Audito išvada: Vaiko teisių apsaugos skyrius dirbo neoperatyviai

Vaiko teisių apsaugos skyrius įstatymų nepažeidė, tačiau neoperatyviai tyrė situaciją, neatsižvelgė į Viekšnių seniūnijos darbuotojų ir bendruomenės slaugytojos nuomonę, nesiėmė visų priemonių, kad klausimą dėl vaikų sugrąžinimo komisija spręstų kuo skubiau.
Tokią išvadą padarė Mažeikių rajono savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos vyriausioji specialistė Laima Malininienė. Vaiko teisių apsaugos skyriuje atlikto audito tikslas – nustatyti, ar teisėtai buvo paimti trys nepilnamečiai vaikai iš kapėniškės Jūratės Michailionytės. PAVESTA IŠTIRTI
Vasario 6 dieną Mažeikių rajono savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjas Romualdas Milevičius pasirašė pavedimą, kuriuo nurodė atlikti auditą Vaiko teisių apsaugos skyriuje ir įvertinti, ar teisingai pasielgė šio skyriaus darbuotojai, paimdami vaikus iš J. Michailionytės.
Santarvė“ rašė, kad praėjusių metų gruodžio 22 dieną, reaguodami į anoniminį skambutį, Mažeikių vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai paėmė tris vaikus iš Kapėnų kaimo gyventojos J. Michailionytės ir laikinai apgyvendino VšĮ „Ištiesk ranką vaikams“. Iki tol vaiko teisių apsaugos specialistai nė karto nebuvo lankęsi šioje šeimoje. Taip pat nebuvo klausta ir bendruomenės nuomonės.
Praėjus beveik mėnesiui nuo vaikų paėmimo, Viekšnių VšĮ „Dr. A. Biržiškos sveikatos namai“ vyriausioji gydytoja Aušrelė Jadvyga Gurauskaitė bei Kapėnų bendruomenės slaugytoja Genovaitė Balčiūnienė kreipėsi į vaiko teisių apsaugos kontrolierę Rimantę Šalaševičiūtę. Medikės prašė išsiaiškinti, kodėl buvo paimti vaikai iš vaikų namuose užaugusios, todėl socialinių įgūdžių neturinčios motinos.
Po R. Šalaševičiūtės apsilankymo, sausio 25 dieną vaikai buvo grąžinti J. Michailionytei.

SPRENDIMĄ NULĖMĖ ARTĖJANČIOS ŠVENTĖS
Tyrimą atlikusi L. Malininienė „Santarvei“ sakė, kad, paimdami vaikus iš J. Michailionytės, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai vadovavosi Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatais, kuriuos patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Nuostatuose nurodoma, kad, gavus informaciją apie tėvų ar kito teisėto vaiko atstovo smurtavimą prieš vaiką ar kitokį piktnaudžiavimą tėvų valdžia ir dėl to kylančią realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos tarnyba nedelsdama vyksta į vaiko namus ar kitą jo buvimo vietą ir priima sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas, laikinai einantis vedėjo pareigas Vladas Narmontas raštu pateikė paaiškinimą vidaus audito tarnybai dėl J. Michailionytės vaikų paėmimo.
Specialistas teigė, kad, vos įėjus į šios moters butą, į akis krito nešvara ir netvarka. Pati buto šeimininkė miegojo neblaivi. Du mažieji vaikai buvo uždaryti kambaryje, o keturiolikmetis sūnus patvirtino, kad mama gėrė alkoholio. Be to, bute buvo keletas pašalinių asmenų.
V. Narmontas bei jo kolegė Marytė Girdenienė nusprendė, kad ši situacija kelia grėsmę vaikų sveikatai ir gyvybei. Taip pat atsižvelgta į tai, kad artėja keturių dienų šventinis laikotarpis, per kurį Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai negalės kontroliuoti J. Michailionytės elgesio, todėl nuspręsta paimti vaikus iš šeimos.

