Apie vėlių šventę iš kalbininko pozicijų

ELTOS nuotrauka

Krikščioniškoje Lietuvoje ruduo daugelį amžių asocijavosi su mirusiųjų prisiminimo ir pagerbimo tradicijomis. Lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių pagerbimo šventės – Visų Šventųjų diena ir Vėlinės, arba vėlių diena (vėlė reiškia „mirusiojo sielą“).
Kaip rašomi, tariami ir vartojami šių švenčių pavadinimai, „Santarvė“ klausė Mažeikių rajono savivaldybės kalbos tvarkytojos Almos Tupikienės.

– Visų Šventųjų diena ar Vėlinės?
– Tai dviejų švenčių, minimų skirtingomis lapkričio mėnesio dienomis, pavadinimai.
Visų Šventųjų diena – oficialus šventės pavadinimas. Ją švenčiame lapkričio 1-ąją. Į Darbo kodeksą įrašytas stilistinis pavadinimo variantas (abu žodžiai pradedami didžiąja raide). Laikantis bendrųjų rašybos taisyklių tik pirma šventės pavadinimo raidė būtų didžioji – Visų šventųjų diena, plg. kitas neoficialias pavadinimo formas Visi šventieji, Visų šventųjų šventė. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldžiamasi.
Lapkričio 2-ąją senovės lietuvių papročiu minimos Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė. Tądien gyvieji aplanko mirusiuosius kapinėse, uždega žvakutes.

Visas interviu – šeštadienio laikraštyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto