savivaldybės archyvo
Antradienį sukako lygiai 25-eri metai, kai Viekšnių centre buvo atidengtas Biržiškų šeimai pagerbti skirtas paminklas.
Ta proga šeštadienį Viekšniuose surengtas paminėjimas bei Lietuvos aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus muziejuje atidaryta paroda, kurios eksponatai primena paminklo sukūrimo ir pastatymo aplinkybes.
Vienas pirmųjų paminklų šeimai
Pagarbą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų garsiai Biržiškų šeimai viekšniškiai išreiškė pastatydami ir 1995 metų rugpjūčio 25 dieną Viekšnių centre atidengdami granitinį paminklą. Jis vadinamas vienu pirmųjų paminklų Lietuvoje, skirtų atminti ne atskiram asmeniui, o visai šeimai, kuri savo darbą bei talentus paskyrė Lietuvai.
Paminklo šoninės plokštės ir ant jų esantys bareljefai bei trumpi užrašai miestelio svečiams ir gyventojams primena gydytoją Antaną Biržišką (1855–1922) ir jo žmoną Elžbietą (1858–1934), jų sūnus: Mykolą (1882–1962), Vaclovą (1884–1956) ir Viktorą (1886–1964) bei jų nuopelnus Viekšnių kraštui.
Biržiškų nuopelnai Lietuvai
Antano ir Elžbietos Biržiškų namas buvo Viekšnių inteligentijos centru. Gydytojas A. Biržiška buvo populiarus ir žmonių mylimas gydytojas, pas jį važiuodavo ligoniai, gyvenantys net už 100 kilometrų nuo Viekšnių.
Profesorius, literatūros ir kultūros istorikas M. Biržiška – Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, profesoriavęs ir atskirais laikotarpiais vadovavęs Vilniaus ir Kauno universitetams.
Vaclovas Biržiška vadinamas nepralenkiamu bibliografu Lietuvos istorijoje. Jam vadovaujant Vilniaus universiteto bibliotekai, jos fondai išaugo nuo 40 tūkst. iki 300 tūkst. knygų tomų.
Jis vadovavo tuo metu Lietuvoje leistų enciklopedijų redakcijoms, emigracijoje išleido garsųjį „Aleksandryną“– lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 metus, biografijų, bibliografijų sąvadą.
Neįkainojamu vadinamas profesoriaus Viktoro Biržiškos indėlis į Lietuvos matematikos mokslą – jis dėstė 15 aukštosios matematikos disciplinų, buvo daugelio vadovėlių autorius, redagavo „Lietuvių enciklopedijos“ matematikos skyrių.
Minėjime dalyvavo ir autorius
Minėjime, kurį sekmadienį suorganizavo Biržiškų vardo viekšniškių draugija ir Mažeikių muziejus, prisiminimais apie paminklo atsiradimo aplinkybes dalijosi su jomis susiję žmonės – buvęs Akmenės rajono meras Klemas Inta, Viekšnių seniūnas, muziejaus darbuotojai ir paminklą sukūręs skulptorius Česlovas Pečiukas.
Savivaldybės meras Vidmantas Macevičius už Biržiškų šeimos atminimo saugojimą ir įamžinimą padėkos raštus įteikė skulptoriui Č. Pečiukui, Viekšnių seniūnui Kornėlijui Kryžiui. Padėkos raštas skirtas ir Viekšniuose gyvuojančios Biržiškų vardo draugijos pirmininkei Aušrelei Jadvygai Gurauskaitei, kuri draugijai vadovauja nuo 1991 metų.
Po parodos atidarymo nedidelė susirinkusiųjų grupelė prie paminklo padėjo gėlių, sugiedojo Lietuvos valstybės himną ir nuvyko į kapines, kur uždegė atminimo žvakes.
Iškilmės buvo grandiozinės
Viekšniai prie Mažeikių rajono buvo prijungti tik 2000 metais. Vis dėlto 1995 metų rugpjūčio 29 dienos „Santarvės“ laikraščio numeryje paminklo atidengimas kaimyninio Akmenės rajono miestelyje Viekšniuose buvo plačiai nušviestas.
Prieš 25 metus vykusių iškilmių metu viekšniškiai juokavo, kad į Viekšnius susirinko „pusė Lietuvos Vyriausybės“.
Laikraštyje publikuotame straipsnyje rašoma: „Biržiškų – tėvų ir trijų profesorių sūnų – atminimo pagerbti į Viekšnius suvažiavo ministrai, Seimo nariai, Lietuvos universitetų profesoriai. Paminklą atidengė pats Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Giedojo Akmenės kultūros namų choras.
Prezidentas atvyko tiesiai į paminklo atidengimo ceremoniją. Į centrinę miestelio aikštę susirinko gausus būrys viekšniškių. Jie džiaugėsi, kad aikštė, ilgą laiką buvusi asocialių žmonių prieglobsčiu, o lietingu oru – pilna sunkiai perbrendamų balų, dabar išlyginta, išklota iki šiol nematytomis plytelėmis. Prieš du šimtus metų kaip tik šioje aikštėje Viekšniams, suteikus jiems Magdeburgo teises, leista rengti savaitinius turgus ir keturis jomarkus“.