ĮSTATYMŲ NEPAŽEIDĖ
Auditorė L. Malininienė tyrimo išvadoje akcentavo, kad jokiu įstatymu bei teisės aktu nėra apibrėžta, kada ir kokiomis aplinkybėmis reikia paimti vaikus.
Nustatyti kriterijai, kad vaiką iš šeimos galima paimti tik tada, kai jo sveikatai bei gyvybei gresia pavojus.
„Galiojantys teisės aktai nedetalizuoja aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti, kada vaikui yra nesaugu šeimoje. Visa atsakomybė paliekama vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. Sprendimai priimami kiekvieną kartą įvertinus situaciją“, – rašoma audito išvadoje.
Tyrimą atlikusi auditorė buvo susitikusi ir su J. Michailionyte. Ši prisipažino, kad tądien buvo išgėrusi alkoholio ir vaistų. Dėl to moteris pasijutusi blogai ir nuėjusi miegoti.
J. Michailionytė neneigė, kad, nubudusi ir išvydusi, jog vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai išsiveža vaikus, ji pradėjo barti vyriausiąjį sūnų ir norėjo peiliu pradurti tarnybos automobilio padangą.
„Jeigu specialistai būtų palikę vaikus ir, neduok Dieve, kas nors būtų įvykę, kaip tada būtų vertinama situacija?“ – svarstė L. Malininienė.
Auditorės nuomone, šiuo atveju Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai teisingai įvertino situaciją ir, paimdami vaikus iš šeimos, jokių teisės aktų nepažeidė bei neviršijo savo įgaliojimų.

NEIŠGIRDO BENDRUOMENĖS
NUOMONĖS
Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose nurodoma, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimu skubiai, per 3 darbo dienas nuo vaiko laikino apgyvendinimo, turi būti nustatoma laikinoji globa.
„Vadinasi, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, įvertinę visas aplinkybes, privalėjo per tris darbo dienas grąžinti vaikus į šeimą arba perduoti juos laikinai globai. Narmontas aiškino, kad kitą dieną Michailionytė į tarnybą atėjo pagiringa, todėl buvo nuspręsta jai vaikų negrąžinti. Dabar sunku spręsti, kokia tada buvo moters būklė. Vėlgi tada sprendimą turėjo priimti specialistai. Jie ir nusprendė, kad reikia nustatyti laikinąją vaikų globą“, – sakė L. Malininienė.
Auditorės nuomone, vaikų grąžinimo motinai klausimas turėjo būti sprendžiamas operatyviau. Juolab Kapėnų bendruomenės slaugytoja G. Balčiūnienė skambino į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir išsakė teigiamą nuomonę apie J. Michailionytę. Tačiau ši nuomonė „nebuvo išgirsta“.
Viekšnių seniūnijos darbuotojai taip pat didelių priekaištų J. Michailionytei neturėjo. Tiesa, praėjusių metų gegužės mėnesį seniūnijos socialinio darbo organizatorė Audronė Dainienė buvo nustačiusi, kad J. Michailionytė nepakankamai rūpinasi savo vaikais. Tačiau vėliau situacija pagerėjusi.
„Nuo mamos paimti maži vaikučiai, todėl manau, kad reikėjo greičiau įvertinti šeimos buities ir gyvenimo sąlygas ir dokumentus pateikti komisijai globos klausimams spręsti“, – teigė L. Malininienė.
Audito išvadoje rašoma, kad nors Vaiko teisių apsaugos skyrius įstatymų nepažeidė, tačiau neoperatyviai tyrė situaciją, neatsižvelgė į seniūnijos darbuotojų ir bendruomenės slaugytojos nuomonę, nesiėmė visų priemonių, kad klausimą dėl vaikų sugrąžinimo komisija spręstų kuo skubiau.

ATVAŽIAVO, PASIĖMĖ, IŠVAŽIAVO
Meras Vilhelmas Džiugelis „Santarvei“ sakė, kad audito išvados patvirtino jo nuomonę, jog Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai ne viską buvo padarę iki galo.
Mero nuomone, sprendžiant vaikų paėmimo iš šeimos klausimą, būtina klausti bendruomenės nuomonės.
„Gal esu truputį šališkas, tačiau manau, kad ypač svarbi medikų nuomonė. Juk būtent jie pažįsta vaiką nuo jo gimimo, žino, kokia yra situacija šeimoje. Dabar vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai atvažiavo, niekieno nuomonės neklausė, pasiėmė vaikus ir išvažiavo. Gal toks jų darbo stilius? Juolab kad įstatymai nenurodo bendrauti su bendruomene“, – kalbėjo Savivaldybės tarybos vadovas.
V. Džiugelis svarstė, kad galbūt nuo per didelio darbo krūvio Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai išsiugdė „valdišką požiūrį“.
„Nepateisinu požiūrio, kad vaikams valdiškoje įstaigoje buvę geriau nei pas mamą. Tai – nelygintini dalykai. Kad ir kokia ta mama būtų, tačiau vaikui ji yra svarbiausias žmogus. Valdiška nuostata, kad dubenėlis šiltos košės gali atstoti motiną“, – sakė meras.
V. Džiugelis įsitikinęs, kad vaiko teisių apsaugos darbuotojai jau padarė išvadas, todėl jiems nebus skiriama jokių nuobaudų.
„Manau, kad jie gavo pamoką visam gyvenimui“, – vylėsi meras.

REIKĖJO SPRĘSTI ANKSČIAU
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas, laikinai einantis vedėjo pareigas V. Narmontas „Santarvei“ teigė tik iš dalies sutinkąs su audito išvadomis. Specialistas nesutinka, kad situacija buvo tiriama neoperatyviai. Argumentuota, kad įstatymuose nenumatyta, per kiek laiko tai reikia padaryti.
„Mūsų tarnybos kompetencijai yra paliekama ištirti situaciją, nustatyti, ar motina jau gali auginti vaikus. Paėmimas iš šeimos yra kraštutinis atvejis, todėl reikia tirti, ar vaikui bus saugu vėl gyventi šeimoje“, – aiškino specialistas.
V. Narmontas teigė nematąs nieko blogo, kad J. Michailionytės vaikai be mamos sutiko Kalėdas bei Naujuosius metus.
„Mes norėjome, kad tiems vaikams būtų tikrai graži šventė. Tikiuosi, kad taip ir buvo. Jeigu būtume palikę, o šeimoje toliau būtų girtaujama, vaikams tos šventės galėjo ir nebūti“, – sakė tarnybos darbuotojas.
Jo nuomone, išvežant vaikus, vienas iš jų verkęs tik todėl, kad mama sukėlė isteriją. Be to, vyriausiasis J. Michailionytės sūnus pats sutikęs važiuoti.
V. Narmontas nesutiko su mero teiginiu, kad vaiko teisių apsaugos darbuotojai kartais valdiškai žvelgia į susidariusią situaciją.
„Jokiu būdu! Valdiškai žiūrėdamas čia ilgai nedirbsi. Jeigu būtume žiūrėję valdiškai, tai būtume nuvažiavę, pasižiūrėję ir išvažiavę“, – piktinosi specialistas.
V. Narmontas akcentavo, kad Viekšnių seniūnija buvo informuota tą pačią dieną. Taip pat buvo paprašyta pateikti medžiagą apie J. Michailionytės šeimą.
„Tačiau tokios jie neturėjo. Išskyrus vieną aktą, kuriame jau buvo galima įžiūrėti, kad šeima turi problemų. Tačiau apie tai mūsų skyrius nebuvo informuotas. Tas problemas reikėjo spręsti daug anksčiau, tada ir to paėmimo tikriausiai nebūtų buvę“, – kalbėjo V. Narmontas.
Specialistas akcentavo, kad dabar J. Michailionytės šeimoje situacija labai pagerėjo: namuose švaru, šeima turi maisto, pradėti tvarkyti tėvystės bei gyvenamojo būsto klausimai.
„Gal tai mamai buvo įspėjimas, kad reikia keisti gyvenimo būdą. Žinoma, tas supratimas labai brangiai kainavo. Ir tikiuosi, kad nebereikės imtis tokių drastiškų priemonių“, – sakė V. Narmontas.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
V. Narmontas nesutinka, kad situacija buvo tiriama neoperatyviai.