Vis mažiau atminties lieka apie nuo mūsų tolstantį tarpukarį, vadinamąją smetoninę Lietuvą. Archyvuose medžiagos – ne itin daug, amžininkų faktiškai nebelikę. Gerai, jei dar pavyksta surasti jų palikuonių ar giminių. Dievo dovana, jei jie domėjosi garbinga savo tėvų, senelių istorija, o jei dar kažkas apie tai užrašyta!..
Žinutė verslininkų savaitraštyje
Deja, taip atsitinka retai ir dabar, kai reikia parašyti apie 1925–1929 laikotarpio Mažeikių burmistrą Joną Gurskį, sėdžiu prie trumputės žinutės, pasirodžiusios savaitraštyje.
Tai pati išsamiausia mums žinoma informacija apie žmogų, užėmusį garbingas Mažeikių burmistro pareigas.
Štai apie ką informuoja Lietuvos prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų savaitraštis „Verslas“ (1939 Nr. 20, gegužės 18 d.).
„Prek. Jonas Gurskis“/ Gimė 1988m. Žagarėje, Stungių km. Ūkininkų šeimoje. 1919 m. buvo mobilizuotas Lietuvos kariuomenėn ir išėjęs iš kariuomenės apsigyveno Mažeikiuose. 1922m. pradėjo atstovauti Valst. Draudimo Įstaigą. Vėliau, kaip sąžiningas verslininkas buvo išrinktas Mažeikių burmistru ir išbuvo apie 5 metus. Jam būnant burmistru buvo išplanuotas ir sutvarkytas miestas ir kiti atlikti miesto sutvarkymo darbai. Steigiantis Verslininkų skyriui, stojo pirmuoju į jų eiles, dalyvaudamas pats aktyviai visame judėjime ir remdamas lietuvius verslininkus. Pasitraukęs iš burmistro pareigų ėmėsi prekybos, atidarydamas savo namuose kepyklą. Taip, pat atstovauja dar ir šiandien V. Draudimo Įstaigą. Dabar yra dar miesto tarybos nariu. Kepykla randasi Basanavičiaus g. 14“. ( Žinutės stilius netaisytas.)
Daugiausia informacijos – dešimtmečio ataskaitoje
Informacijos žinutėje mažoka. Iš archyvinių dokumentų dar sužinome, kad į Mažeikius J. Gurskis pateko po mobilizacijos kariuomenėje ir kaip vyresnysis sanitarijos puskarininkis nuo 1921 m. sausio 1 d. pradėjo tarnybą Mažeikių miesto ir apskrities komendantūroje. Po metų jis – jau draudimo įmonės atstovas, nors 1923 m. į apskrities sanitarijos komisiją išrenkamas kaip felčeris.
1925 m., po vietos savivaldos rinkimų, išrinktosios Miesto Tarybos dauguma balsuoja už J. Gurskio kandidatūrą į burmistro postą.
1925–1929 m. laikotarpis Mažeikiuose nebuvo kuo nors ypatingas. Miesto plėtros projektas jau buvo „įsuktas“ ankstesnių burmistrų, valstybė gydėsi karo žaizdas, stojosi ant kojų, tad visuomeniniams statiniams dar nebuvo atėjęs laikas.
Mažeikių savivaldybė tuomet glaudėsi kažkur Laisvės gatvėje nuomotame name ir sprendė kasdienes problemas. To laikotarpio reikšmingiausias įvykis – Nepriklausomybės 10-mečio šventė, kuri vyko 1928 m. Ta proga visos Lietuvos apskričių, miestų savivaldybės ir valsčiai turėjo pateikti ataskaitas apie per dešimtmetį nuveiktus darbus.
Iš šio sąrašo sužinome ir svarbiausius Mažeikių miesto savivaldybės darbus, kurie buvo atlikti vadovaujant J. Gurskiui.
Pagrindinės savivaldybės lėšos – mokykloms
1925 m. buvo praplėstos centrinės gatvės, pradėti kloti cementiniai šaligatviai, tais pačiais metais prasidėjo ir turgavietės tvarkymo darbai. Iki 1927 m. pabaigos didesnė aikštės dalis jau buvo išgrįsta akmenimis.
1928 m. akmenimis pradėta grįsti J. Basanavičiaus gatvė. 1925 m. įkurta Mažeikių savivaldybės išlaikoma senelių prieglauda.
Iš ataskaitoje pateiktų sąmatų matome, kad didžiausios lėšos per dešimtmetį buvo išleistos mokykloms išlaikyti: „Miesto savivaldybė yra išleidusi 9137 auks. 10 sk. ir 67139 lit. 64 ct. Iš tos sumos buvo nuomojama mokykloms patalpos, duodamas butas, šviesa, aptarnavimas ir beturčiams mokiniams vadovėliai.“ (Mažeikių apskrities savivaldybių veikimo apžvalga. Lietuvos centrinis archyvas F. 379 B. 1757)
Čia didžiausios viso dešimtmečio lėšos prioritetinei sričiai! Matome, kad savivaldybė didelių pinigų nevaldė, neturėjo ir nekilnojamojo turto, jos laikinai globai buvo priskirti tik septynių karo pabėgėlių namai.
Koks burmistro ir jo šeimos likimas?
Galima spėti, kad tuo metu reikšmingiems burmistro darbams galimybių nebuvo. Kokie Mažeikiai buvo 1928 metais, įsivaizduoti padeda filmas internete youtube.com platformoje.
Pasibaigus kadencijai, J. Gurskis ir toliau buvo renkamas į Miesto tarybą, 1931 m. jo kandidatūra buvo iškelta į burmistro pavaduotojo pareigas, tačiau balsavimo metu išrinktas kitas kandidatas. Nieko nežinome apie šeimyninį J. Gurskio gyvenimą.Tik Mažeikių kapinėse išlikęs antkapis byloja apie 1925 m. šeimą ištikusią nelaimę – šešerių metų dukrelės Genovaitės mirtį.
Ar šeimoje buvo daugiau vaikų, koks buvo J. Gurskio ir jo šeimos likimas, prasidėjus sovietinei okupacijai, Antrajam pasauliniam karui, nežinome.
Gal šį straipsnį perskaitys žmogus, žinantis apie burmistrą J. Gurskį daugiau? Būtume dėkingi, jei tokia informacija pasidalytumėte ir su Mažeikių muziejininkais.
Vytautas RAMANAUSKAS
Mažeikių muziejus