Žmonių meilę užsitarnavo darbais
Šiuo metu Viekšniuose gyvenantis K. Inta Akmenės rajono mero pareigas ėjo 1995–1997 metais.
Jis prieš ketvirtį amžiaus įvykusią paminklo atidengimo ceremoniją prisimena kaip tokią, kuri sulaukė daugybės dalyvių.
Pasak K. Intos, Biržiškų šeima buvo mylima ir vertinama ne tik viekšniškių, bet ir dar daugybės Lietuvos gyventojų.
A. Biržiška gydytojavo 42 metus. Jį žmonės vadindavo didžiuoju daktaru. E. Biržiškienė buvo muzikos mokytoja, savo tris sūnus pati paruošusi gimnazijai. Visi trys Biržiškų sūnūs tapo profesoriais.
„Visa jų šeima, kaip sakoma, dirbo ir savo gyvenimus, talentus padovanojo Lietuvai. Todėl, manau, ir į paminklo atidengimo ceremoniją pagerbti šios šeimos atminimo suplūdo tokia daugybė žmonių“, – sakė pašnekovas.
Meras pasitiko prezidentą
Prisiminimais pasidalijusiam buvusiam Akmenės rajono merui K. Intai prie paminklo statybų reikalų prisidėti neteko. Pareigas jis pradėjo eiti tada, kai paminklas buvo baigtas statyti. Jo, kaip mero, užduotis buvo Viekšniuose pasitikti į paminklo atidengimo ceremoniją atvykusį tuometį Lietuvos prezidentą A. Brazauską.
„Suorganizavau, kad žmonės su gėlėmis pasitiktų Prezidentą, o čia bumbt – pirmas atvažiuoja tuometis Seimo narys Vytautas Landsbergis. Jie su Brazausku tada tarsi lenktyniavo. Na ką, sustojom, dūdos užgrojo, mergaitės gėles rankose laiko. Prieinu pasisveikinti su profesoriumi. Priėjęs prie jo automobilio sakau: „Tai jūs į šventę?“
O jis man: „Taip, į šventę, bet tu, Klemai, ne manęs lauki…“ Atsakiau, kad laukiu prezidento“, – pasakojo „Santarvės“ pašnekovas.
Kokį paminklą statyti nusprendė viekšniškiai
Lietuvos aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus muziejuje paroda „Biržiškų šeimos paminklui – 25 metai“ bus eksponuojama iki rugsėjo 26 dienos.
Viekšnių muziejų vadovė Danutė Končienė kalbėjo, kad yra išlikę ir parodoje eksponuojami paminklo Biržiškoms konkurse dalyvavusių autorių sukurtų paminklų maketai, brėžiniai, aprašymai, dokumentai.
Įdomu tai, kad jau 25 metus Viekšnių miesto centre stovintis Č. Pečiuko sukurtas paminklas konkurso vertinimo komisijos nutarimu laimėjo 3 vietą.
Tad kaip atsitiko, kad nutarta statyti ne pirmos vietos laimėtoju pripažintų autorių paminklą?
Pirmųjų trijų vietų laimėtojus pirmiausia atrinko Vilniaus universitete dirbusi komisija. Bet galutinai nuspręsti, kurį paminklą statyti, buvo leista viekšniškiams.
„Man ir pačiai kartu su viekšniškiais teko dalyvauti toje atrankoje ir balsuoti. Viekšniškiai pasirinko trečios vietos laimėtojo projektą. Bet ir mums, viekšniškiams, ir dar vienam skulptoriui nepatiko to paminklo viršūnė. Joje buvo pavaizduotas Pegasas. Autoriaus Č. Pečiuko buvo paprašyta nuimti tą Pegasą. Autorius viršūnę pakeitė, vietoj Pegaso uždėjo Viekšnių herbą ir tada paminklo projektas buvo patvirtintas“, – prisiminė D. Končienė.
Išliekamąją vertę turintis renginys
Muziejininkė įsitikinusi: šiandien į Viekšnius atvykstantiems lankytojams pagrindiniai kelrodžiai yra du: Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ir miestelio centre stovintis Biržiškų paminklas. Prie jo neretai paminimos ir įvairios Lietuvos valstybinės šventės.
D. Končienės atmintyje išliko labai gražios paminklo atidengimo iškilmės, kelias dienas vykusi konferencija, kurioje dalyvavo labai daug garbingų Lietuvos žmonių, etnografinė vakaronė, šv. Mišios.
„Mano atmintyje iš visų Viekšniuose vykusių renginių į atmintį labiausiai įsirėžė tik du kultūrine prasme vertingi, turiningi, grandioziniai renginiai. Vienos Joninės su dainų ir šokių ansambliu „Lietuva“. Ir būtent šio paminklo atidengimas. Visi nuopelnai – Biržiškų vardo viekšniškių draugijai ir jos vadovei Aušrelei Jadvygai Gurauskaitei“, – apibendrino D. Končienė.
Pasak muziejininkės, jai 1995 metai yra tarsi atskaitos taškas: rugpjūčio 25 dieną atidengtas paminklas Biržiškoms, o po mėnesio, rugsėjo 23 dieną, buvo atidarytas ir Viekšnių vaistinės muziejus.
