Ar Mažeikiuose jaučiatės saugūs?

Pastarąją savaitę Lietuvą sukrėtė du sunkūs nusikaltimai – sekmadienio vakarą Panevėžyje, daugiabučio namo kieme, nužudytas nepilnametis gimnazistas, pirmadienio vakarą Kaune vienintelis peilio dūris į širdį nutraukė 39-erių metų vyro gyvybę. Gimnazisto žudikai dar tebevaikšto laisvi, kauniečio nužudymu įtariamas vyras sulaikytas.
Tokie nusikaltimai verčia žmones diskutuoti – jie pastebi, kad vakarais tampa nesaugu vaikščioti po miestą, kad didelį pavojų kelia alaus barų ir visą parą veikiančių parduotuvių kaimynystė, kuri traukia neaiškios reputacijos asmenis…
Mūsų rajone šiais metais nužudymų neužfiksuota, tačiau užregistruotos 863 įvairios nusikalstamos veikos.
Mažeikiškių klausėme, ar jie jaučiasi saugūs mieste, šalia savo namų ir kaip patys stengiasi apsisaugoti nuo pavojų.

Regina. Neringos Švelnienės nuotr.	Regina, senjorė: – Šiuo metu aš stengiuosi nepriimti neigiamos informacijos, todėl tiek daug apie nusikalstamumą negalvoju. Ir net negaliu pasakyti, ar saugu mūsų mieste. Visus reikalus stengiuosi sutvarkyti šviesiu paros metu, jeigu yra didelė būtinybė, išeinu ir vėliau.  Pagrindinės miesto gatvės yra apšviestos, manau, kad jose galima jaustis saugiai. Mano nuomone, pagrindinis nusikaltėlių „sąjungininkas“ yra tamsa, tad viena iš pagrindinių  taisyklių, kurios laikausi, – neiti takeliu, vedančiu tarp tamsių kiemų.
Vera. Neringos Švelnienės nuotr.	Vera, nedirbanti: – Pagrindinė mano taisyklė – nevaikščioti vakarais po miestą, tada nieko ir nenutiks. Pačiai su tokiais įvykiais neteko susidurti, tačiau manau, kad senamiestis yra gana saugus, o apie kitus Mažeikių gyvenamuosius rajonus neturiu nuomonės. Galvoju, kad Mažeikiai nėra kuo nors išskirtinis miestas – situacija čia tokia pat kaip ir visoje šalyje, niekdarių netrūksta…
Danutė Perminienė. Neringos Švelnienės nuotr.	Danutė Perminienė, buhalterė: – Kol kas pačiai nuo nusikaltėlių nukentėti neteko, iš pažįstamų ar iš artimųjų taip pat nesu girdėjusi nusiskundimų, kad juos kas nors būtų užpuolę mieste. Iš to ir darau išvadą, kad Mažeikiai, lyginant su kitais, dar saugus miestas O laikytis būtina tik kelių taisyklių: naktį nevaikščioti, o savaitgaliais, jeigu tenka vykti į svečius, tai dažniausiai ir išvažiuoju, ir grįžtu taksi.
Alvydas Memgaudis. Neringos Švelnienės nuotr.	Alvydas Memgaudis, moksleivis: – Visiškai saugiai mūsų mieste nesijaučiu, yra nesaugių vietų… Kaip pavyzdį įvardyčiau dvylikaaukštį namą Sodų gatvės parkelyje arba apie prekybos centrą „Maxima“ Žemaitijos gatvėje esantį rajoną. Tamsiu paros metu čia tikrai galima nukentėti, ką jau kalbėti apie kiemus tuose rajonuose. Kaip nuo to apsisaugoti? Nežinau. Geriausia yra vengti konfliktų, stengtis vėlai nevaikščioti.
Vytautas Gaudiešius. Neringos Švelnienės nuotr.	Vytautas Gaudiešius, statybininkas: – Dieną jaučiuosi tikrai saugus, o nesaugumo jausmas apima tada, kai sutemsta. Kokio nors miesto kvartalo išskirti negalėčiau – nesaugu yra visur, kur tamsu. Apsisaugojimo būdų nuo nusikaltėlių yra įvairių, tačiau universalaus būdo, kaip elgtis, kad netaptum nusikaltimo auka, manau, nėra – niekas nuo to nėra apsaugotas. Kad ir kiek saugotumeisi, gali atsidurti ne toje vietoje ir ne tuo laiku…
Jonas Siminkevičius. Neringos Švelnienės nuotr.	Jonas Siminkevičius, senjoras: – Gyvenu Mažeikiuose jau 35 metus ir tik vieną kartą buvau „apstotas“. Bet ir tai tuomet, kai vyko naftos perdirbimo gamyklos statyba, o mūsų mieste buvo apgyvendinta daug kalinių. Skaitau spaudą, seku įvykius ir susidariau nuomonę, kad, norint išvengti tokių susidūrimų, reikia laikytis dviejų taisyklių – nevaikščioti tamsoje ir būti blaiviam. Jeigu žmogus neblaivus, orientacija jau kita, tuomet kaip lengvas grobis atkreipi nusikaltėlių dėmesį. Manau, reikia būti budriam, saugotis susidūrimų ir vengti pavojingų situacijų. Jeigu matai, kad žmogus gali priekabiauti, nueik, nesileisk į kalbas ir būsi laimingesnis.