Apie KGB veiklą liudija ir archyviniai dokumentai, ir prisiminimai

Dabartiniam jaunimui sunku suvokti, kad prieš penkiasdešimt metų noras priminti apie Lietuvos nepriklausomybės jubiliejų ar tautinės vėliavos iškėlimas galėjo lemti didelių nemalonumų – persekiojimus, tardymus.
Mažeikiškis verslininkas Kazys Strazdauskas „Santarvei“ papasakojo istoriją, kaip dėl trumpo sveikinimo teko ne kartą minti saugumiečių kabineto slenkstį.

Viešina KGB dokumentus

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, vykdydamas Seimo priimtą įstatymą, dar prieš dešimt metų pradėjo skelbti Lietuvos ypatingajame archyve saugomus dokumentus, liudijančius apie Valstybės saugumo komiteto (KGB) – sovietinės represinės įstaigos, kuri įstatymu pripažinta nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje, veiklą.
Svetainėje kgbveikla.lt skelbiami archyviniai dokumentai, informuojantys apie KGB tikslus ir siekius, struktūrinių padalinių funkcijas, planus, ataskaitas, jiems vadovavusius asmenis, operatyvinius planus ir jų rezultatus, agentūrinį tinklą ir agentų verbavimo metodus.
Šioje svetainėje paskelbti 132 įvairaus pobūdžio dokumentai, susiję su šios organizacijos skyriaus veikla Mažeikių rajone, iš kurių matyti, kad KGB domino praktiškai viskas: nuo mažeikiškių kelionių į užsienį, po kurių jie turėjo pokalbius su KGB darbuotojais, agentų pranešimų iki naftos perdirbimo gamyklos apsaugos niuansų, lenkų statybininkų šefavimo klausimų, vagystės iš Mažeikių muziejaus ir pan.

Atsišaukimą nunešė į saugumą

Šioje svetainėje 44-uoju numeriu pažymėtas Mažeikių KGB poskyrio viršininko Kosto Sarpaliaus aukštesniems viršininkams 1970 m. išsiųstas pranešimas apie asmenis, kurie klausosi užsienio radijo stočių.
Jame minima ir tai, kad Mažeikių vidurinės mokyklos mokinys Kazys Strazdauskas tarp moksleivių išplatino atsišaukimą, kuriame rašoma: „Sveikiname su Velykų šventėmis išnaudojamus lietuvius nuo laisvų brolių iš už Atlanto.“ Gavęs šį atsišaukimą, jo bendraklasis, dabar jau amžinybėn išėjęs Antanas Pargauskas, prirašė: „Iš tvirtos geležinės sienos į jus kreipiasi Vatikanas.“
„Tuo metu sukako penkiasdešimt metų, kai Lietuva buvo tapusi nepriklausoma valstybe. Tai turėdamas omenyje ir nutariau parašyti tokį atsišaukimą. Giminė buvusi lageriuose, buvau jaunas ir nelabai bijojau dėl pasekmių, todėl ir parašiau. Tik po dvejų metų sužinojau, kad vienas bendraklasis šį atsišaukimą parsinešė į namus, o jo mama nunešė į saugumą“, – pasakojo mažeikiškis.

Teko ir į sprandą gauti

Tuo metu KGB skyrius glaudėsi pastate M. K. Čiurlionio gatvėje, ten pat, kur ir rajono milicija. Pasak mažeikiškio, dėl šio atsišaukimo jį tampė apie mėnesį, tad į kaimynystėje šalia vidurinės mokyklos esantį pastatą jis ėjo kaip į namus.
„Aš neužsiiminėjau politika, paprasčiausiai norėjau priminti apie Lietuvą. O tardymai buvo kaip įprasta – teko ir iš už nugaros į sprandą gauti. Neprisipažinau ir viskas, o kai jau atėjo rašysenos ekspertizės patvirtinimas, tada jau pasakiau: „Mano trumpa atmintis, neprisimenu.“ Aš tai aš, o štai Pargauskas nuo mažų dienų buvo prieš sovietinę valdžią, kartu su amžinatilsį beveik vienmečiu Jonu Songaila ir tautinę vėliavą kėlė ant banko, ir, kiek žinau, kartu su Aloyzu Lisecku padangų sandėlį, stovėjusį pavenčiuose, prie dabartinio „Aitvaro“ malūno, sudegino“, – prisiminė K. Strazdauskas.
Ir KGB dokumentuose pažymima, kad Pargausko mamos tėvai buvo ištremti kaip buožės, o Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena jos brolis, su kuriuo mažeikiškių šeima susirašinėja.

Sulaukė atoveiksmio

Mažeikiškis verslininkas pasakojo: jaunimas sugalvodavo įvairiausių pramogų, netoli nuo Mažeikių, Latvijoje, buvo užminuotas poligonas, tad mažeikiškiai ten nuvykdavo, pasirinkdavo ginklų dalių, granatų… Visa tai KGB darbuotojai rado Saulės gatvėje kratos metu. Pasak K. Strazdausko, nei jie prieš ką kovoti norėję, sugalvojo tik pašaudyti laisvalaikiu.
Tokie veiksmai neliko be atoveiksmio – tiek A. Pargauskas, tiek J. Songaila (prasidėjus Atgimimui, didžiulių iškilmių metu ant buvusio banko pastato Laisvės gatvėje būtent jis iškėlė Lietuvos trispalvę – V. S.) buvo teisiami. Žinoma, ne už politinius nusikaltimus (tokius partinė valdžia slėpė), o už chuliganizmą.
Tolesni įvykiai, pasak K. Strazdausko, rutuliojosi įdomiai: baigęs Mažeikių vidurinę mokyklą jis nuslėpė praeitį ir įstojo į Kaliningrado srityje veikusią aukštąją karinę ryšių ir žvalgybos mokyklą. Vieno savo draugo kursanto paklaustas, kodėl čia mokosi, mažeikiškis neatsargiai mestelėjo, kad nori būti generolu, kaip jo prosenelis, kuris buvo baltųjų generolas ir Rusijoje kariavo prieš raudonuosius…
„Jau po dviejų savaičių buvau iškviestas į specialųjį skyrių, išmestas iš mokyklos ir išsiųstas į sovietinę armiją. Po to apsilankymai KGB man netrukdė gyventi: baigiau universitetą, net penkerius ar šešerius metus dirbau partinės organizacijos sekretoriumi. Tuomečio Mažeikių KGB viršininko Vladimiro Paškejevo paklausiau: „Kaip čia mane skiriate, jeigu aš nelojalus, juk pas jus yra mano tardymo protokolai.“ Jis tik atsakė „Nesijaudink“ – ir viskas“, – senus laikus prisiminė mažeikiškis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Rekomenduojami video