Dar prieš keletą metų neprisikviesdavę žmonių viešiesiems darbams dirbti darbdaviai dabar jų sulaukia daugiau nei turi lėšų sumokėti.
Seniūnai sako turį galimybę išsirinkti geriausius darbininkus, o bedarbiai skundžiasi seniūnų vykdomomis atrankomis į darbo vietą.
BEDARBIAI KONKURUOJA
Norinčių dirbti viešuosius darbus – eilės. Tokie darbai tapo gelbėjimosi šiaudu nedarbo liūne skęstantiems mažeikiškiams. Menkos kvalifikacijos bedarbiams tai yra galimybė bent porai mėnesių užsitikrinti minimalų pajamų šaltinį. Tačiau įsidarbinti atėję biržos siųsti žmonės seniūnijose patiria didžiulę konkurenciją.
Kurį laiką darbo biržoje stovintis mažeikiškis Jonas, šiais metais prispirtas finansinių sunkumų, biržos paprašė viešųjų darbų. Kaip pats pasakojo, dėl to jam teko kreiptis net į aukštesnius įstaigos postus užimančius specialistus.
„Per didžiulius vargus gavau nukreipimą viešiesiems darbams. Bet nuėjęs į seniūniją tokį pažeminimą patyriau, kad baisu. Visą savaitę, ir rytais, ir po pietų, vaikščiojau pas seniūno pavaduotoją Kėvišą, sakė: ateik tada, ateik tada. Ir ką manot? Vieta užimta“, – išdėstė vyriškis.
Jis pridūrė, jog anksčiau yra dirbęs viešuosius darbus ir tokių problemų niekada nepatirdavo.
ĮDARBINO
SAVO PAŽĮSTAMUS?
Mažeikiškis, savaitę vaikščiodamas į seniūniją su viltimi įsidarbinti, pastebėjo, kad laikinai miesto seniūno pareigas einantis Virginijus Kėvišas iš lūkuriuojančių bedarbių vis išsirinkdavo po kelis ir iškart juos įdarbindavo.
Vyriškis įtaria, kad seniūnas įdarbino ne tuos, kurie turėjo biržos siuntimus viešiesiems darbams, o savo pažįstamus, anksčiau dirbusius seniūnijoje. Jo manymu, taip žmonėms skirstant viešuosius darbus Vyriausybės ir Europos Sąjungos skiriami pinigai viešųjų darbų programai vykdyti atitenka ne tiems, kam labiausiai jų reikia.
V. Kėvišas „Santarvę“ tikino neįžvelgiąs savo nesąžiningų veiksmų. Jonas esąs ne vienintelis žmogus, kuris šiuo metu negavo darbo. Mažeikių seniūnijoje pagal biržos skiriamas lėšas nuo rugpjūčio vidurio iki spalio privalėjo būti įdarbinti 25 bedarbiai. Į atranką jų atėjo gerokai daugiau, tačiau ne visi atitiko keliamus reikalavimus. Šiuos pretendentus į viešuosius darbus seniūnijos vadovas išsiuntė atgal į biržą.
Į DARBĄ – TIK PO
GRIEŽTOS
ATRANKOS
Pagal viešųjų darbų projektą, seniūnai teikia prašymus darbo biržai. Nurodo, kokios kvalifikacijos darbininkų reikės, kokius darbus jie turės atlikti. Dažnai seniūnijos, kaip darbdaviai, prašo, kad bedarbiai turėtų pažymėjimą, leidžiantį dirbti su technika, nes jos atsakingos už darbų saugą.
„Žinoma, mes turime daug bedarbių, bet jie paprasčiausiai kartais neatitinka tų minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Mes siunčiame tuos žmones, o seniūnai apklausia, pasikalba su jais ir būna atvejų, kad ne kiekvieną priima“, – situaciją pakomentavo Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Rita Jurkūnienė.
Laikinai seniūnijai vadovaujantis V. Kėvišas teigė visada vykdąs atranką. Priimdamas į darbą įvertina, ar žmogus fiziškai stiprus, galės atlikti ir sunkesnius darbus, pasidomi, ar neturi žalingų įpročių.
„Nė vieno aš nežeminau, nė vieno neatstūmiau. Jokių čia mano draugų ar pažįstamų nė vieno nėra. Kurie yra dirbę, tai taip, tuos priimu ir žinau, kad jie gerai dirba“, – negavusio viešųjų darbų vyriškio skundus atrėmė V. Kėvišas.
ATSIRENKA
NORINČIUS
DIRBTI
Atrankas viešiesiems darbams vykdo visos seniūnijos – biržos pateiktuose sąrašuose žmonių viešiesiems darbams daugiau nei yra galimybių priimti. Tačiau kalbinti su šiais darbininkais dirbantys seniūnijų specialistai tikino žmogaus fizinei galiai pirmenybės neteikią, juk dirbti reikia tik pagalbinius, aplinkos tvarkymo darbus.
„Atsirenkame tuos, kurie dirbti nori. Pašnekiname, ir jei žmogus atsisako, neforminame. Mūsų darbuotojai daugmaž tuos žmones pažįsta, žino, kurie tikrai nori dirbti. Yra dar ir tokių šiais laikais“, – pasakojo Šerkšnėnų seniūno pavaduotojas Antanas Valtas, šiuo metu seniūnijjoje įdarbinęs 14 gyventojų.
Seniūnijų viešųjų darbų organizatoriai tvirtino šiuo metu, kai toks nedarbas, nebesulaukią viešiesiems darbams dirbti netinkamų žmonių. Visi biržos siųsti bedarbiai noriai griebiasi tokių darbų.
„Visi jie tvarkingi, kadangi dirba paprastus žemės darbus, nereikia ir jokių diplomų. Ką jau birža atsiunčia, tą iškart įdarbiname“, – stebėjosi atvejais, kai žmogus į darbą nepriimamas dėl tam tikrų reikalavimų neatitikimo, Židikų seniūnijos viešųjų darbų organizatorė Vida Abrasonienė.
VIEŠIEJI DARBAI –
TIK 630 MAŽEIKIŠKIŲ
Darbo biržos specialistai pastebi, kad viešieji darbai sunkmečiu tapo itin populiarūs. Tačiau iš 10 tūkstančių ieškančiųjų darbo, tik 630-čiai bedarbių yra galimybė padirbėti. Vidutiniškai rajono seniūnijoms per metus tenka po 70 darbininkų.
Kiekvienam įdarbintam pagal viešųjų darbų programą pragyvenimo šaltinis užtikrintas tik dviem mėnesiams. Pagal įstatymą, su pertraukomis per metus viešųjų darbų galima dirbti šešis mėnesius.
Į viešųjų darbų programos sąrašus pirmiausia įtraukiami žmonės iš socialiai remtinų, be pragyvenimo šaltinio likę, įvairių problemų turintys žmonės, ilgalaikiai bedarbiai.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: V. Kėvišas sakė į viešuosius darbus priimąs ne visus biržos siųstus bedarbius – jiems taiko
tam tikrus reikalavimus.
