Mažeikiškis verslininkas nusitaikė į miesto mokyklas, siūlydamas patalpų šildymą dujomis. Sauliaus Ranco duomenimis, alternatyvus šildymas per metus sutaupytų apie pusę milijono litų biudžeto lėšų. Tačiau verslininko ketinimus atsargiai vertina ne tik monopolį turintys „Mažeikių šilumos tinklai“, bet ir mokyklos.
„Sauridos“ vadovas apgailestauja, kad konkurencija Mažeikiuose sunkiai skinasi kelią.
MOKYKLOS – BANDYMŲ ZONA?
Apie tokius planus „Sauridos“ vadovas S. Rancas prakalbo viename nacionalinių dienraščių. „Santarvės“ netruko pasiekti mažeikiškių abejonės.
„Mažeikiai gali tapti pirmuoju Lietuvos miestu, kuriame stabiliai veikiantis šilumos tinklų ūkis taps bandymų aikštele. Nėra žinoma, ar tokia iniciatyva buvo suderinta su vietine bendruomene, ar atlikti poveikio aplinkai rizikos tyrimai. Pavojingų statinių buvimas šalia vaikų lavinimo įstaigų argumentuojamas tuo, kad šiluma galbūt atpigtų vienu ar pusantro cento“, – tai eilutės iš Tomo Nerylos elektroninio laiško „Santarvei“.
Skaitytojas nuogąstauja, kad dėl galimai sumažėsiančio centralizuotos šilumos poreikio Mažeikių šilumos tinklai ateityje būtų priversti didinti kainas kitiems vartotojams.
RENGIA SIŪLYMĄ
UAB „Saurida“ direktorius S. Rancas, kalbėdamasis su „Santarve“, neslėpė savo ketinimų šildyti mokyklas. Bendrovės specialistai iš mokyklų surinko reikalingus duomenis, dabar atliekami skaičiavimai, kiek reikėtų investicijų paslaugai teikti, ir jau kitą savaitę planuojama siūlymus pristatyti Savivaldybei.
„Mes sutinkame savo lėšomis įrengti alternatyvų šildymą, mokykloms nereikėtų nė litu prisidėti.
Mūsų šiluma kainuotų dešimt procentų pigiau negu Šilumos tinklų“, – dėstė pašnekovas.
Verslininko apytiksliais skaičiavimais, dėl to rajono biudžete atsirastų apie pusė milijono litų papildomų lėšų.
„Nereikėtų mažinti etatų. Liktų pinigų darbuotojų atlyginimams“, – samprotavo S. Rancas.
Verslininkas patikino, kad apie savo ketinimus žodžiu informavęs rajono valdžią ir sulaukęs raginimo teikti siūlymus dėl alternatyvaus šildymo.
PRIEŽASTIS MAŽINTI KAINAS
Verslininkas S. Rancas pastebėjo, kad negatyvias nuomones dėl jo planų siūlyti alternatyvų šildymą skleidžia tie, kurie bijo konkurencijos.
„Gryna nesąmonė, kad gyventojams pabrangtų šildymas. Mokyklų šildymas tesudaro nedidelę dalį suvartojamos šilumos. Be to, Šilumos tinklai turėtų pradėti konkuruoti, peržiūrėti kainodarą, o ne situaciją gelbėti keldami kainas“, – replikavo verslininkas.
Be to, konkurencija – galimybė mokykloms naudotis vienu ar kitu šilumos šaltiniu, nes niekas nebūtų panaikinta.
„Mokyklose stovėtų du šilumos apskaitos prietaisai – „Sauridos“ ir Šilumos tinklų. Pasirinkus, užtektų užsukti vieną iš jų“, – apie nesudėtingas procedūras aiškino pašnekovas.
Anot S. Ranco, išpūstos kalbos ir dėl saugumo.
„Jokių naujų rezervuarų ar kitų pavojų keliančių statinių nebūtų. Įmonei priklauso 40 kilometrų dujotiekių, nuo artimiausios trasos vamzdynai būtų atvedami iki mokyklų“, – pasakojo verslininkas.
„Saurida“ dujomis šildo dvi mokyklas Joniškyje, mažeikiškės bendrovės paslaugomis nori naudotis šešiolika Plungės mokyklų.
KONKURENCIJOS NEBIJO
Kol kas monopolį turinčios bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“ direktorius Jonas Jurkus „Santarvei“ teigė nekreipiąs dėmesio į kalbas apie „Sauridos“ planus.
„Viską lemia kaina. O mūsų kaina palankiausia, dėl to konkurentų nebijome“, – patikino pašnekovas.
Paklausus, ar tikrai gyventojams brangtų šiluma, jeigu mokyklos vis dėlto pasirinktų šildymą dujomis, direktorius nuo konkretaus atsakymo išsisuko. Esą nenorįs kalbėti apie tai, „kas būtų, jeigu būtų“.
J. Jurkus labiau buvo linkęs kalbėti apie įmonės perspektyvas, galimybę sumažinti šilumos kainą. Tačiau stabdys – didelis galios perdavimo mokestis, dėl kurio sumažinimo bandoma susitarti su „Intergas“.
„Gali išdraskyti sistemą, tačiau viskam turi būti skaičiavimai. Be to, yra Savivaldybės Tarybos patvirtinti specialieji šildymo priemonių planai, kuriuos turime įgyvendinti“, – apie centralizuotą miesto šildymą kalbėjo J. Jurkus.
LEMIAMĄ ŽODĮ TARS RAJONO POLITIKAI
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius nieko konkretaus dėl S. Ranco planų negalėjo pasakyti, nes oficialaus komercinio siūlymo nėra.
„Bet kokiu atveju, galutinį žodį tartų mokyklų steigėjas – Savivaldybės taryba“, – pabrėžė direktorius.
Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto, atsakingo už energetikos ūkį, Jono Labučio teigimu, jeigu politikai pritartų verslininko siūlymui, atsirastų papildomų problemų. Ko gero, reiktų keisti specialųjį miesto šildymo planą, kurį rengė specialistai, mokslininkai, už jį Savivaldybė sumokėjo nemažus pinigus.
„Sauridos“ dukterinė įmonė „Šilumera“ jau kelerius metus šildo kaimo mokyklas. J. Labutis teigė, kad tokia reforma šiek tiek atpigino paslaugą.
SVARBIAUSIA – PASLAUGOS KOKYBĖ
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus taip pat įžvelgia teigiamų dalykų dėl kaimo mokyklų šildymo perdavimo „Šilumerai“.
„Atsisakėm paslaugos, kuri švietimo įstaigoms nebūdinga. Išvadavome direktorius nuo rūpinimosi kūrikais, kuru. Dabar tai firmos, kuri tiekia šilumą, rūpestis“, – privalumus vardijo vedėjas.
Anot A. Stonkaus, efektas būtų dar didesnis, jeigu įmonė, kuri perima šilumos tiekimą, atsakytų ir už komunikacijas. Savivaldybė neturi pinigų sistemoms praplauti, išvalyti. Dėl to patiriama didelių nuostolių.
„Pakeisti centralizuotą šildymą autonominiu yra rizikingas dalykas. Galime pridirbti tiek košės, kad jos nebeišsrėbsime. Mokyklose – vaikai, nešildant nors vieną dieną, kiltų problemų. Tėvai yra mokesčių mokėtojai, jie reikalauja, kad būtų užtikrintas šildymas. Reiktų gerai pasverti, kiek duotų naudos verslininko siūlymas. Dabar prieš kiekvieną šildymo sezoną esi garantuotas, kad šiluma bus“, – vedėjas prisipažino tik iš gandų girdėjęs apie S. Ranco planus.
DĖL SKOLŲ NETURI PROBLEMŲ
Mokyklų vadovai atsargiai vertina verslininko ketinimus. Esą privatininkui svarbiausia – pinigai, jis gali bet kokia kaina siekti didesnio pelno. Baiminamasi, kad dėl to gali nukentėti ir šildymo kokybė.
Pašnekovai prisiminė, kaip už šildymą „Šilumerai“ įsiskolinusios mokyklos gavo įspėjamuosius raštus apie priskaičiuotus delspinigius.
„Verslininkų vadybininkai moka gražiai kalbėti, siūlydami savo paslaugas. Privatus kapitalas gali diktuoti savo sąlygas. „Mažeikių šilumos tinklai“ yra Savivaldybės įmonė. Tai dėl įsiskolinimų nekyla problemų. O štai elektros tiekėjai iš karto rašo grasinančius raštus“, – lygino Sodų vidurinės mokyklos direktorė Birutė Liutkuvienė.
Panašius privalumus dėl centralizuoto šilumos tiekimo įžvelgė ir kiti vadovai.
PASITIKI SAVIVALDYBĖS SPECIALISTAIS
„Santarvės“ kalbinti mokyklų direktoriai sutiko, kad alternatyva monopoliui nėra blogai. Tuo labiau kai kalba eina apie pigesnę šilumą.
„Tačiau šildymas dujomis turi ne tik pliusų. Net mokyklos virtuvėje negalime naudoti dujų balionų, o čia dujos būtų tiekiamos vamzdynais. Kas gali garantuoti, kad tie tinklai saugūs?“ – svarstė Gabijos gimnazijos direktorius Stasys Šiurys.
Mokyklų vadovai abejoja, ar bus atsiklausta jų nuomonės, kurio šilumos tiekėjo jie nori.
„Mūsų steigėjas yra Savivaldybė. Ji ir nuspręs, kaip geriausia. Ten dirba šią sritį išmanantys specialistai. Be to, Savivaldybė gali kreiptis ir į konsultacines firmas. Aš pasitikiu specialistais. Kaip jie nuspręs, taip ir bus teisingai“, – teigė B. Liutkuvienė.
Kalnėnų vidurinės mokyklos direktorės Reginos Arbatauskienės nuomone, Savivaldybė, norėdama priimti teisingą sprendimą, galėtų leisti „Sauridai“ įrodyti, jog šildymas dujomis yra efektyvesnis.
Toks eksperimentas galėtų būti atliktas vienoje mokykloje.
„Kol nėra tokio tyrimo, sunku komentuoti, nes paslaugos tiekėjas gali daug ko prikalbėti“, – teigė ne vienas pašnekovas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Kol kas į privatininko rankas perduotas tik kaimo mokyklų šildymas.
