Tuoj po Velykų Mažeikių mieste ir rajone prasidės švarinimosi darbai: tvarkomos įstaigų, įmonių teritorijos, viešosios erdvės, paupiai, poilsiavietės, apsikuopti kviečiami ir individualių valdų savininkai bei daugiabučių namų gyventojai.
Visą mėnesį pagal grafiką rajone bus surenkamos ir nemokamai išvežamos stambiagabaritės ir pavojingos atliekos, vyks talkos.
Gatvėje sutiktų mažeikiškių klausėme, ar jie planuoja dalyvauti organizuojamose talkose? Kaip vertina visuomenines talkas, ar jos duoda kokios naudos?
Olegas SVIRIDOVAS:
– Manau, kad būtinai reikia tvarkytis ir dalyvauti talkose. Dabar jau esu pensininkas, o kai dirbau Kompresorių gamykloje, tai tada nuolat dalyvaudavome talkose, tvarkydavome teritoriją. Tai labai sveikintinas dalykas. Kas kitas, jei ne pats apie save susitvarkysi. Jeigu pats darbuojiesi, tai nekyla ranka ir šiukšlinti.
Mūsų daugiabučio namo laiptinė labai netvarkinga, visur pilna saulėgrąžų lukštų. Taip yra todėl, kad patys gyventojai jos nevalo. Mes tikrai dalyvausime talkoje ir tvarkysime savo namo aplinką, atšilus važiuosime į savo sodo sklypą daryti tvarkos.
Mokykloje mokytojai kasdien turėtų pasakyti tik vieną frazę: „nešiukšlinkit“, ir to turėtų pakakti. Jei kas rytą girdėtų tą patį, suveiktų 25-to kadro efektas.
Bronė GRUŠIENĖ:
– Pavasarį būtina organizuoti talkas. Sovietmečiu, kai dirbau Elektrotechnikos gamykloje, balandžio pabaigoje kasmet eidavome į talkas. Dabar stengiuosi tvarkyti aplinką prie savo daugiabučio namo, ypač po savo langais, nes gyvenu pirmajame aukšte ir nenoriu žiūrėti į šiukšlyną.
Talkos dabar tik prasideda. Komunalininkai jau tvarkosi ir švarinasi. Iš po žiemos yra labai daug visur primėtyta tuščių butelių, plastmasės indelių, popierių ir pakuočių. Pastebėjau vieną trūkumą. Sedos gatvėje, kur gyvenu, nėra konteinerio stiklui. Todėl negalime rūšiuoti atliekų.
Indrė JURKAITYTĖ:
– Esu moksleivė, tad pati masinėse talkose nesu dalyvavusi. Tačiau kiekvieną pavasarį prie savo namų su kitais šeimos nariais susitvarkome, surenkame šiukšles. Iš karto aplinka gražesnė ir nuotaika visai kitokia. Kai atšyla ir po žiemos sutvarkomos, išvalomos viešosios erdvės, sakykim, ir tas pats Sodų parkelis, miela ir malonu po jį pasivaikščioti.
Jeigu mane kas pakviestų į talką, tikrai neatsisakyčiau dalyvauti. Ir niekam neturėtų būti tas pats, kokios aplinkos apsupti gyvename.
Pranas TOLIŠIUS:
– Klubas „Mano namai“, kuriam vadovauju, pagal savo programą visada dalyvauja organizuojamose talkose. Važinėjame po sodų bendrijas, individualias sodybas, stebim, kaip tvarkosi jų šeimininkai. Pusė mūsų klubo narių – gėlininkai, taigi jie gali duoti daug naudingų patarimų.
Visada dalyvauju prie savo gyvenamojo namo organizuojamose talkose. Tik gaila, kad ne visi supranta šių talkų būtinybę. Iš 45 butų gyventojų, susirenka ne daugiau kaip pusė, o kiti kažkodėl labai poniški. Nuorūkas mėtyti visi gudrūs, o jas surinkti turi kažkas kitas. Jaunimas net nesiteikia šiukšlių nunešti iki konteinerio ir geriau pakiša jas po laiptais.
Rita VERTELIENĖ:
– Labai gerai tos pavasarinės talkos. Iš po žiemos visur tokie šiukšlynai, kad net baisu. Ypač prišnerkšti miškai, jų aplinka, pakelės. Mieste net ant šaligatvių prispjaudyta kramtomosios gumos. Negi jau taip sunku išmesti ją į šiukšlių dėžę? Manau, kad visi sveiki žmonės privalėtų dalyvauti pavasarinėse talkose.
Dirbu Sporto mokykloje valytoja, tad sutvarkau ir jos aplinką. Niekas čia kolektyvinių talkų nėra organizavęs, o labai reikėtų…
Tadas NORMANTAS:
– Esu dalyvavęs talkoje, kai dar mokiausi mokykloje. Kiekvieną pavasarį tvarkydavome senamiesčio stadioną prie Muzikos mokyklos. Grėbdavome pernykščius lapus, rinkdavome popierius.
Talkas organizuoti ir jose dalyvauti, be jokios abejonės, būtina. Tačiau tik juokas ima iš projekto „Darom“. Skiriamos kelios valandos, per kurias reikia suspėti viską sutvarkyti. Jei nesuspėjai, taip ir lieka. Darbas pradedamas ir numetamas. Jeigu jau darom, tai ir darom viską iki galo. O dabar po tokių talkų stovi pakelėse po kelis mėnesius sukrauti maišai šiukšlių ir niekam nė motais. Tokį vaizdą, pavyzdžiui, teko matyti Vytauto gatvės gale prie miško. Vėjas paskui išnešioja šiukšles aplinkui, ir visas žmonių darbas nueina šuniui ant uodegos.
Marija STEPONYTĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos
