Oficialų kvietimą prisijungti prie Europos Sąjungos Lietuva gavo 2002 metų gruodį vykusiame Kopenhagos viršūnių susitikime. 2003 metų balandžio 16 dieną Atėnuose būsimosios bloko narės ir Europos Sąjunga pasirašė Stojimo sutartį, o visateisėmis ES narėmis Lietuva, Latvija, Estija, Čekija, Kipras, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija tapo praėjusių metų gegužės pirmąją.
2003 metais vykęs referendumas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje parodė tvirtą gyventojų palankumą blokui – už narystę pasisakė beveik 92 procentai balsavusių rinkėjų.
Praėjus metams po įstojimo, mažeikiškių klausėme, ar pasikeitė gyvenimas, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą?
Dainius MONTVILAS,
miško pjovėjas:
– Jokio skirtumo nepastebėjau, kaip dirbome, taip ir toliau dirbame. Dėl supaprastėjusio sienų kirtimo nieko negaliu pasakyti: į užsienį nevažinėju, todėl tai man neaktualu.
Metai – tai labai mažas laikotarpis, kad pamatytume kokius nors rezultatus. Tikiuosi, kad teigiamus poslinkius žmonių gyvenime pamatysime kiek vėliau.
Elena, bedarbė:
– Einame tik žemyn: didėja nedarbas, daugelis tautiečių išvyksta ieškoti geresnio gyvenimo į užsienį. Nejaučiame, kad valdžia rūpintųsi tais, kuriems iki pensijos liko tik keleri metai. Kur eini, ko paklausi – atsimuši kaip į sieną. Pasižiūri į jau europinės šalies valdžią ir gali pasibaisėti: vien barniai, tarpusavio rietenos. Kol nebus išrinkti nauji, europietiškai mąstantys žmonės, nieko gero nelauk.
Geresnio gyvenimo sau nelabai tikiuosi, nebent tik mūsų anūkai geriau gyvens.
Lina ŽILINSKYTĖ,
M. Račkausko gimnazijos
moksleivė:
– Nepastebėjau, kad kas būtų pasikeitę. Į užsienius nevažinėju, todėl ar yra kokių poslinkių, pasakyti negaliu. Bet pokyčių dar ir nereikėjo tikėtis: juk mes šioje bendrijoje tik metai! O tuo, kad gyvensime geriau, aš tikiu: liko dirbti ir laukti kokius dvejus trejus metus.
Ramūnas RUGINIS,
„Ventos“ vidurinės mokyklos
moksleivis:
– Sunku į šį klausimą atsakyti. Gal tik pasikeitė tai, kad laisvai galime išvykti į Angliją ar Airiją, o gyvenimas Lietuvoje liko toks pat. Kol dar mokomės, mums gerai, tačiau kai baigsime mokyklą… Kuo toliau, tuo sunkiau yra susirasti mūsų mieste darbo. Ir nematyti, kad šioje srityje būtų kokių nors teigiamų pokyčių.
Loreta, slaugytoja:
– Negaliu sakyti, kad gyvenimas per tuos metus pablogėjo. Gal kažkas gerėja, gal kur nors blogėja, tačiau man asmeniškai šie metai buvo tokie pat, kaip ir ankstesnieji. Visi tikimės, kad geresnis gyvenimas bus vaikams ar anūkams, tuo tikiu ir aš.
Greitai įves eurą. Sunku dabar pasakyti, ar tai pablogins, ar pagerins mūsų visų gyvenimą.
Rimantas RUMBUTIS,
bedarbis:
– Kad jau metus esame Europos Sąjungos piliečiai, nepajutau: neįvyko nieko gero, neatsitiko nieko blogo. Bet per metus ir nereikia nieko tikėtis, esame dar nauji bendrijos nariai, kardinaliai gyvenimas per tokį laikotarpį negali pagerėti. Esu didelis optimistas ir tikiuosi, kad teigiamus pokyčius pajusime po kokių trejų ketverių metų.
Kalbino Vidas STANKUS
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos
