Atjungtas „gyvatukas“ sutaupyti nepadės

Kylant kainoms ir brangstant pragyvenimui žmonės ieško būdų taupyti, piktinasi, jų nuomone, nereikalingais mokesčiais. Vienas jų – rankšluosčių džiovintuvo, arba vadinamasis „gyvatuko“, mokestis.
Dažnas mažeikiškis pageidauja, kad „gyvatukas“ būtų atjungtas, nes kiekvieną mėnesį mokėti per 40 litų yra brangu. Tačiau UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ specialistai teigia, kad net atjungus „gyvatuką“ tektų mokėti.

LAIKOSI NORMŲ
„Gyvatuką“ žmonės laiko tik rankšluosčių džiovintuvu bei vonios kambario šildytuvu, tačiau, pasak šilumininkų, jis atlieka ir kitas funkcijas. „Gyvatuko“ ir visos daugiabučio namo karšto vandens cirkuliacijos paskirtis – išlaikyti tam tikrą temperatūrą. Esą jis padeda ir taupyti – atsukus čiaupą nereikia laukti, kol nubėgs vėsesnis vanduo.
Mažeikiškiai teigia, jog taip nėra. Šiltas vanduo ima bėgti iš čiaupo ne iš karto, o tik nemažam vandens kiekiui nubėgus.
„Mes patiekiame į namą nustatytos temperatūros vandenį, jis negali būti vėsesnis kaip 51 laipsnio, o kaip jis paskirstomas po namą – administruojančios įmonės problemos. Be to, butuose „gyvatukų“ temperatūra gali skirtis ir dėl nesąžiningų kaimynų, kurie, naudodami „gyvatuko“ vandenį, įsirengia šildomas grindis ir taip vagia šilumą. Dėl tokių „naujovių“ nukenčia kiti namo gyventojai“, – aiškino UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas Viktoras Bugnevičius.
Pasak šilumininko, mokslininkų nustatyta, jog 1 kubiniam metrui karšto vandens paruošti reikia 51 kilovatvalandės (kWh). Sunaudotų kubų skaičių padauginus iš 51 kWh suskaičiuojama, kiek šilumos energijos teko karštam vandeniui paruošti.
Mažeikiuose „gyvatuko“ mokestis skaičiuojamas pagal suvartotos šilumos energijos normas, patvirtintas rajono savivaldybės Tarybos sprendimu. Juo taip pat nustatyta vienos kilovatvalandės kaina.
„Gyvatuką“ pašildyti iki nustatytos temperatūros reikia 160 kilovatvalandžių, todėl esant bute dvivamzdei cirkuliacinei sistemai ir vonios šildytuvui, mokestis gyventojams skaičiuojamas taip: 160 kWh x 0,2598 Lt + PVM (5 proc.) = 43,65 Lt. Įmonėms dėl kitokio pridėtinės vertės mokesčio tenka mokėti šiek tiek brangiau: 160 kWh x 0,2598 Lt + 19 proc. = 49,47 Lt.
ATJUNGIMAS NEPADĖS
Būtent ši kaina daugeliui gyventojų kelia pasipiktinimą, ypač šildymo sezono metu, kai reikia mokėti dar ir už šilumą. Todėl mažeikiškiai vis dažniau prabyla apie „gyvatuko“ atjungimą.
V. Bugnevičius patvirtino, jog į šilumininkus kreipiasi žmonių, pageidaujančių, kad „gyvatukas“ būtų atjungtas.
Direktoriaus pavaduotojo teigimu, net atjungus bute „gyvatuką“ mokestis vis tiek liktų, tik perpus mažesnis. Esant bute dvivamzdei cirkuliacinei sistemai be vonios šildytuvo gyventojams skaičiuojama mažiau kilovatvalandžių: 80 kWh x 0,2598 Lt + 5 proc. = 21,82 Lt, o įmonėms 80 kWh x 0,2598 Lt + 19 proc. = 24,73 Lt.
„Kai pasikalbi ir viską paaiškini žmonėms, jie savo sumanymo dažniausiai atsisako, nes mokėti vis tiek reikės. Juk ir nupjovus „gyvatuką“ karšto vandens cirkuliacija bute vyksta, todėl ir mokėti reikia. „Gyvatukai“ oficialiai yra atjungti vos keliuose mažeikiškių butuose“, – teigė V. Bugnevičius.
Galima spėti, kad gyventojus nuo šios naujovės atgraso ir biurokratinė sistema.
Norint atsijungti „gyvatuką“ reikalingi įvairūs dokumentai bei leidimai. Pirmiausia privalu kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių Bronių Kryžių ir jam pateikti prašymą atjungti bute „gyvatuką“. Prašytojas turi gauti namo gyventojų sutikimą, būtina surinkti jų parašus. Turi būti parengtas projektas, įrodantis, kad atjungus „gyvatuką“ nenukentės kiti namo gyventojai. Įvykdžius visus reikalavimus „gyvatukas“ atjungiamas.
ATIMAMOS
KILOVATVALANDĖS
Į „Santarvę“ besikreipę mažeikiškiai tikina nesuprantą ir kito dalyko – kodėl šildymo sezono metu reikia atskirai mokėti už „gyvatuką“ – gyventojai juk sumoka už visą šildomo buto plotą.
„Mokame už viso buto šildymą, taigi kartu – ir už vonios ir tualeto patalpas. Šios patalpos į bendrą buto kvadratūrą juk įskaičiuotos! Susidaro įspūdis, kad už tiekiamą šilumą mokame du kartus“, – pasipiktinimo neslėpė mažeikiškė Danutė.
V. Bugnevičiaus teigimu, žiemą „gyvatuko“ kilovatvalandės atimamos iš bendro sunaudotos šilumos kiekio.
„Iš viso sunaudoto namo šilumos kiekio yra atimama „gyvatuko“ 160 kilovatvalandžių, atimama šiluma, reikalinga gyventojų deklaruoto sunaudoto karšto vandens kiekiui paruošti, o likusi dalis yra paskirstoma kaip mokestis už šilumą pagal kvadratūrą. Tokia yra sistema, jos nepakeisi“, – aiškino V. Bugnevičius.
Anot direktoriaus pavaduotojo, gyventojams yra dar viena išeitis. Jie gali kreiptis į Mažeikių registrų centrą ir įteisinti dokumentą, pagal kurį vonios bei tualeto kambariai nebūtų įskaitomi į gyvenamąsias patalpas. Naujus duomenis reikia pateikti namą administruojančiai įmonei, o ši savo ruožtu juos perduotų „Mažeikių šilumos tinklams“.
V. Bugnevičiaus nuomone, ir tai buto savininkui didelės naudos neduotų. „Tokiu atveju būtų brangesnė namo sunaudotos šilumos kiekio kilovatvalandė, nes name sunaudotos šilumos kiekis liktų toks pat, o dalijamas jis būtų iš mažesnės namo kvadratūros. Vienos kilovatvalandės kaina būtų didesnė, brangiau tektų mokėti visam namui“, – tikino V. Bugnevičius.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Karštas „gyvatukas“ tiek žiemą, tiek vasarą gerokai paplonina gyventojų pinigines.