Minėdama Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos bendruomenė surengė nuotolinę konferenciją „Gimnazijos alumnų sugrįžimai“. Jos metu dabartiniai gimnazistai turėjo galimybę pasiklausyti šią mokyklą prieš šešerius–devynerius metus baigusių alumnų istorijų, įkvepiančių mokytis ir siekti užsibrėžtų tikslų.
Pandemija suteikė galimybę susitikti
Nuotolinį renginį vedė gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ona Kelpšienė.
„Visada mokiniams sakau, kad nei į olimpiadas, nei į konkursus mokytojas nekvies tokio mokinio, kuriuo nepasitiki. Džiaugiuosi jumis, gerbiamieji alumnai, kad jūs esate čia, kad mokytojai jumis pasitikėjo ir pasitiki“, – kalbėjo mokytoja.
Techninės galimybės lėmė, kad konferencijoje galėjo dalyvauti šimtas žmonių. Apie savo studijas, darbus, pasiekimus ir nueitą kelią, baigus gimnaziją, pasakojo keturi buvę mažeikiškiai.
„Nors kai kurie esate ir toli nuo Lietuvos, pandemija vis tiek mums leidžia būti arti vieni kitų, leidžia bendrauti, kalbėtis ir dalytis gražiąja patirtimi. Džiaugiuosi, didžiuojuosi ir laukiu jūsų sėkmės istorijų. Dėkoju jums, kad esate čia“, – į alumnus kreipėsi Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė.
Suvokimas atėjo gimnazijos suole
Gytis Barkus yra kineziterapeutas, treneris, sportinės medicinos specialistas.
Buvęs mažeikiškis prisiminė, kad mokydamasis antroje gimnazijos klasėje vienos pamokos metu klausėsi draugų pasakojimų apie jų tuometinius pasiekimus, pergales olimpiadose ir konkursuose.
„Apie save tuo metu galėjau pasakyti, kad žaidžiu futbolą. Ir tada man dingtelėjo mintis, kad noriu būti šiek tiek daugiau nei sportuojantis ir futbolą žaidžiantis žmogus. Paskui ekonomikos mokytoja man pasiūlė dalyvauti „Euroscolos“ konkurse. Geografija, šalys man patiko, turėjau šios srities žinių. Bet iš baimės pasakiau: negalėsiu dalyvauti, nes neturiu laiko. Tais metais Lukas Adomavičius su savo komanda laimėjo šį konkursą ir išvyko į Paryžių. Tada suvokiau, kad tai buvo paskutinis kartas, kai pasakiau „Ne“ geram pasiūlymui“, – pasakojo prieš šešerius metus gimnaziją baigęs G. Barkus.
Studijos – galimybių metas
Mažeikiškis turėjo minčių studijuoti politikos mokslus, aktorystę arba kineziterapiją. Jis įstojo į Vilniaus universiteto medicinos fakultetą studijuoti kineziterapijos.
„Turėjau tikslą būti specialistu, kuris dirba sau ir kuris daro tai, kas, jo manymu, atrodo geriausia“, – pasakojo G. Barkus.
Dabartiniams moksleiviams gimnazijos alumnas kalbėjo, kad studijos jaunam žmogui yra galimybių laikotarpis, iš kurio reikia išgauti kiek įmanoma daugiau potyrių, pažinčių, patirčių.
Tą darė ir pats Gytis. Bakalauro studijų metu jis dalyvavo Rūtos Šepetys knygos „Tarp pilkų debesų“ ekranizacijoje, filmavosi LRT dokumentiniame seriale „Nematoma Lietuvos istorija“.
Studentas buvo išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten dirbo dviejuose darbuose – po 15 valandų per dieną, tačiau spėjo susirasti draugų, apžiūrėti šalį, užsidirbti ir susitaupyti pini-
gų.
Grįžęs į Lietuvą studentas uždirbtas lėšas panaudojo trenerių kursams, juos užbaigęs įgijo trenerio licenciją ir galėjo treneriu dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Per trumpą laiką – daug patirties
G. Barkus turėjo ir dar vieną tikslą – išvykti į Vokietiją. Supratęs, kad reikia mokėti vokiečių kalbą, studentas savarankiškai ir padedamas korepetitorių ją išmoko per metus.
