Nuo vasario pradžios mūsų miesto krepšinio komandą papildė amerikietis Travisas Terrelas Hallas. Juodaodis krepšininkas „Santarvei“ prisipažino, kad gyvenimas mūsų šalyje jį tenkina, nepatinka tik du dalykai – šaltis ir sniegas.
MAŽEIKIAI – PIRMOJI STOTELĖ
„Mažeikių“ krepšinio komandos įžaidėjas vasario pradžioje į mūsų miestą atvyko iš Kėdainių: mėnesį išbuvęs LKL rungtyniaujančiame „Nevėžio“ klube, jis ten nepritapo. Mažeikiuose jis jau sužaidė penkerias rungtynes, per kurias vidutiniškai atliko po tris rezultatyvius perdavimus ir pelnė po keturis taškus.
„Mano manymu, stiprioji mano žaidimo pusė – vikrumas, greitis. Kadangi jau nemažai esu rungtyniavęs įvairiose komandose, laikau save suprantančiu krepšinį ir matančiu aikštelę. Silpnoji vieta, kurią pripažįstu – žemas ūgis“, – sakė 25-erių metų, 180 centimetrų ūgio, 84 kilogramus sveriantis sportininkas.
Krepšinį, paskatintas tėvo, buvusio Amerikos studentų lygos žaidėjo, Travisas pradėjo žaisti nuo penkerių metų.
„Kai kam atrodo, kad visi mes pradedame krepšinį žaisti gatvėje. Man gatvės krepšinis buvo tik pramoga. Aš, kaip ir visi krepšininkai, perėjau visus laiptelius – nuo vidurinės mokyklos komandos iki studentų krepšinio. Jūsų šalis – pirmoji mano stotelė profesionalo karjeroje. Ją pasirinkau paskatintas kelių draugų, šiuo metu žaidžiančių Europoje – jie vienu balsu teigė, kad Lietuva yra tinkamiausia šalis pradėti profesionalo kelią“, – sakė amerikietis.
Per kelis mėnesius, praleistus mūsų šalyje, krepšininkas jau pastebėjo, kad Europoje žaidžiamas šiek tiek kitoks krepšinis: čia labiau vertinama strategija, žaidimas dažniau grindžiamas puolimu du prieš du. Be to, greitesnis tempas, didelis dėmesys skiriamas staigiam puolimui.
PASIKRAUNA KLAUSYDAMASIS MUZIKOS
Šiuo metu „Mažeikiams“ – lemiama stadija – Nacionalinėje krepšinio lygoje prasidėjo atkrintamosios varžybos.
„Ekipa žaidžia komandinį žaidimą, todėl manau, kad turime gerą šansą laimėti pirmenybes. Viską lems gera gynyba: greitu puolimu galima laimėti atskiras varžybas, o gera gynyba galima įveikti atkrintamąsias ir finalus, nes jose labiau lemia psichologiniai dalykai. Šiuo metu mūsų gynyba buksuoja, bet jeigu ją pavyks sutvarkyti, manau, kad pretenduosime į pačias aukščiausias vietas“, – sakė krepšininkas.
Ar negąsdina tai, kad šiame etape kiekvienos rungtynės yra aukso vertės? Pasak T. T. Hallo, dabar prasidėjo toks laikotarpis, kai kiekvienas žais taip, lyg tai būtų paskutinės rungtynės gyvenime.
„Žinoma, niekas nėra apsaugotas nuo nesėkmės, tačiau suburta gera komanda, ji kelia sau aukščiausius tikslus ir tikrai negalvoja apie tai, kad eina į paskutines šio sezono rungtynes. Aš joms ruošiuosi kaip įprasta: eidamas į sporto salę per ausinuką klausausi savo mėgstamos muzikos, kuri padeda užsivesti“, – sakė žaidėjas.
Amerikietis pažymėjo, kad pas mus žaidžiamas labiau kontaktinis žaidimas, kuriame traumų rizika yra didesnė negu jo šalyje. T. T. Hallas sunkesnę traumą patyrė tik būdamas septintokas – lūžo riešas. Įprastinių krepšinio traumų – sumušimų, čiurnos patempimų ar išnirimų, amerikietis, kaip ir kiti krepšininkai, nebeskaičiuoja.
ŠOKO EUROPOJE NEPATYRĖ
Didelio kultūrinio šoko Europoje Travisas teigė nepatyręs: „Man patinka bendrauti su žmonėmis. Ir su mažeikiškiais jokių nesklandumų nėra kilę. Manau, kad nauja patirtis – bendravimas su visiškai skirtingos kultūros atstovais, man tik į naudą.
Galiu pripažinti, kad lietuvaitės labai gražios, su keliomis susipažinau – visai nieko, malonios bendrauti. Tiesa, didelių planų nekuriu, turiu draugę Amerikoje“.
Lietuvoje Travisui vienintelis nepatogumas – šaltis ir sniegas. Luizianoje, iš kur jis kilęs, sniegą pamatyti buvo retenybė, o čia būtų keista, kad jo neliktų.
Maistu krepšininkas taip pat nesiskundžia: valgo tai, kas įprasta ir Amerikoje – vištienos produktus, žuvį. Bandė ir kelis lietuviškus patiekalus, kurių pavadinimų sako nežinąs. Nieko, patikę.
Amerikoje beveik visą laisvalaikį krepšininkas praleisdavo sporto salėje. Jei kada ištaikydavo, prisėsdavo prie kompiuterinių žaidimų. Ir dabar daug laiko Travisas praleidžia prie kompiuterio – internetu bendrauja su šeimos nariais.
NIEKO NĖRA NEĮMANOMO
Paklaustas apie idealus, į kuriuos nori būti panašus, amerikietis įvardijo dvi NBA žvaigždes – Chrisą Paulą ir Dveiną Veidą.
„Manau, viskas susitvarkė, kai atsiradau „Mažeikiuose“. Sau kartoju: ką Dievas duos, tą ir paimsiu, bet manau, kad Europoje manęs laukia gera ateitis“, – apie perspektyvas kalbėjo amerikietis.
Į klausimą, ar, jo manymu, žemaūgiai žaidėjai gali pasiekti profesionalų lygį, T. T. Hallas atsakė:
„Patarčiau pažiūrėti, kaip aukščiausiu lygiu žaidžia ar žaidė Neitas Robinsonas (175 cm ūgio) ar Spudas Webas (170 cm ūgio) iš NBA, ir tokių klausimų nekils. Viską lemia darbas, darbas ir dar kartą darbas. Mano manymu, nieko nėra neįmanomo šiame pasaulyje, jeigu pakanka noro ir nusiteikimo“.
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos.: T. T. Hallo nuomone, jo ateitis – žaisti Europoje.
T. T. Hallas teigia, kad jo stiprioji pusė – greitis ir aikštelės matymas.
