„Anglų spaudoje vyrauja tik dvi temos – karališkoji šeima ir futbolas“, – taip šios sporto šakos populiarumą iliustravo aštuoniolikametis mažeikiškis Rytis Leliūga, trumpam grįžęs į Lietuvą po pirmojo savo sezono šioje šalyje.
LĖMĖ PIRMOJI TRENIRUOTĖ
Į Angliją Rytis išvyko kiek neįprastu būdu. „Dar prieš šešerius metus, kai man buvo dvylika, pasinaudojau galimybe dvi savaites pagyventi šioje šalyje pagal anglų kalbos mokymo programą. Anglų kalbos mokytojos vyras domėjosi futbolu ir pažinojo penktojo Anglijos diviziono futbolo klubo „Exeter City FC“ direktorių Steve Perryman. Tai garsus praeityje šios šalies žaidėjas: 1982 metais jis buvo pripažintas geriausiu Anglijos futbolininku, dešimt metų gynė garsaus klubo „Totenhem Hotspurs“ garbę.
Sužinojęs apie gabų mokinį, Stevas pakvietė kartu su tėveliu atvažiuoti į peržiūrą“, – pasakojo Rytis.
Nors į savaitės peržiūrą mažeikiškiai išvyko kamuojami abejonių, pasiėmė pinigų (už savaitės peržiūrą reikėjo mokėti iš savo kišenės), tačiau atsitiko neįtikėtinas dalykas: jau po pirmos treniruotės trenerių verdiktas buvo lakoniškas: „Jokių pinigų mokėti nereikia, Rytis lieka klube“. Taip mažeikiškis tapo vienintelis Anglijoje oficialiai rungtyniaujantis lietuvis futbolininkas.
„Po kurio laiko aš trenerių klausiau: kodėl jūs pasirinkote Rytį, juk Anglijoje vyrauja jėgos futbolas, čia kviečiami aukšti, augaloti žaidėjai, kurie puikiai žaidžia galva? Ekipos treneriai vienareikšmiai atsakė: „Mums reikėjo vieno techniško žaidėjo, o Rytis šiuo metu yra vienas techniškiausių futbolininkų klube“, – sakė futbolininko tėtis Virginijus Leliūga.
KONKURENCIJA VERČIA NEGAILĖTI JĖGŲ
Exeterio mieste, kuriame gyvena beveik 150 tūkst. gyventojų, kaip ir visoje šalyje, futbolas yra populiariausias sportas. R. Leliūga pirmąjį sezoną žaidė dublerių ekipoje, pagrindinei vyrų komandai jis atstovavo tik draugiškuose mačuose.
„Klube yra net dešimt ekipų: nuo devynmečių futbolininkų iki pagrindinės ekipos, rungtyniaujančios nacionalinėje konfederacijos lygoje, kurioje varžosi 22 komandos. Dubleriai (iki 19 metų), kuriems atstovavau, trečiajame divizione iškovojo pirmąją vietą ir antrame etape kovojo tarp devynių pirmojo diviziono komandų bei užėmė septintąją vietą. Per pirmąjį čempionatą pavyko pelnyti šešis įvarčius“, – pasakojo Rytis.
Anglijoje futbolo įstatymai griežti: jei esi nepilnametis, turi bent vieną dieną lankyti koledžą. Pasak mažeikiškio, ta diena nueidavo vėjais: svarbiausia buvo ateiti į mokymo įstaigą, o veikti joje nebuvo ką, teko net mažesnius vaikus mokyti žaisti futbolą.
„Sezoną apibūdinčiau kaip nelabai sėkmingą traumų atžvilgiu: prieš Naujuosius metus per Anglijos pirmenybes patyriau sunkią čiurnos traumą. V. Granatkino turnyro metu Maskvoje, kai žaidžiau už Lietuvos U19 rinktinę, ši trauma vėl atsinaujino. Gegužės mėnesį Anglijoje buvo padaryta juosmens operacija“, – pasakojo Rytis.
Tačiau žinant, kad komandoje didžiulė konkurencija, tai nestebina, treniruotėse, kartu su pagrindine sudėtimi, žaidžia 35–30 futbolininkų, kurie dėl vietos pasiruošę vienas kitą pasiųsti į ligoninės palatą.
„Kerta per kojas be jokio gailesčio, kova vyksta kiekviename metre. Apie rungtynes iš viso sunku kalbėti: jei tik bandai bent kiek aikštėje patinginiauti, tuoj žiūrovai į tai reaguoja švilpimu, o treneris gali pasodinti ant atsarginių suolelio. Ilgiau pasėdėjęs, pats pradedi ieškoti, ką blogo darai, stengiesi atgauti pasitikėjimą, negailėdamas jėgų“, – sakė mažeikiškis.
ŽAIDĖ PER NAUJUOSIUS METUS
Pasak Ryčio, klube daroma viskas, kad futbolininkai galvotų tik apie žaidimą aikštėje. Mažeikiškis gyvena miesto centre esančiame kotedže anglų šeimoje. Klubas šiai šeimai skiria lėšas už rūpinimąsi lietuviu: apmoka už valgio gaminimą, drabužių skalbimą. Į treniruotes užmiesčio bazėje Rytis vežamas klubo autobusu, o varžybos vyksta centriniame miesto stadione.
„Stadionas, kuriame įrengta dešimt tūkstančių žiūrovų vietų, iš trijų pusių yra dengtas, jame yra net keli restoranai, kuriuose per rungtynių pertrauką žiūrovai gali atsipalaiduoti. Ypač arši yra galinė tribūna, kurioje pusnuogiai klubo fanai beveik visas rungtynes pliaupia alų ir dainuoja“, – stebėjosi Rytis.
Futbolo poluliarumą mieste liudija ir tai, kad prieš kiekvienas namų rungtynes leidžiamas 63 puslapių spalvotas, aukštos kokybės žurnalas, kuriame pristatomi tos dienos varžovai, sirgaliai palaikyti savo komandos ateina apsirengę klubo marškinėliais.
„Rungtynių nežaidėme tik per Kalėdas, net sausio pirmąją teko rungtyniauti. Per Naujuosius buvo dar didesnis žiūrovų antplūdis: poilsio diena, todėl visi gėrė alų ir palaikė mėgstamą komandą.
Žiemos Exeterio mieste neteko pajusti: žemiausia temperatūra buvo tik trys laipsniai šalčio“, – teigė žaidėjas.
RUNGTYNĖS SUKĖLĖ AŽIOTAŽĄ
Šių metų pradžioje šį Anglijos miestą sukrėtė žinia: burtai lėmė, kad „Exeter City“ klubo varžovai Anglijos taurės varžybose bus vienas iš žinomiausių pasaulyje klubų „Manchester United“.
„Ažiotažas buvo didžiulis. Klubo futbolininkai pirmąsias taurės rungtynes žaidė Mančesteryje, kur varžovai jų neįvertino ir išleido antrąją sudėtį. 69 tūkstančių žiūrovų akivaizdoje „Exeter City“ sužaidė lygiosiomis 0:0 ir laukė antrųjų rungtynių namuose. Garsusis klubas nusprendė nerizikuoti ir atvyko pajėgiausios sudėties. Po Kristiano Ronaldo ir Veino Runio įvarčių jų komanda laimėjo rungtynes rezultatu 2:0. Tomis dienomis aš atstovavau šalies rinktinei turnyre Maskvoje, tačiau apie šias rungtynes vis tiek liko prisiminimas: įsirėminau šioms rungtynėms sudarytą abiejų komandų sudėčių sąrašą, kur buvo įregistruota ir mano pavardė“, – sakė mažeikiškis.
Tos rungtynės mieste virto didžiule švente, stadionas buvo sausakimšas, pasak futbolininko, apie aikštyną esančių namų viršutiniai aukštai buvo aplipę žiūrovais.
PRIKLAUSYS NUO ŽAIDIMO
Ryčiui gegužės devintąją buvo padaryta juosmens operacija, liepos mėnesį prasideda pasiruošimas naujam sezonui, o rugpjūtį startuoja konferencijos čempionatas.
„Šis sezonas lems viską: pasirašiau kontraktą su komanda, nuo to, kaip pavyks rungtyniauti lygoje, priklausys, ar pateksiu į kitų ekipų trenerių akiratį“, – savo planus apibūdino mažeikiškis.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