Išvykęs į Vokietiją pagal „Erasmus“ programą, jis gavo dvi praktikos vietas – fizinio rengimo trenerio vietą vietinėje vyrų rankinio komandoje ir privačioje klinikoje Hanoveryje, tad įgijo ne tik žinių, bet ir darbo praktikos. Grįžęs į Lietuvą ir dar neturėdamas kineziterapijos bakalauro diplomo, susirado darbą sporto klube.
Dabar Gytis siekia magistro diplomo Lietuvos sporto universitete. Jis 4 metus praleido dirbdamas įvairiuose Santariškių ligoninės skyriuose. Mažeikiškis dėstė paskaitų ciklą Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure apie sportą, traumų prevenciją, pastaraisiais metais bendradarbiavo su Mažeikių futbolo klubu „Atmosfera“, kur buvo atsakingas už futbolininkų fizinį pasirengimą, traumų prevenciją.
Studijos vyksta kitaip nei Lietuvoje
Kitas gimnazijos alumnas – L. Adomavičius šiuo metu gyvena Nyderlandų mieste Mastrichte ir dirba Europos viešojo valdymo instituto Europos teisėjų ir teisininkų centro moksliniu asistentu.
Virtualiai bendraudamas su mokytojais ir gimnazistais jis sakė, kad kuo toliau, tuo labiau įsitikina, jog gimnazija yra visa ko pradžia. Būtent ji suteikė tvirtus akademinius pagrindus, įgūdžius, suformavo pasaulėžiūrą.
Merkelio Račkausko gimnazijos alumnas prisiminė, kad, po valstybinio istorijos egzamino praėjus dviem dienoms, jis „pakėlė sparnus“ iš Lietuvos – išvyko į Mastrichto universitetą studijuoti politinės kultūros. Bakalauro laipsnio siekiančiam studentui universitetas suteikė galimybę vienus metus studijuoti Europos tarptautinę teisę kitame universitete. Vėliau L. Adomavičius pradėjo Europos teisės magistro studijas.
„Kiek žinau, Lietuvos studentams egzaminai yra du kartus per metus, pusmečių pabaigoje. Mano universitete egzaminai buvo kas du mėnesius. Tai yra šeši periodai ir per tuos periodus studentai mokosi visiškai skirtingų dalykų. Žodžiu, per du mėnesius privalai įsigilinti, išmokti viską ir tada laikyti egzaminą. Turi visada būti pasiruošęs, mąstyti apie artėjančius egzaminus ir neatsipalaiduoti“, – pasakojo L. Adomavičius.
Veda mokymus institucijų darbuotojams
Po bakalauro studijų L. Adomavičius atsidūrė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje (ES). Kiekviena valstybė turi savo nuolatinę atstovybę Briuselyje, tos atstovybės dirba ES Taryboje, kuri reprezentuoja valstybes nares ir yra viena iš pagrindinių institucijų po ES Parlamento, Komisijos.
„Europos Sąjungos taryboje man teko dirbti Nuolatiniame atstovų komitete, vadinamajame koreperyje, politinio saugumo komitete ir keliose darbo grupėse“, – pasakojo buvęs mažeikiškis.
Baigęs rašyti magistro darbą, L. Adomavičius pradėjo dirbti Europos viešojo valdymo institute. Ir nors jo pareigos „mokslinis asistentas“ skamba įpareigojančiai, oficialiai, pats pranešėjas pasakojo, kad jo darbas – vesti mokymus įvairių ES institucijų darbuotojams apie Sąjungos teisę bei kitus dalykus, susijusius su ES politika.
Reikalingi įvairūs įgūdžiai
Užsienyje, Europos centre, savo gyvenimą kuriančio „račkauskiečio“ nuomone, dabartinio pasaulio žmogui yra reikalingos žinios. Tačiau žinių turi visi. Ir jau nieko nestebina, kai žmogus baigia bakalauro, paskui magistro studijas.
„Gal kai asmuo įgyja daktaro mokslinį laipsnį, tai jau yra kažkas rimtesnio. Mano supratimu, svarbiausia yra turėti kuo daugiau skirtingų įgūdžių. Pavyzdžiui, mokėti programuoti, dirbti skirtingomis kompiuterio programomis, mokėti skirtingų kalbų – tai tie dalykai, kurie nulems, ar gausite darbą įvairiose institucijose, privačiose organizacijose“, – mintimis pasidalijo L. Adomavičius.
Vasario 16-ajai skirtoje konferencijoje savo dar neilga mokslų, studijų bei karjeros istorija pasidalijęs L. Adomavičius išreiškė nuomonę, kad galimybė išsakyti savo poziciją tarp skirtingų šalių ir yra tai, kas reiškia būti nepriklausomam XXI amžiuje.
„Nemanau, kad tautinė valstybė yra ateitis. Manau, kad daugiašališkumas yra ateitis. Pavyzdžiui, kad ir tos problemos, kuriomis dabar gyvename, negali būti išspręstos vienos ar kelių valstybių. Išspręsti šias problemas yra mūsų visų, kaip žmonijos, prioritetas. Tad to ir palinkėčiau: susitelkti į ateitį, būti atviriems, daugiašališkiems“, – apibendrino pranešėjas.
Laikosi nuostatos, kad reikia bandyti
Apie save ir savo darbą papasakojo ir prieš ketverius metus gimnaziją baigusi Lietuvos literatūros ir meno archyvo projektų vadovė, žurnalistų bendruomenės NARA bendradarbė Vaida Jonušytė.
Apie iš Žiogaičių kilusią V. Jonušytę, kuruojančią Urugvajaus, Argentinos, Naujosios Zelandijos, Australijos pasaulio lietuvių bendruomenes, „Santarvė“ rašė prieš kelerius metus.
Gimnazijos alumnė, šiuo metu dar universitete studijuojanti istoriją, pasakojo, kad labai dažnai, kai imasi kokio nors darbo, nėra įsitikinusi, ar pavyks jį atlikti iki galo, gerai. Pavyzdžiui, nežino, ar ją priims išeivijos lietuvių bendruomenių nariai, ar skaitytojams jos parašytas straipsnis pasirodys įdomus.
„Aš dabar dar mokausi universitete, siekiu istorijos bakalauro laipsnio. Tačiau tai, kad gebu rašyti, kalbėti, kad žmonės manęs klausosi ir nori išgirsti, turbūt nulėmė mano nuostatos: visada sau kartodavau, kad reikia pabandyti“, – drąsos, ryžto veikti linkėjo gimnazijos alumnė.
Palinkėjimai gimnazistams
Tomas Riepšas Merkelio Račkausko gimnaziją baigė jau prieš beveik dešimt metų. Iš karto po mokyklos jis išvyko studijuoti į Škotiją. Šiuo metu buvęs mažeikiškis dirba tarptautinėje informacinių technologijų konsultantų įstaigoje projektų vadovu.
„Mano nuomone, mokslai mokykloje svarbu. Tačiau ne ką mažiau svarbi ir užklasinė veikla – dalyvavimas konkursuose, olimpiadose, verslumo skatinimo kursai, stovyklos. Šios veiklos padeda gilinti žinias, plečia pažinčių ratą ir visos tos patirtys paskui, po mokyklos, padeda išsiskirti iš minios“, – nuomone pasidalijo T. Riepšas.
Studijų Škotijoje metu mažeikiškiui teko ragauti ir juodo, sunkaus darbo. Šią patirtį jis vadina reikalinga ir naudinga.
Dabartiniams gimnazistams T. Riepšas patarė niekada nebijoti klausti, būti drąsiems ir atkakliems. Ieškoti tokių praktikos vietų, kuriose ją būtų galima atlikti iš tikrųjų, o ne dėl „varnelės“ dokumentuose.
Vyko diskusijos
Konferencija baigėsi pranešėjų ir gimnazistų diskusija. Po renginio jo dalyviai dalijosi nuomonėmis. „Išklausytos keturios sėkmės istorijos. Visos savitos, pareikalavusios didelių pastangų, pasitikėjimo savimi, užsispyrimo, ryžto ir drąsos. Visi pranešėjai gimnazistams akcentavo, kaip svarbu yra turėti tikslą, kaip svarbu nenuleisti rankų jo siekiant, kiek svarbu yra gimnazijoje įgytos žinios ir ypač įgūdžiai, patirtys, užklasinė veikla“, – konferencijos naudą akcentavo istorijos mokytoja Silva Paulauskienė.
