Aukštasis mokslas – kiekvieno asmeninis apsisprendimas

Autorės nuotrauka

Jaunus žmones vienijančio Mažeikių mokinių savivaldų informacinio centro nariai jau ne pirmą kartą inicijavo viešą pokalbį jaunimui aktualiomis temomis. Viešojoje bibliotekoje su mažeikiškiais kalbėtasi apie aukštojo mokslo reikšmę ir svarbą.

Studijų kriterijai iškreipiami

Vienas iš diskusijos organizatorių, gimnazistas Ignas Lapkus susirinkusiesiems pristatė aukštojo mokslo situaciją šalyje. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu veikia 45 aukštojo mokslo įstaigos. Iš jų 22 universitetai ir 23 kolegijos. Milijonui gyventojų tenka 14,5 aukštųjų mokyklų. Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis kur kas mažesnis – milijonui gyventojų tenka 4,6 aukštojo mokslo įstaigos.
Didelis įstaigų ir mažas studijuojančiųjų skaičius verčia aukštųjų mokyklų vadovus sukti galvas kaip jas išlaikyti. Tad mokytis priimami ir tie jaunuoliai, kurie bendrojo lavinimo mokyklas baigė ne itin gerais rezultatais. Dėl jų mažinama stojimo į įvairias programas kartelė. Tad pagrindiniu kriterijumi tampa ne studijų kokybė, ne įgytos žinios, o pinigai.

Keturių mažeikiškių patirtys

Padiskutuoti apie aukštojo mokslo reikšmę, pasirinkimų svarbą planuojant karjerą ir pasidalyti savo asmenine patirtimi į renginį atvyko įvairiose srityse dirbančios ir skirtingą išsilavinimą įgijusios mažeikiškės.
Jaunimo darbo centre dirbanti Ligita Diržininkienė pristatė, kokių darbuotojų ieško šiandieniniai darbdaviai. Mintimis apie aukštąjį mokslą, profesijos pasirinkimą ir asmenine patirtimi su jaunimu dalijosi Tarybos narė Lina Rimkienė, pilateso trenerė Ramunė Senkutė-Soloum, latvių įmonei vadovaujanti Dalia Poliakaitė.

Vienareikšmio atsakymo nėra

Vis tik diskusijos dalyvės negalėjo vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar aukštasis mokslas žmogui reikalingas, ar ne.
Jaunimo darbo centro specialistė L. Diržininkienė moksleiviams sakė, jog, norint dirbti mokslinį darbą, įsidarbinti valstybiniame sektoriuje ar siekti aukštesnių pareigų, aukštasis išsilavinimas reikalingas.
„Bet dirbdama darbdavių biržoje ir matydama darbdavių lūkesčius, noriu jums patarti: ieškokite sričių, kuriose esate stiprūs. Gerai apgalvokite, ko gyvenime norite siekti“, – kalbėjo diskusijos dalyvė.

Aukštojo mokslo nebaigė

Šiuolaikiškos ir žmonių pamėgtos sporto šakos – piloksingo trenerė R. Senkutė-Soloum sakė, jog, baigusi vidurinę mokyklą, negalėjo nuspręsti ką studijuoti, kas jai būtų patikę. Todėl nusprendė pabaigti masažuotojų kursus. Gyvenimas taip viską sudėliojo, kad jai pasitaikė galimybė išvykti dirbti masažuotoja Jungtiniuose Arbų Emyratuose esančiame viešbutyje.
Ten ji sutiko savo būsimąjį vyrą – virtuvės šefą ir sukūrė šeimą.
Po kurio laiko šeima sulaukė atžalų – trynukų ir moters masažuotojos karjera baigėsi. Moteris dešimt metų augino vaikus. Ir suprato: masažų jau nebedarys, tad reikia ieškoti kitos veiklos.
„Pažįstama mane nusivedė į pilateso treniruotę. Man patiko. Kai vaikai praaugo, pradėjau domėtis, kur galėčiau mokytis trenerio darbo. Dabar žmonės turi daug galimybių mokytis. Galima kursų išklausyti iš namų neiškeliant kojos ir paštu gauti sertifikatą“, – savo patirtimi pasidalijo R. Senkutė-Soloum.

Diplomai – ne matavimo vienetas

Vis tik jaunimo surengtos diskusijos dalyvė norėjo įgyti realių žinių bei įgūdžių. Todėl nutarė baigti piloksingo trenerių kursus Airijoje.
„Kursų pradžioje mums, jų dalyviams, iš karto pasakė, kad čia viskas bus rimta. Kad tai, jog mokame pinigus už kursus, nereiškia, jog nereikės mokytis. Mokėmės, privalėjome išlaikyti du egzaminus“, – užsieniečių požiūrį į mokslą prisiminė R. Senkutė-Soloum.
Mažeikiškė sako, jog dabar ji pati sau direktorė, vadybininkė, trenerė. Jos nuomone, žmogaus požiūrį į darbą iliustruoja ne ant sienų kabantys diplomai ar pažymėjimai. Darbą įvertina klientai.
„Lietuvoje iš tiesų šiek tiek daugiau nei užsienyje akcentuojama, ką tu esi baigęs. Užsienyje domimasi, kaip gyveni ir ką veiki“, – pastebėjo diskusijos dalyvė.

Ragino nepasiduoti spaudimui

Savo pastebėjimais apie tai, kaip nepasiklysti kelyje į išsilavinimą, su moksleiviais pasidalijo ir latvių įmonei vadovaujanti Dalia Poliakaitė.
Pasak jos, moksleiviams svarbiausia išmokti mokytis. Kitaip tariant, susikurti savo mokymosi sistemą. Ją susikūrus, mokymasis tampa džiaugsmu, o ne kančia.
„Suprantu, tėvai gali jums sakyti, jog reikia siekti vienos ar kitos, jų nuomone, geros specialybės.  Bet jūs patys turite suprasti, ko norite. Net jei tas supratimas ateis ne per vienerius metus. Jei ir pasiduosite kieno nors įtakai studijuoti vieną ar kitą programą, supratę, kad tai ne jums, ne jūsų, nebijokite mesti“, – patarė tarptautinės įmonės vadovė.
Jos nuomone, ateityje darbdaviai ieškos išmanių, kūrybingų, inovacijas kursiančių, problemas mokėsiančių spręsti darbuotojų.