Šisbeitauskas
Štai jau ir turime paskutinį kalendorinį žiemos mėnesį – patį trumpiausią. Tarptautinis šio mėnesio pavadinimas – februaris, pasirodo, atėjęs iš senovės romėnų laikų ir yra susijęs su valymo ritualu, o lietuviškas atitikmuo „vasaris“ lotynų kalboje reiškia „švarus“.
Kažin kiek tos švaros vasarį gali būti? Jei būna sniego, nieko valyti lyg ir nereikia, o jei orai yra tokie kaip dabar – nesuprasi, ar pavasaris, ar žiema, ar ruduo – užtenka apsikuopti nuo kasdienybės šiukšlių ir laukti šiltesnio meto.
Beje, jei prakalbau apie valymą, tai negaliu nepastebėti, kad pernai išasfaltuotas pėsčiųjų takas Naftininkų gatvėje niekaip nesulaukia valytojų – ten įrengtos naujos šiukšlių dėžės jau pilnos ir anei jas kas prižiūri, anei ištuština… Gal miesto tvarkdariai pamiršo, jog atsirado dar viena priežiūros prašanti atkarpa? O ir patys mažeikiškiai įsigudrino į tas nedideles dėžes mesti savo buitines atliekas – kam čia vargintis ir nešti jas į konteinerius?
Bet grįžkim prie vasario. Neseniai išgirdau ir dar vieną šio mėnesio pavadinimo išaiškinimą: esą vasarį vėjai lyg keičia kryptį ir žiemą vyravęs šiaurės vakarų vėjas vis dažniau užleidžia pozicijas pietvakarių vėjui. O tai ir yra vyraujanti vasaros vėjų kryptis. Šiaip dar kalbama, kad vasaris – vėjų ir pūgų mėnuo, ar taip bus šiemet, dar pamatysime. Nors užtektų, kad jis būtų šiokio tokio šaltuko mėnuo – juk vis dėlto dar žiema, o šalčių kaip ir nebuvo.
Šis vasaris įdomus tuo, kad vos ne padieniui kalendorius skelbia tris žmonių mėgstamas šventes: 13-ąją mūsų laukia linksmosios Užgavėnės, 14-oji – Valentino diena, o vėliau – Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Šiemet ji neeilinė, nes minime valstybės atkūrimo šimtmetį. Ši Vasario 16-oji, aišku, bus minima ir mūsų mieste. Peržiūrėjęs planuojamų renginių sąrašą, pagalvojau, kad, norint spėti visur sudalyvauti, reikėtų persiplėšti į kelias dalis. Nežinau, kas tą renginių tvarkaraštį dėliojo, bet sudėliota ne visai protingai. Štai pavyzdys: 11 val. muziejuje atidaroma kasmetinė tradicinė Dailės mokyklos mokytojų ir mokinių darbų paroda, 12 val. senamiestyje prasideda populiariu tampantis bėgimas už laisvę. Žiūrovai į bėgimo startą iš muziejaus gali spėti nueiti, bet sulaukti finišo vargu ar pavyks, nes norintieji dalyvauti šventei skirtose šv. Mišiose, kurios vyks Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, tuoj po starto turi skubėti per geležinkelį, nes Mišių pradžia – 13 val. Apie bėgimo dalyvius jau nė nekalbu – jų apdovanojimas numatytas prieš 14 val., tad jie niekaip negalės pabūti Mišiose ar pamatyti 14 val. organizuojamą šventinę automobilių koloną miesto gatvėmis.
Tolesnė Vasario 16-osios renginių programa jau, kaip sakant, prie proto: veiksmas persikelia į Kultūros centrą – čia įvyks parodos atidarymas ir šventinis koncertas. Žodžiu, kaip yra, taip yra – tikriausiai nieko jau nepakeisime. Maloniai turėtų nuteikti dar vienas šventinis renginys, sukviesiantis mažeikiškius pabūti visiems kartu prie Kultūros centro, – vakare lauko scenoje jiems bus skirtas dar vienas koncertas „Graži tu, mano brangi tėvyne“. Tad jei dar turėsime sveikatos ir noro švęsti, būtinai jame turėtume sudalyvauti, juolab kad jame, be mūsų rajono saviveiklininkų, žada dalyvauti ir populiarusis Povilas Meškėla. Žodžiu, jei švęsti, tai švęsti. Kita vertus, viskas vyks penktadienį, tad pailsėti po šventinio šurmulio bus kada.
Ir dar viena svarbi detalė – nepamirškite tą dieną kokio nors mūsų valstybės simbolio – geriausia turėti vėliavą ar bent jau vėliavėlę.
Šventės šventėmis, bet yra ir kasdienybė. Ir ne visada ji tokia, kokios norėtume. Vieną šios savaitės dieną teko atsidurti prie Juodpelkių tvenkinių esančioje poilsio zonoje. Apie lietaus išplautus pėsčiųjų takus jau nebekalbėsiu – širdį suspaudė vadinamasis „Skate“ parkas – riedlentininkams, riedutininkams ir BMX dviratininkams skirtas aikštynas. Jei manęs neapgaudinėja atmintis, tas statinys atidarytas prieš beveik devynerius metus: prisimenu tam įvykiui skirtą renginį, džiaugsmą, kad Mažeikiai turės bene vienintelį šalyje tokio dydžio šį aikštyną. Prisimenu ir vasaras, kai ten susirinkdavo daugybė sportininkų, vykdavo netgi tarptautiniai čempionatai. Ir šiaip, kiek tekdavo važiuoti ar eiti pro šalį, „Skate“ parkas visada būdavo „gyvas“, ten niekada nestigdavo jaunimo. Jau kelios vasaros, kai šis aikštynas irsta akyse – tiesa, jaunieji, jį jau pamėgę mažeikiškiai dar bandė laviruoti tarp skylių, išpuvusios dangos, bet šiemet, vargu, ar kas rizikuos tai daryti – nebent galvas nusisukti pasiryžę jaunuoliai. Kažkaip keista – to statinio projekte dalyvavo net trys organizacijos ar įstaigos – nežinau nė kaip jas pavadinti. Dvi iš jų – bendrovė „ORLEN Lietuva“ ir Mažeikių rajono savivaldybė gyvuoja iki šiol, bet „Skate“ parkas , atrodytų, niekam neberūpi. Kiek suprantu, dabar bandyti jį atstatyti būtų per vėlu ir per brangu – nebent pastatyti naują… O jei to nežadama daryti, jį reikėtų nugriauti – to statinio puvenos tikrai nekelia jokio estetinio pasigėrėjimo, be to, artėja vasara ir neduok, Dieve, atsitiktų kokia nelaimė…
Šiandien – Grabnyčios arba Perkūno diena – sakoma, kad po jos pakvimpa pavasariu – jei netikit, nesėdėkite namuose ir eikit jo pauostyti.
