Krakių kaimo gyventojai jaučiasi nesaugūs dėl ant vandens bokšto atsiradusios mobiliojo ryšio stotelės. Žmonės skundžiasi suprastėjusia sveikata, nerimauja dėl vaikų ateities. Mobiliojo ryšio antenomis puošiasi ir daugiau objektų, tačiau kiek jų rajone, informacijos nėra.
GANDRAI PALIKO BOKŠTĄ
Netoli Krakių vandens bokšto gyvenanti „Santarvei“ nenorėjusi prisistatyti pensininkė nelinksmai juokavo, kad ne tik jos sveikata pablogėjo, ėmė galva labiau svaigti, bet ir vištos nustojo kiaušinius dėti.
Krakiškis Vytautas Bučius teigė, kad žmonės susirūpinę ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo vaikų sveikatos.
„Mums aiškinama, kad antenos nekenkia, bet dokumentų jokių patvirtinti tokiam faktui nepateikia. Kaip nekenkia? Kai atsirado antenos, gandrai paliko vandens bokštą“, – pastebėjo pašnekovas.
Bendruomenės pirmininkas Albinas Ziemelis dėl problemos kreipėsi į Krakiuose gyvenančią Tarybos narę Judytą Čejauskienę, krakiškiai savo bėdas išsakė susitikime su valdžios atstovais. Nuo to laiko praėjo keli mėnesiai, bet iki šiol gyventojai neturi konkrečių atsakymų.
„Susitikimas su valdžios atstovais parodė, kad į juos gali kreiptis, jei nori turėti dar daugiau problemų. Nieko jie ten nesprendžia dėl eilinių žmonių“, – nusivylęs A. Ziemelis, dalyvavęs neseniai vykusiame Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto posėdyje.
POSĖDYJE –
NIEKO KONKRETAUS
Tą kartą komiteto posėdyje buvo prisimintos krakiškių bėdos, kurias jie išsakė susitikime su politikais ir valdžios atstovais. Posėdyje dalyvavęs bendruomenės pirmininkas A. Ziemelis norėjo išgirsti, kaip sprendžiama problema dėl mobiliojo ryšio antenų.
„Iš Savivaldybės administracijos direktoriaus gavome atsakymą, kad leidimas įrengti antenas ant Krakių vandens bokšto nebuvo išduotas. Vadinasi, tai nelegalus statinys, reikia jį nugriauti“, – griežtai tada kalbėjo bendruomenės pirmininkas.
Vicemeras Rimantas Norkus paaiškino, kad be teismo sprendimo liesti svetimo turto negalima ir pasiūlė bendruomenei kreiptis į teismą.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Sakalauskas pasiguodė, kad niekaip nepavyksta telefonu prisikviesti „Omnitel“ atstovų ir informavo apie tai, kad į ryšių tiekėją kreiptasi raštu.
SUTARTIS SUDARYTA
Savivaldybė bendrovei „Omnitel“ raštą su prašymu pateikti bazinės ryšio stoties leidimąhigienos pasą išsiuntė prieš mėnesį, kol kas atsakymo nesulaukta.
„Santarvei“ Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Paradnikas paaiškino, kad mobiliojo ryšio antenos ant bokšto nėra statinys ir jokio leidimo iš Savivaldybės nereikia. Esą antenos įrengimo veiksmus užtenka suderinti su bokšto savininku, t. y. su UAB „Mažeikių vandenys“.
Bendrovės direktorius Pranas Trakinis patikino, kad su „Omnitel“ yra sudaryta sutartis. Be kitų įsipareigojimų, bendrovė pasižadėjo atsiskaityti už elektros energiją, užtikrinti, kad telekomunikacinės įrangos montavimas ir eksploatavimas būtų vykdomas laikantis galiojančių teisės aktų, sanitarinių higieninių ir techninių normų.
Krakių vandens bokštas – ne vienintelis, kuris išnuomotas mobiliojo ryšio tiekėjams. Tokios antenos yra Viekšniuose, Ukrinuose, Kapėnuose. Per mėnesį už kiekvieno bokšto nuomą imama po šimtą litų.
GYVENTOJŲ
NEATSIKLAUSĖ
Krakiškius papiktino tai, kad, įrengiant mobiliojo ryšio antenas nebuvo atsiklausta jų nuomonės, nei „Mažeikių vandenų“, nei „Omnitelio“ atstovai nesusitiko su bendruomene.
„Nekreipiu dėmesio. Kodėl aš turėjau gyventojų atsiklausti? Bokšte vandens nėra, jis gręžiniuose. Jis reikalingas tik dėl antenų ir dėl gandrų“, – teigė direktorius.
Vis dėlto P. Trakinis prisipažino, kad jei būtų žinojęs, jog „įsivels į tokią nesąmonę“, tikrai nebūtų įsileidęs tų antenų.
„Aš jų nenorėjau įsileisti, tačiau neturėjau argumentų neįsileisti“, – pats sau prieštaravo pašnekovas.
„Mažeikių vandenų“ šeimininkas yra Savivaldybė. R. Paradnikas į klausimą, ar bendrovė, priimdama aistras sukėlusį sprendimą, dėl antenų įrengimo neturėjo pasitarti su gyventojais, neatsakė nei taip, nei ne.
Visuomenės sveikatos centro Mažeikių skyriaus vedėja Irena Macijauskienė paaiškino, kad teisės aktai nereglamentuoja, jog, įrengiant antenas ant statinių, reikia gyventojų pritarimo, tačiau elgiantis civilizuotai būtų normalu susitikti su gyventojams ir juos nuraminti, atsakyti į klausimus.
REIKALINGAS
HIGIENOS PASAS
I. Macijauskienė paaiškino, kad mobiliojo ryšio tiekėjai, įrengdami antenas, turėtų projektus suderinti su Valstybiniu aplinkos sveikatos centru. Kai bazinė stotis pradeda veikti, atliekami elektrinio ir magnetinio laukų matavimai. Jeigu jie neviršija normos, kai pateikiami spinduliavimo planai, Visuomenės sveikatos centras išduoda higienos pasą.
Duomenis apie objektų, kurie patenka į gyvenamąją zoną, spinduliavimo stiprumą būtina pateikti kas dveji metai, o apie kitų – kas penkeri.
Kiek rajone yra mobiliojo ryšio bazinių stočių, I. Macijauskienė negalėjo atsakyti. Apie jas sužinoma tik tada, kai tokio ryšio tiekėjas kreipiasi higienos paso.
PROCESAS PAJUDĖJO
Kilus krakiškių nepasitenkinimui „Mažeikių vandenys“ ėmė spausti vandens bokštų nuomininkus „Bitę“ ir „Omnitel“ susitvarkyti reikalingus dokumentus.
I. Macijauskienė teigė, kad kol kas sulaukė tik „Bitės“ atstovų prašymo septynioms bazinėms stotims išduoti higienos pasus (šešioms jau išduoti). „Omnitel“ atstovai neskuba.
„Omnitel“ su „Mažeikių vandenimis“ sutartį dėl Krakių vandens bokšto nuomos sudarė praėjusių metų vasario mėnesį. Tačiau elektrinio ir magnetinio laukų stiprio matavimai buvo atlikti tik prieš gerą mėnesį, užvirus krakiškių aistroms.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus protokolas byloja, kad spinduliavimas dešimt kartų mažesnis nei leistina norma. Tačiau apie tai žino tik „Mažeikių vandenų“ vadovai.
I. Macijauskienė stebėjosi, kad tokia informacija nepateikta Visuomenės sveikatos centrui.
NERIMAUTI
NĖRA PAGRINDO
Valstybinio aplinkos sveikatos centro visuomenės sveikatos ekspertizės skyriaus vedėjas Marius Urbonas „Santarvei“ tvirtino, kad žmonių baimės nepagrįstos, esą mobiliojo ryšio antenų elektromagnetinis spinduliavimas leistinų normų neviršija. Tai patvirtina praėjusiais metais atliktų apie 4 tūkstančių matavimų rezultatai. Lietuva dalyvauja įvairiuose europiniuose projektuose, iš ten gaunami rezultatai taip pat baimių nekelia.
„Specialistų akimis, mobiliojo ryšio stotis mažai spinduliuoja, jų galia menka – tik 20 vatų, tuo tarpu elementarios paprastos radijo stoties – tūkstantis vatų“, – lygino pašnekovas.
M. Urbono nuomone, gyventojus klaidina mokslininkų pasisakymai.
„Apie sveikatą kalba ne medikai, o fizikai. Komentuoja tie, kurie tiria, kaip elektromagnetinis laukas veikia metalus“, – replikavo specialistas.
Skyriaus vedėjas teigė, kad Lietuvoje atlikta nemažai tyrimų, kurie patvirtino, jog antenų spinduliavimas sergamumui įtakos neturi.
RENGIAMI
NAUJI
DOKUMENTAI
M. Urbonas teigė, kad yra parengtas projektas, pagal kurį ateityje įrengiant mobiliojo ryšio stotis nebereikėtų higienos pasų. Esą jų tenka išduoti labai daug, nors niekur neviršijamos leistinos normos.
Sveikatos apsaugos ministeriją yra pasiekusi peticija, pasirašyta 500 gyventojų. Jie prašo griežtinti spinduliuotės saugumo normas.
„Šiuo metu ir taip tankus antenų tinklas, sugriežtinus normas, nieko neišloštume. Antenų atsirastų daugiau ir tankiau, ryšio kokybė pablogėtų. Žmonės, kovodami prieš antenas, pamiršta ir teigiamus dalykus. Pagerėja ryšys, lengviau priskambinti gydytojams, policininkams, kitoms tarnyboms“, – teigė pašnekovas.
Urbonas patikino, kad Lietuvoje spinduliavimo normos pačios mažiausios tarp visų Europos Sąjungos šalių.
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė normatyvo sritį, atsirado draudimas mobiliojo ryšio antenas rengti ant mokyklų, lopšeliųdarželių stogų.
„Tai nesusiję su pavojumi sveikatai. Yra nuostata neįsileisti verslo į įstaigas, kur vyksta mokymo procesas“, – paaiškino specialistas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Rajone ne vieną vandens bokštą „puošia“ antenos.
