Ar viešuosiuose pirkimuose svarbi socialinė nauda/indėlis? Jei taip, tai kiek?

Visoje Europos Sąjungoje bei už jos ribų esančiose pažengusiose valstybėse auga dėmesys, kuris skiriamas socialinėms problemoms ir jų sprendimams. Galime pastebėti tendenciją, kuri rodo, jog tokiose šalyse kaip Norvegija, J.Karalystė, Vokietija, Nyderlandai ir keletame kitų, net atsiranda įstatymai, kurie įpareigoja vertinti valstybinių (biudžeto) lėšų panaudojimą taip, kad tai teiktų socialinę naudą. Tačiau kaip viskas vyksta Lietuvoje ir ar mūsų šalyje vykstančiuose viešuosiuose pirkimuose svarbi socialinė nauda?

Direktyvos ir teisės aktai

Europos komisija yra išleidusi gaires ir informaciją, kuria vadovaujantis šalys narės turėtų rengti socialiai naudingus ir atsakingus pirkimus. Tai yra daug svarbesnė detalė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes nuo jos priklauso labai daug kas.
Būtent šis dokumentas, išleistas Europos komisijos ir bus mūsų straipsnio objektas, kuriuo remiantis bus galima labai aiškiai nustatyti, kiek svarbi socialinė nauda viešuosiuose pirkimuose.

Ko siekia Europos komisija ir šalys narės?

Šia politika šalys narės nori paskatinti bendrą visų bendrijos narių vystymąsi ir judėjimą link tvaresnės, mažiau taršios ir lygias sąlygas visiems žmonėms užtikrinančios ekonomikos. ES siekia padėti verslui ir valstybėms įgyvendinti šios politikos siekius siūlydama paramą bei sprendimus, kurie palengvintų neįgalių žmonių įdarbinimą, darbo užmokesčio lygybės ir geresnių darbo sąlygų įtvirtinimą.
Politika įgyvendinama remiant tokią politiką įgyvendinančius verslus teikiant jiems subsidijas arba paramą. Jie taip pat gali sulaukti papildomų konkursinių balų viešųjų pirkimų procese. Aišku, ta dalis sudaro tik maždaug iki 10% bendro įvertinimo, tačiau žvelgiant iš tolimesnės perspektyvos – nauda vis tiek yra pastebima.

Geroji patirtis

Šis siekis Europos komisijai toks svarbus, kad yra deleguota komisija, kuri renka socialiai atsakingų paraiškų sėkmės atvejus ir juos pristato seminarų bei įvairių renginių metu. Galima teigti, kad po truputėlį atsiranda ir nauja viešųjų pirkimų rūšis. Angliškai ji vadinasi „Buying for social impact“. Lietuviškai teisingiausias vertimas, ko gero būtų: „Pirkimas dėl socialinės gerovės“. Teisiškai ir ES žodyne, visgi naudojamas trumpinys SAVP arba Socialiai atsakingi viešieji pirkimai. Šiuo atveju vertinama ne tik kaina ir kokybė. Balui įtaką daro ir tiekėjo siūloma socialinė nauda.
ES išdidžiai publikuoja katalogą, kuriame surinkti gerosios Pirkimų dėl socialinės gerovės pavyzdžiai iš šalių narių. Puikus pavyzdys – parama žaliųjų erdvių įkūrimui bei gerinimui ligoninėse ir sveikatos priežiūros centruose. Toskanos regione Italijoje tokiam projektui buvo skirta 40 milijonų eurų už ~20 zonų įrengimą. Daugybė pirkimų yra susiję su tvaria energetika ir aplinkosauga, tačiau nemažai ir tokių, kurie didelį dėmesį sutelkia į atskirties mažinimą ar lygybę darbo vietoje.

Kaip įtraukti socialinius faktorius į savo pirkimus?

Procesas, kuomet į pirkimo procesą įtraukiami socialiniai faktoriai vadinamas „SAVP“. Viešajam pirkimui aktualūs SAVP aspektai yra:
• Lyčių lygybė darbo vietoje (profesinės segregacijos mažinimas);
• užimtumo galimybių skatinimas;
• jaunimo įdarbinimas;
• žmonių su negalia įdarbinimas;
• socialinis dialogas;
• padorus (visuotiniu supratimu, universaliai priimama norma apibrėžianti kokybiškas darbo sąlygas ir maksimalų produktyvumą) darbas ir padorios darbo sąlygos;
• daugelis kitų.
Taigi, SAVP įtraukimas į pirkimus prasideda net ne rengiant dokumentus, o gerokai iki to. Jūsų įmonė turėtų sukurti dokumentaciją ir teisinius dokumentus, susijusius su minėtais aspektais ir, be abejo, jų laikytis. Jeigu tai bus daroma – šansai laimėti konkursus vienareikšmiškai padidės. Įvairialypio kolektyvo ir gerų darbo sąlygų užtikrinimas niekada nebus minusas. Tai vienareikšmiškai padidins jūsų šansus laimėti bet kurį konkursą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto