ir čia. Tiesa, juos šiek tiek stabdo mūsų kraštams būdinga šviesiojo paros laiko trukmė.

Šiemet – nieko dramatiško

Nepaisant šilumos rekordų, mokslininkės teigimu, nereikia tikėtis, kad dėl jų jau šiemet įvyks staigių, dramatiškų augalų žydėjimo laiko pokyčių.
„Vertinant orus platesniame kontekste, nieko dramatiško neįvyko. Ir sniego pasitaiko kiekvieną balandį, ir šiltesnių dienų būna. Tiesa, šilumos periodų pasitaiko dažniau – visiems žinoma, dėl ko taip nutinka. Tačiau augalų biologiniams ciklams kelios šiltesnės dienos kritinės įtakos nedaro – jų žydėjimui inicijuoti daug svarbesnis dienos ir nakties santykio kitimas“, – sako I. Šaulienė.

Profesorė pastebi, kad šiemet, kaip ir sakuros, anksčiau žydėti pradėjo alergijų sukėlimo požiūriu gerokai svarbesnis augalas – lazdynai. Be to, lazdynų ir alksnių, alergijų sezoną „atidarančių“ augalų žydėjimas buvo kiek ilgesnis nei įprastai. Tačiau toks nuokrypis nuo vidurkio nėra išskirtinis.
„Augalų žydėjimo laikai tik iš dalies sutampa su alergeninių žiedadulkių koncentracija aplinkoje. Pastarąją ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui prognozuoti sunku. Kita vertus, šiemet – bent jau pavasarį – didelių skirtumų nuo ankstesnių metų nestebėjome“, – aiškino profesorė.

Lietuva – pažangos smaigalyje

Mokslininkė džiaugiasi, kad mūsų šalis yra viena pažangiausių pasaulyje pagal žiedadulkių koncentracijos ore matavimą. Vilniuje veikianti jutiklių sistema – viena iš trijų Europoje – matuoja alergeniškumu pasižyminčių žiedadulkių kiekį. Visi šie duomenys vienos valandos tikslumu yra prieinami visiems Lietuvos gyventojams svetainėje „Miesto plaučiai“.
VU Šiaulių akademijos mokslininkai „Copernicus“ programos projekto rėmuose sukūrė ir alergijų rizikos stebėsenai skirtą nemokamą programėlę „Pasyfo“.
„Programėlės simptomų atpažinimo modelis, vadovaudamasis vartotojo suvedamais duomenimis, oro kokybės, žiedadulkių koncentracijos ir meteorologiniais duomenimis, pateikia individualų alerginės reakcijos rizikos vertinimą“, – sako I. Šaulienė.

Profesionalų pagalba

Įmonės BTA Asmens draudimo rizikų vertintoja Dovilė Juršienė pastebi, kad alergologų pagalbos žmonės aktyviausiai ieško pavasarį, kovo–gegužės mėnesiais. Dažniausiai medikų jiems teikiamos paslaugos būna odos tyrimai ir mišrūs alergenų tyrimai.
Žmonėms, kurie dažnai – ypač šiltesniais metų laikais, pavasarį ir rudenį – jaučia į slogą panašius simptomus, ne pro šalį būtų pasitikrinti, ar jų nepatogumų priežastis nėra žiedadulkės ar kiti alergenai.
Prieigą prie profesionalių alergologų paslaugų gali palengvinti papildomas sveikatos draudimas, kurį kaip vieną iš darbo naudų kolektyvams teikia įmonės, besirūpinančios savo darbuotojų sveikata. Anot D. Juršienės, tokiomis paslaugomis noriai naudojasi visų amžiaus grupių asmenys, tačiau aktyviausiai – jaunesni, iki 35 metų.

„Pastebime, kad apdraustieji sveikatos draudimu kasmet vis daugiau dėmesio skiria konsultacijoms ir tyrimams dėl alergijos. Tokių paslaugų skaičius kiekvienais metais auga. Lyginant 2022 ir 2023 metus jų poreikis išaugo trečdaliu“, – sako D. Juršienė.

Parengė Neringa ŠVELNIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto