Apie praeinančią, kiek kitokią savaitę

Šisbeitauskas

Ši savaitė iš tiesų buvo ir tebėra neįprasta. Taip būna tik kartą per metus ar kartą gyvenime. Pradėkime nuo to, kas gyvenime. Antradienį, kada sustojo trumpėti dienos ir ilgėti naktys, dideliam mažeikiškių, „Santarvės“ laikraščio skaitytojų internete džiaugsmui, pradėjo veikti visiškai naujas laikraščio internetinis portalas santarvė.lt. Ta proga mažeikiškiai buvo pamaloninti baltais gražiais balionais, laikraščio prenumeratoriams dalijami kitų metų kalendoriai. Šventė dideliems ir mažiems. Tad tas antradienis, dar vadintas žiemos saulėgrįža, daug kam išliks atmintyje, o „Santarvės“  laikraščiui įsirašys į jo istorijos puslapius.
Dabar apie tai, kas būna kartą per metus. Visų pirma tą patį žymųjį antradienį, kaip minėjau, sustojo trumpėti diena. Ir net penkias dienas jos ilgumas buvo 7 valandos ir 14 minučių. O štai rytoj, pirmąją Kalėdų dieną, diena jau bus viena minute ilgesnė. Taigi, nuo rytojaus vėl galėsim kasdien vis mažiau sunaudoti elektros ir sutaupyti vieną kitą centuką…
O šiandien – Kūčios, taip pat vienintelė diena metuose. Tikriausiai niekas nepamirš apsitvarkyti namų, apsiskalbti, nueiti į pirtį ir prie Kūčių stalo sėsti švariais drabužiais ir sielomis. Nepamirškite prie stalo palikti vietos tam, kuris galėtų būti tarp jūsų, ar tam, kuris galbūt netikėtai pasibels į jūsų duris. Turiu galvoje žmogų su gerais ketinimais ar norais, nors dabar nepažįstamiesiems atidaryti durų tikrai nereikėtų ir nederėtų. Juk žinome, kokie dabar laikai: gero nelauk, nes jis netikėtai beveik niekada nevaikšto. Jis – ne tas katinas, kuris mėgsta vaikščioti vienas.
Vakar, beje, buvo pasninko penktadienis, tad daugelis lietuvių stengėsi nevalgyti mėsos, o pasitenkinti kitokiu, į nuodėmę nevedančiu, maistu. Šiandien taip pat reikėtų vengti mėsytės ir ant Kūčių stalo bei pilvus dėti tik augalinės kilmės ar kitokį mažai riebalų turintį maistą.
Vienas mano pažįstamas, nelabai paisantis pasninko tradicijų, nes mano, kad Dievulis neklaus jo, ką valgė, o teirausis, kaip gyveno, nusipirko dešrainį. Valgydamas jį priekaištavo kepėjams, kad į jo mėgstamą valgį jie šį kartą įdėjo tik pusę dešrelės. Gėdinau draugą sakydamas, kad neturėtų pykti dėl dešros kiekio: gal kepėjos taip rūpinasi jo dorove.
Daugelis žmonių jau seniai nebesilaiko tradicijų puošti Kalėdų eglutę Kūčių vakarą: žiba žaliaskarės namuose ir gatvėse jau senokai. O mano kaimynė –moteris kantri, tad eglę pasipuošė tik ketvirtadienio vakarą. Parsinešusi mišku kvepiančią skarotąją paprašė draugės, kad ta iš kiemo parneštų šiek tiek smėlio eglei įstatyti. IR KĄ JŪS MANOT? Parnešė, eglutę pastatė, pradėjo puošti, o kaimynė susidomėjo, iš kur jos draugė tokiu metu, kai lauke viskas sušalę, gavo tokio biraus smėliuko. Pasirodo, draugė kieme niekaip negalėjo smėlio prakasti, nes jis buvo sušalęs. Pamačiusi prie gatvės smėlio dėžę, iš jos ir pasisėmė. Tada suprato kaimynė, kodėl jos rankos sūrios: tas smėlis juk skirtas šaligatviams barstyti, tad yra sumaišytas su druska.
Dabar kaimynė sakė eksperimentuosianti, kiek ilgai išsilaikys eglė, įsmeigta į sūrų smėlį. Kas ten žino, o gal ir ilgiau nei įprastai?
O kas šiais laikais daroma be druskos? Net į pyragus jos kartais reikia dėti! Tad reikia druskos ir mano pamąstymams. Štai šią savaitę sužinojome, kad buvęs Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje labai greitai tapo mūsų Savivaldybės mero patarėju. Čia tai bent sparta! Kad taip dirbtų visi mūsų valdininkai! Nespėjo tikriausiai su senaisiais kolegomis žmogus atsisveikinti, o jau su naujais reikia susipažinti.
Tiesa, patarėjas paskirtas visuomeniniais pagrindais. Kažkaip keista, ar ne? Tikriausiai iki šiol gavus neblogą atlyginimą, žmogui bus oi, kaip nelengva dirbti už ačiū. Taip ir matau, kaip skaitytojai juokiasi iš mano minčių: „Ach, Šisbeitauskai, Šisbeitauskai, amželį solidų nugyvenai, o naivus esi kaip mažvaikis! Dirbs jis tau už „ačiū“. Čia kažkur kitur šuo pakastas. Pagyvensim, pamatysim, ar tas šuo nepradės dvokti!“ Gal ir teisybę žmonės sako, tad pagyvensim, pamatysim.
Šventės man visada asocijuojasi su prekyba: kaip, nenuėjęs į parduotuvę, pasiruoši šventėms? Su savo viena pažįstama kartais pašliaužiojam po prekybos centrus, palyginam juose esančių prekių kainas, asortimentą. Ir žinot, ką pastebėjom? Atrodo, to paties tinklo, tos pačios klasės prekybos centras, o prekių pasirinkimas viename jų daug mažesnis. Senamiestyje esančioje parduotuvėje visko galima rasti daug daugiau nei mikrorajone. Kad ir tų pačių raugintų kopūstų: senamiestyje kai kurių jų rūšių yra, o mikrorajone nė su žiburiu nerasi.
Kažin nuo ko tai priklauso: ar nuo parduotuvės vadovų, ar nuo tiekėjų, ar dar nuo kažkieno?
Tai tiek tos druskos šį kartą. Baigdamas noriu visus pasveikinti su gražiausiomis metų šventėmis: ramių ir prasmingų jums Kūčių ir puikaus dieviško užgimimo sielose.

One Reply to “Apie praeinančią, kiek kitokią savaitę”

  1. Tadas parašė:

    oi, seni Šisbeitauski, pezi pezi, bet nier prie ko prikibt: nenusipezi ….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto