Po lietingos savaitės pradžios socialiniuose tinkluose ima „dygti“ nuotraukos su mažeikiškių surinktais grybais, uogomis. Kelis prekiautojus miško gėrybėmis: voveraitėmis, bruknėmis, spanguolėmis – trečiadienio rytą sutikome ir didžiajame Mažeikių turguje, ir Naftininkų gatvės turgelyje. Vadinasi, gėrybių miškuose jei ir negausiai, bet jau yra.
Gatvėje sutiktų praeivių klausėme, ar jie mėgsta lankytis miškuose, rinkti juose užaugusias gėrybes bei kaupti atsargas žiemai?
 Vita MITKIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Vita MITKIENĖ, dirba Norvegijoje: – Mėgstu ir mėlynes, ir grybus. Bet dabar, kai paklausėte, galvoju: Lietuvoje miške nebuvau gal jau kokius penkerius metus. O buvo laikas, kai miškuose lankydavausi dažnai, ypač dažnai eidavau grybauti. Dabar, jei ir norėčiau prisirinkti miško gėrybių, nelabai turiu tam laiko – gyvename Norvegijoje. Norvegijoje buvome išėję grybauti. Grybai ten auga net ne miškuose, o tarp krūmelių. Ir tų grybų gausu – kur pažiūrėsi, ten jie ir matyti. Bet jų skonis nė iš tolo neprilygsta lietuviškiems. Aš galvoju, kad žmonės pasirinkti miško gėrybių dabar rečiau išeina ir dėl to, kad bijo erkių bei jų sukeliamų ligų. |
 Janina VALINEVIČIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Janina VALINEVIČIENĖ, senjorė: – Anksčiau patikdavo ir norėdavosi pasivaikščioti po miškus, paieškoti grybų, uogų. Dabar akys nebe tos, nebematau, tad ir grybauti jau seniai nebuvau. O ir retai pasitaiko, kad kas pasiūlytų nuvažiuoti į kokį mišką. Uogienių žiemai norisi turėti. Tačiau pastaraisiais metais uogų joms nepirkau. Turiu savų, naminių. Jų ir užtenka. Miško uogomis – mėlynėmis, avietėmis – kartais nudžiugina mano vaikai, gyvenantys Radviliškio rajone, šalia miško. Kiek jų gaunu, tiek man ir užtenka. Miškuose tykančios erkės manęs nebaugina. Nesutikčiau su teiginiu, kad žmonės rečiau nei anksčiau keliauja rinkti miško gėrybių, ir būtent dėl to, kad visko dabar galima įsigyti parduotuvėse. Aš asmeniškai niekada nesu parduotuvėse pirkusi jokios uogienės. O ir kam išlaidauti, jeigu galima įvairių gėrybių pasiruošti patiems? Be to, tai, kas surinkta ir pagaminta savo rankomis, yra skaniau. |
 Petras MEKŠRAITIS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Petras MEKŠRAITIS, senjoras: – Kaip tik antradienį buvau Sedos girioje grybauti. Laimikis nekoks, bet šiek tiek raudonviršių, voveraičių, paalksnių radau ir esu patenkintas. Beje, kad ir lijo, miškas dar sausas. Bet rudeninių grybų jau pradeda atsirasti. Tai netrukus, manau, vėl važiuosiu grybauti. Uogas mėgstu, bet pats miškuose neuogauju. Dažniausiai užtenka to, ką savo sode užsiauginame. Nuvažiuoti į mišką, pabūti gryname ore, gamtoje – didelis malonumas. Ir nei uodai, nei erkės negąsdina. Reikia tinkamai apsirengti, grįžus apsižiūrėti – ir viskas bus gerai. |
 Tomas MINEIKIS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Tomas MINEIKIS, senjoras: – Grybus ir uogas tikrai mėgstu. Gyvenau prie miško, tad jau nuo vaikystės mėgdavau grybauti. Ir kol sveikatos turėjau, dažnai lankydavausi miškuose. Būdavo, kad ir viena kita erkė įsisiurbdavo. Bet tai neatgrasė nuo miško. Kalbant apie dabartinius laikus, miško gėrybių žiemai visada turiu. Jų man atveža iš kaimo. Ar metai dosnūs miško gėrybių, ar šykštūs, tampa aišku, nuėjus į turgelį ir pasidairius į prekystalius. Jeigu reikėtų spręsti pagal šį kriterijų, sakyčiau, kad šie metai – ne grybų metai. |
 Regimantas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Regimantas, skuodiškis: – Miško gėrybes mėgstu. Kartais patinka pagrybauti. Labiausiai rinkti patinka tuos geruosius, vertingus grybus – baravykus, raudonviršius. Kai jų nėra, tinka ir mažiau vertingi. Beje, šį rudenį išsiruošti į mišką dar neteko. Be to, kiek teko girdėti, šiemet grybų ne per daugiausia. Uogauti nemėgstu, tai – daug laiko reikalaujantis užsiėmimas. Bet ir netenka uogų pirkti nei turguose, nei parduotuvėse. Pakankamai užtenka to, ką tėvai užaugina savo sode. |
 Renata KLIMIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Renata KLIMIENĖ, augina vaiką: – Miško gėrybes labai mėgstu ir jų atsargomis pasirūpinu pati. Neinu pirkti nei į turgų, nei į prekybos centrus. Šį rudenį jau teko grybauti, tačiau grybų dabar nedaug. Renku visus grybus, kuriuos pažįstu: paalksnes, raudonviršius, baravykus, voveraites, kelmučius. Svarbiausia neprisidėti į krepšį nevalgomų grybų. Kai metai šių gėrybių būna dosnūs – užšaldau, kad turėčiau žiemą. Labai mėgstu ir sūdytus grybus. |
