Krepšinio aikšteles namų kiemuose niokoja patys gyventojai, joms atstatyti lėšų nėra.
Miesto daugiabučių namų kiemuose buvusios krepšinio aikštelės virsta automobilių statymo vietomis. Iš penkiolikos mieste buvusių aikštelių, savo funkciją atlieka vos viena kita.
Niekieno neprižiūrimas krepšinio aikšteles niokoja patys gyventojai, o joms atstatyti lėšų neskiriama.
Jaunimui patariama sportuoti prie mokyklų esančiose aikštelėse. Panaši padėtis mieste ir su vaikams skirtomis žaidimų aikštelėmis.
BUVUSIŲ AIKŠTYNŲ NUOLAUŽOS
Statant miesto daugiabučius namus kiekviename jų kvartale buvo įrengiamos ir krepšinio, kai kur net tinklinio aikštelės, mažiesiems mažeikiškiams pastatomas vienas kitas žaidimų įrenginys.
Dabar iš bene penkiolikos buvusių aikštelių berasime vos vieną kitą: jomis šiek tiek pasirūpina patys gyventojai. Buvusiose aikštelėse kai kur dar tebestyro krepšinio lentas laikę rėmai, išlikusios asfaltuotos dangos, bet daugiausia vaikų žaidimų vietose puikuojasi gyventojų automobiliai.
Miesto seniūnas Šarūnas Armonas teigia, kad jo, pusę gyvenimo atidavusio sportui, tokia padėtis netenkina, bet ji jau ilgą laiką nesikeičia ir niekas tuo nesirūpina.
„Mažeikiuose su sportu yra įdomi situacija: visas dėmesys telkiamas arba labai aukšto lygio sportui, arba dirbtinėms jėgos sporto šakoms: karatė, rankų lenkimui, o vidurinei sporto grandžiai, kuriai priskiriu kiemuose žaidžiamą krepšinį ar tinklinį, niekas neskiria dėmesio“, – pastebi seniūnas.
LAUŽO PATYS GYVENTOJAI
Š. Armono žodžiais, apie krepšinio, vaikų žaidimų aikšteles niekas nebekalba: jos arba išnykusios, arba paverstos mašinų laikymo vietomis. Žaliųjų plotų tarp daugiaaukščių namų taip pat kaip ir nėra, o plėstis nėra kur.
„Tai tarp ko mes gyvensim? Tarp mašinų ir dulkių. Ar ne geriau būtų mašinas pasistatyti kur nors atokiau nuo namų ir aikšteles kurti dar likusiose mieste vietose. Dešimt penkiolika minučių paėjėti iki mašinos juk nėra daug, o tarp namų geriau palikti žaliuosius plotus ir atkurti buvusias aikšteles vienur kitur. Mes kažkodėl įpratę su mašina į trečią aukštą užvažiuoti“, – svarstė miesto vadovas.
Seniūnas prisimena, kad anksčiau buvo daug aikštelių, jose žaidė vaikai, sportavo jaunimas, bet laikui bėgant jos nyko, paseno, niekas jų neatstatė, po to pradėjo niokoti, kol iš viso nebeliko.
„Prie aikštelių niokojimo, krepšinio stovų laužymo prisidėjo ir patys vaikai bei suaugusieji. Kad nekiltų nelaimė, tie stovai buvo nupjaustyti. Apie naujų aikštelių kūrimą nėra ko kalbėti, užtektų ir senas atstatyti“, – įsitikinęs seniūnas.
ŽMONĖS ABEJINGI
Visa problema dėl aikštelių susiveda į pinigus. Š. Armonas pateikia pavyzdį: miesto paplūdimyje norėta padidinti esamą krepšinio aikštelę, bet kai buvo paskaičiuota, kad tam reikia 70 tūkstančių, viskas tuo ir pasibaigė.
Seniūno nuomone, iniciatyvą galėtų rodyti ir patys gyventojai, bet kai reikia patuštinti piniginę, žmonių entuziazmas dingsta: jie gali būti tik darbo jėga, padėti pašluoti, palyginti žemes, atlikti kitus darbus.
Viena Naftininkų gatvėje gyvenanti mažeikiškė pasakojo sugalvojusi daugiabučio kieme atstatyti buvusią krepšinio aikštelę: joje dabar susirenka nemažai vaikų, jie žaidžia su kamuoliu, bet krepšinio stovo nebėra.
Moteris nusprendė sukviesti kaimynus ir pasitarti. Į jos pakabintus skelbimus nesureagavo nė vienas namo gyventojas: esą jie nepasirengę leisti savo pinigus.„Žmonės įpratę galvoti, kad viską už juos turi padaryti valdžia. Visi turėtume dirbti kartu: kuo mes galėtume padėti, kuo patys gyventojai prisidėti. Bet tikriausiai žmonėms brangesni jų automobiliai nei vaikai“, – apgailestavo Š. Armonas.
ALTERNATYVA – MOKYKLŲ AIKŠTELĖS
Dėl suniokotų ar visai išnykusių krepšinio aikštelių daugiabučių namų kiemuose pačius gyventojus kaltina ir Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas Petras Norvilas.
„Aikštelės prie daugiabučių namų neprižiūrimos, jų niekas nesaugo, tad kad ir ką padarytume, jas greitai išlaužo, o atsakomybės dėl jų priežiūros niekas neprisiima“, – situaciją įvertino specialistas.
P. Norvilas sutinka, kad jaunimui trūksta aikštelių, tad siūlo alternatyvą: naudotis prie mokyklų esamomis aikštelėmis.
„Daugiau dėmesio skiriame prie mokyklų esančioms aikštelėms, kurios yra visuose gyvenamuosiuose rajonuose tiek mikrorajone, tiek senamiestyje. Šiemet planuojama sutvarkyti aikštelę ir prie Gabijos gimnazijos“, – apie planus kalbėjo specialistas.
P. Norvilo teigimu, Savivaldybė lėšų aikštelėms atnaujinti ar sutvarkyti neturi. Keletą metų sporto aikšteles padėjo tvarkyti naftos perdirbimo įmonė. Tokios pagalbos tikimasi ir ateityje.
„Kita vertus, Savivaldybė neprivalo kiemuose tvarkyti aikštelių, kur statomos mašinos. Sutvarkius tuoj sulaužoma, o paskui stovi mašinos. Kol nebus žmonių sąmoningumo, negalime nieko daryti, o kai jis atsiras, bus galima pamažu pradėti tvarkyti ir tas aikšteles“, – svarstė Savivaldybės tarnautojas.
YRA ĮVAIRIŲ NUOMONIŲ
P. Norvilas teigia, kad yra ir gražių pavyzdžių, kai žmonės nori tvarkytis.
„Tokiems vienaip ar kitaip stengiamės padėti, bet šiuo metu dėl pinigų trūkumo esame bejėgiai. Tikimės, kad atliks pinigų iš aplinkosaugai skirtų lėšų, neprarandame vilties, kad propaguoti sportą mieste ir toliau padės naftininkai. Tada ir mes galėsime ateiti į pagalbą pageidaujantiems“, – viliasi sporto specialistas.
Dėl krepšinio aikštelių kiemuose, P. Norvilas esą girdėjęs ir tokį požiūrį: ne visi gyventojai jomis patenkinti.
Prieš keletą metų buvo įrengta krepšinio aikštelė Naftininkų gatvėje: paklota asfalto danga, pastatyti krepšinio stovai su lentomis, krepšinio lankais. Tada Savivaldybė sulaukė priekaištų iš gyventojų, esą kam to reikėjo, nes dabar jaunimas triukšmauja, žmonėms nėra ramybės. Besipiktinantieji teigė, kad toje vietoje geriau būtų įsirengę aikštelę mašinoms statyti.
Įrengus aikštelę Reivyčiuose, netrukus gautas signalas, kad ten jau stovi mašinos. „Jaunimas man skambina, priekaištauja, kad aš esu atsakingas už sportą ir nesirūpinu. Paklausus, kas sulaužė krepšinio lentą, paaiškėjo, kad patys. O vairuotojai, pamatę, kad krepšinio aikšte nebesinaudojama, tuoj pat pasinaudojo situacija“, – prisiminė P. Norvilas.
KARTAIS BAUDŽIAMA
Situaciją dėl Reivyčių gyvenvietėje esančios krepšinio aikštelės prisiminė ir Mažeikių rajono policijos komisariato kelių poskyrio viršininko pareigas laikinai einantis Nerijus Gurauskas.
Jo teigimu, tokios situacijos, kai automobiliai yra statomi krepšinio aikštelėse, kurios nebeatlieka savo funkcijos, yra labai keblios.
„Bet kai gauname gyventojų skundą, į tai reaguojame ir siunčiame ekipažą. Jei yra veikianti krepšinio aikštelė, ten statyti mašinų, žinoma, negalima, tad tenka bausti. Bet jei aiškiai matyti, kad iš aikštelės jau nieko nebėra ir ten stovi mašinos, mes esame bejėgiai“, – „Santarvei“ teigė pareigūnas.
Jis patvirtino, kad mieste vietų, kur buvusiose krepšinio aikštelėse dabar stovi automobiliai, labai daug: kai kur žmonės net yra įsirengę mašinų stovėjimo aikšteles – padaryti specialūs įvažiavimai, o kai kur to nepaisoma: pavyzdžiui, prie Žemaitijos gatvės 21-ojo namo apie buvusią krepšinio aikštelę liudija tik likęs sulankstytas stovas, o vairuotojai į ją įsigudrino įvažiuoti iš abiejų galų.
„Dėl ne vietoje pastatytų automobilių gauname daug skambučių. Įprastai skambina tie, kurie neturi mašinų, tad kaimynai pykstasi su kaimynais. Atvykęs ekipažas išsiaiškina, kur mašina pastatyta pažeidžiant taisykles. Jei automobilis pastatytas ant žalių zonų, tiems esam negailestingi. Kur yra eksploatuojamos krepšinio aikštelės, ten žmonės mašinų ir nestato, o kur mato, kad nebėra – niekas negali uždrausti“, – teigė N. Gurauskas.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO.: Viename Pavenčių gatvės kiemų automobiliai statomi dar tebeveikiančioje krepšinio aikštelėje.
