Ar tikrai Vytauto arkliai buvo girdyti Juodojoje jūroje?

Ekspedicijos vadovas G. Babravičius. Nuotrauka iš asmeninio G. Babravičiaus archyvo

Ketvirtadienį Mažeikiuose buvo pristatytas dokumentinis filmas „2000 kilometrų istorijos“. Nemokamai rodomas filmas sulaukė mažeikiškių žiūrovų dėmesio.

Dalyviai: nuo šuns iki virėjo

Dokumentinio filmo pagrindas – prieš porą metų vykusios ekspedicijos įspūdžiai,įamžinti juostoje. Ekspedicijos vadovas Gintautas Babravičius pasakojo, kad pristatyti filmą Mažeikiuose atvyko mažeikiškio Vyganto Gross kvietimu.
„Tiesa, mes buvome atvykę ir šį rudenį į Mažeikius, tačiau tąkart sulaukėme gal kokių 15 žiūrovų, bet dabar didžioji dalis salės vietų buvo užimtos“, – pasakojo ekspedicijos vadovas.
Į pristatymą atvyko keli žygio dalyviai bei keturkojis Alšis, kuris ištikimai keliavo per žymiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietoves.

Ištikimasis ekspedicijos palydovas – mišrūnas Alšis. Nuotrauka iš asmeninio G. Babravičiaus archyvo

Patikrino legendą ir lietuviškus žemaitukus

Šia ekspedicija siekta atkartoti XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Vytauto žygį iki Juodosios jūros ir patikrinti legendą – ar tiesa, kad lietuviški žemaitukai gėrė šios jūros vandenį? Kelionės pabaigoje šią legendą pavyko patvirtinti.
Į ekspediciją vyko 10 raitelių ir 15 žirgų bei vadinamasis „aptarnaujantis personalas“ – vairuotojai, virėjas, veterinaras ir kita palyda.
Per beveik 40 dienų jojant lietuviškais žemaitukų veislės arkliais įveikta 2000 kilometrų, kurie driekiasi per Lietuvą ir dabartinę Baltarusiją bei Ukrainą.
„Kartu siekėme paskleisti idėją, kad žemaitukai yra patys ištvermingiausi žirgai, kurių, deja,  šiandien Lietuvoje belikę apie 450. Tokio projekto su šiais gyvūnais dar niekas nėra daręs“ – pasakojo ekspedicijos vadovas.

Komandos tikslas pasiektas – arkliai geria Juodosios jūros vandenį. Nuotrauka iš asmeninio G. Babravičiaus archyvo

Trumpai apie projektą

G. Babravičius sakė, kad žygio sąmata buvo apie 250 tūkst. litų: apie 70 tūkst. litų skyrė Žemės ūkio ministerija, o likusios lėšos paaukotos privačių rėmėjų. Taip pat vadovas paminėjo, kad įdėta daug savanoriško darbo, jei už jį būtų tekę mokėti, tai projekto kainą, anot pašnekovo, būtų padidinę dar kelis kartus.
Projektui ruoštasi apie metus. Iš pradžių važiuojant automobiliu buvo patikrintas maršrutas: galimi keliai, jų praeinamumas, buvo sužymėtos sustojimo vietos.
„Keliaudami jautėme didžiulę atsakomybę ir pasididžiavimą dėl savo šalies ir jos istorijos“, – mažeikiškiams tvirtino ekspedicijos vadovas G. Babravičius.

Donata VICHER

 

5 Atsakymai į “Ar tikrai Vytauto arkliai buvo girdyti Juodojoje jūroje?”

  1. ... parašė:

    Gėda vis tiek liko internetiniame adrese :)

  2. Asteikis parašė:

    Ir pavadinimas pasikeitė. Bet klaidos kilmės paaiškinti nereikia.

  3. Svaiginantys Linutės padėjėjos karjeros viražai parašė:

    Nieko geresnio iš Rimkienė padėjėjos ir negalima buvo tikėtis, tik kaip tokį „Klausimėlio“ lygio nusišnekėjimą praleido taip vadinama vyriausioji redaktorė? Rašinėlis gi perėjo ir kalbos redaktorės, ir maketuotojos rankas… Nekalbu jau apie tiesioginius kolegas. Tai visa redakcija dabar pasidalinkit į dvi dalis – į vieną šoną tinginiai ir po***istai, o į kitą „Klausimėlio“ herojai. Tai kuri esi tu, vyriausioji redaktore? Ar priimsi į savo protmūšio komandą politinės skandalistės draugę? Mergina gaudosi istorijoje, gal padėtų pataisyti šlubuojančius komandos rezultatus… Rašynėkit ir toliau apie katinėlių iš medžių gelbėjimo operacijas.

  4. Kvistis parašė:

    Gal geriau Donatai rašyti apie venerines ligas, Klaipėdoje, tai ji geriau supranta. Istrorija, jai per daug sudėtingas dalykas

  5. Kunigaikštis Vytautas parašė:

    Ne tėvas, o aš girdžiau arklius, Juodojoje jūroje, paskui žemaičius pardaviau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto