Aviacijai prijaučiantiems ir ja besidomintiems žmonėms šie metai mūsų rajone intensyvūs: vyko aviacijos šventė, Mažeikių muziejuje veikė paroda „Mažeikių krašto skrajūnai. Skristi“, iki gruodžio Viekšniuose, aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus memorialiniame muziejuje, galima apžiūrėti Vytauto Fabero parodą, susijusią su aviacija.
Nukentėjo dėl lietuvybės
V. Fabero paroda skirta Lietuvos aviacijos pradininko A. Griškevičiaus gimimo 215-osios metinėms paminėti.
Iš Kėdainių valsčiaus kilęs A. Griškevičius net du kartus nukentėjo nuo carinės valdžios: iš Kėdainių kalvinų mokyklos jis buvo pašalintas su grupe moksleivių dėl dalyvavimo čia veikusioje slaptoje lietuviškoje draugijoje, 1854 m. už antirusišką veiklą neteko darbo Kauno civilinio teismo rūmuose.
Nuo 1860 m. A. Griškevičius apsigyveno Viekšniuose, pačiame miestelio centre, žmonos paveldėtame name. Vertėsi sunkiai, nes teko išlaikyti gausią šeimą – Griškevičiai turėjo tris sūnus ir šešias dukras. Po trejų metų, sulaukęs 54-erių, šeimos galva mirė. Jis palaidotas senosiose parapijos kapinėse kaip „žmogus, prieš mirtį susitaikęs su Dievu“.
Darbas nesutrukdė pomėgiui
Valdininko darbas A. Griškevičiui netrukdė domėtis aviacija. O aviacijos pradininku Lietuvoje jis laikomas dėl sukurto skraidančio „Žemaičių garlėkio“ modelio, jo aprašymo 1851 m. lenkų kalba išleistoje to paties pavadinimo knygelėje, taip pat dėl to, kad po ket-verių metų A. Griškevičius pastatė ir išbandė lėktuvą, kuris savo techniniais bei aerodinaminiais duomenimis labiau primena šiuolaikinių lėktuvų modelius.
„Garlėkys pakildavo oro pūsle, o nuo kalno nusileisdavo ratukais. Ilgieji jo sparnai teikė aparatui pastovumą, po sparnais buvo paduodama oro, o vairas buvo ta uodega“, – maždaug taip lankytojams leidžiama įsivaizduoti, kokiu principu veikė šis skraidymo aparatas.
Aviacijos srityje A. Griškevičius teoriškai ir praktiškai siekė įrodyti, kad žmogus, kaip ir paukštis, gali skraidyti: iš pradžių statė oro balionus su specialiais valdymo įtaisais, projektavo lėktuvų modelius, tyrinėjo plokštumos keliamąją galią.
Aviacija neapsiribojo
Aviacijos pradininko mintis valdė ne tik oreivystė. Į lenkų kalbą jis išvertė Motiejaus Valančiaus veikalą „Žemaičių vyskupystė“ bei parašė 285 puslapių filosofinį kūrinį „Gamtos tikrovė, arba Matematinės išvados apie Dievybę, sielą ir tikėjimo paslaptis trumpais populiariais pašnekesiais“. Šiame traktate teigiama, kad pasaulio ir jo kilmės pažinimo laidas yra ne aklas tikėjimas, o sveikas protavimas.
Paskutiniais gyvenimo Viekšniuose metais A. Griškevičius išleido knygutę „Homeopato bičiulis“ lenkų kalba, skirtą viekšniškiams bei dedikuotą dukrai Natalijai.
„Neturime nė vienos A. Griškevičiaus nuotraukos, muziejuje yra tik vienintelis pieštas jo atvaizdas. Turime Naujosios Akmenės aviamodeliavimo būrelio nario Alberto Mikos pagamintą „Žemaičių garlėkio“ maketą. Yra išlikęs šios knygos viršelis bei dar keli dokumentai“, – sakė muziejininkė Audronė Stankuvienė.
Susidomėjimas privertė pratęsti
Minint aviacijos pradininko gimimo metines, jo vardu pavadintame muziejuje vyksta akmeniškio aviacijos mylėtojo Vytauto Fabero, šiuo metu dirbančio Norvegijoje, paroda.
A. Stankuvienė sakė, kad prie Akmenės aerodromo užaugusio ir prieš trylika metų aviacijos eksponatus pradėjusio rinkti vyriškio pirmą parodą pasiūlė surengti mažeikiškis aviacijos puoselėtojas, Lietuvos aviacijos muziejaus darbuotojas, lakūnas Pijus Poškus.
Parodoje pristatyta apie šimtas eksponatų, susijusių su aviacija. Jos autorius sakė, kad visa kolekcija – daugiau nei du tūkstančiai eksponatų. Jis pats yra sukūręs apie pusantro šimto lėktuvų modelių, o iš viso jų sukaupęs penkis šimtus.
Parodoje lankytojai gali susipažinti su Antrojo pasaulinio karo lietuvių kilmės vokiečių lakūno majoro Horst Adameit-Adomaičio, kuris žuvo mūšyje 1944 m., pasižymėjimo ženklais, tarpukario Lietuvos apdovanojimais: savanorio medaliu, Gedimino ordino trečiojo laipsnio medaliu, Gedimino ordino riterio medaliu ir kitais pasižymėjimo ženklais.
Lankytojų dėmesį čia traukia prieškario lakūno odinė striukė (jų Lietuvoje yra išlikusios tik keturios), lakūnų kombinezonai, peršauta lėktuvo mentė, įvairūs su aviacija susiję dokumentai ir nuotraukos, tarp kurių – legendinio Lietuvos lakūno Stepono Dariaus žmonos Jaunutės kalėdinis sveikinimo atvirukas.
Pasak A. Stankuvienės, susidomėjimas šia paroda nemažas, ir, nors ekspoziciją buvo planuojama demonstruoti tik vasarą, šiuo metu laikas pratęstas iki gruodžio 21 d. Tikimasi, kad autorius ją dar atnaujins ir kitais savo sukauptais eksponatais.
