„Atmatuoti gyvenimai“ – paroda apie žemę ir žmogų

Antradienį Mažeikių muziejuje pristatyta paroda „Atmatuoti gyvenimai. Mažeikių krašto miestelių ir kaimų raidos atspindžiai planuose“.

Gyvenimu žemaitiškai vadinamas ne tik žmogaus nugyventas laikotarpis, bet ir sodyba. Parodos pavadinimas simboliškas: juk žmogus gali atmatuoti žemės sklypą, bet ir paties žmogaus laikas šiame pasaulyje atmatuotas.

Prie to, kad ši paroda įvyktų, savo idėja ir dalimi turėtos informacijos prisidėjo ir vasarą anapilin iškeliavęs pedagogas, kraštotyrininkas, muziejaus bičiulis Algirdas Vilkas.

Ką galima pamatyti?

Paroda, kviečianti pažvelgti į Mažeikių rajono rytinės dalies vietovių istoriją per skirtingais laikotarpiais sudarytus planus, veiks iki kitų metų vasario 21 d.

Lankytojai gali susipažinti su Balėnų, Pievėnų, Stočkų, Tučių, Kapėnų, Svirkančių, Užlieknės, Krakių, Milių, Meižių, Purvėnų, Auksūdžio, Stumbrų, Buknaičių, Reivyčių ir kitų kaimų, taip pat Viekšnių miesto ir Laižuvos miestelio raidos epizodais.

Parodos pagrindą sudaro XIX a. antros pusės ir tarpukario planų kopijos. Seniausi – 1868–1870 m. Kauno gubernijos liustracinės komisijos sudaryti planai atskleidžia tikslias kaimų žemės ribas, šiuose planuose galime rasti pažymėtas sodybas ir pastatus.

Didelę ekspozicijos dalį užima tarpukariu sudaryti dvarų išskaidymo ir kaimų skirstymo vienkiemiais planai. Parodoje galima pamatyti kai kurių tarpukariu Mažeikių krašte veikusių amatininkų dirbtuvių, malūnų, lentpjūvių projektų kopijas.

Pasakojimą papildo mažeikiškių pamėgta senoji fotografija – tarpukariu darytos nuotraukos, kuriose įamžinti kaimų vaizdai, sodybos, Viekšniai ir Laižuva.

Parodos partneriai: Lietuvos centrinis valstybės Lietuvos valstybės istorijos, Kauno regioninis valstybės archyvai, Vytauto Didžiojo karo ir Šiaulių „Aušros“ muziejai.

Pasidalijo tuo, ką buvo sukaupęs

Muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris susirinkusiesiems į parodą mažeikiškiams priminė, kad praėjusių metų rudenį čia buvo eksponuojama paroda „Mažeikių miesto urbanistinė raida“. Jos lankytojai buvo kviečiami į miestą pažvelgti kitu kampu – ne per nuotraukas, o per miesto planus.

„Tąkart parodos atidarymo metu kalbėjomės su Algirdu Vilku. Jis džiaugėsi tais planais, kurie buvo eksponuojami, ir kalbėjo, kiek yra įdomių, gražių planų, susijusių su Mažeikių krašto miesteliais ir kaimais. Būtent Algirdas pasiūlė idėją 2025 metais surengti parodą apie Mažeikių krašto miestelių ir kaimų planus. Be to, jis muziejui padovanojo viską, ką jau buvo suradęs archyvuose“, – pasakojo muziejaus vadovas.

Paroda „Atmatuoti gyvenimai. Mažeikių krašto miestelių ir kaimų raidos atspindžiai planuose“ skiriama pedagogo, kraštotyrininko, muziejaus bičiulio A. Vilko atminimui.

Susirinkusieji į parodos pristatymą šią iškilią asmenybę pagerbė tylos minute.

Informacijos yra, bet reikia ją atkapstyti

Muziejininkas Simas Bubelis ėmėsi archyvuose ieškoti ir daugiau planų, brėžinių.

„Apie Mažeikių rajono kaimus ir miestelius informacijos archyvuose iš tikrųjų yra daug. Reikia kapstytis, ieškoti, o tai, kas surasta, – parodyti. Kalbant apie rajono rytinės dalies kaimus ir miestelius, planų, kurie yra vienas už kitą įdomesni, informatyvesni, gražesni, yra daug, todėl buvo galvosūkis, ką parodyti lankytojams, ko atsisakyti. Nutariau rodyti ir didesnių tebegyvuojančių kaimų planus, ir tokių kaimų, kurie jau yra išnykę, – tai toks bandymas apie juos priminti, kad visiškai neišnyktų iš žmonių atminties“, – pasakojo S. Bubelis.

Prisiminimuose – gražiausios akimirkos

Muziejininkas Vytautas Ramanauskas pasidalijo prisiminimais apie bičiulystę su A. Vilku, drauge nuveiktus darbus – aplankytus archyvus ir informacijos paieškas, muziejininkų ir folkloro ansamblio surengta ekspedicija.

„Bendraujant su Algiu buvo labai daug visokių epizodų. Išskirti ką nors sudėtinga. Turbūt labiausiai užkliūva jo gebėjimas žiūrėti toli į priekį – jis tiek visko buvo prigalvojęs. Pavyzdžiui, sakė, kad parašys knygą apie Mažeikius. Ir vis klausdavo manęs, ką aš rašau – taip tarsi ragino. O koks platus buvo jo interesų ratas! Jam rūpėjo gamtos mokslai, istorija, etnografija, kraštotyra“, – pasakojo muziejininkas.