Politikams pristatytame Mažeikių rajono bendrajame plane atsirado Bugenių kiaulių komplekso sanitarinės zonos.
Dar praėjusią vasarą svarstant bendrojo plano koncepciją ir tarp Tarybos narių buvo siekiančių, kad šio komplekso rajono plėtros žemėlapyje apskritai nebūtų.
Plano rengėjai tikina, kad viskas padaryta pagal įstatymus, ir net rajono bendruomenės, kovojančios prieš Bugenių kiaulidžių plėtrą, naudai.
PLANE PLĖTRA APRIBOTA
Klaipėdos universiteto regioninio planavimo centro, kuris rengė Mažeikių rajono bendrąjį planą, direktorius doc. dr. Petras Grecevičius „Santarvei“ sakė, kad Bugenių kiaulių kompleksas plane yra pažymėtas kaip dabar esantis objektas, bet toks žymėjimas nereiškia, kad kompleksas ateityje bus plėtojamas.
„Įstatymai reikalauja jį rodyti. Kompleksas šiuo metu egzistuoja, vadinasi, ir bendrajame plane turi būti pažymėtas.
Tačiau viskas yra griežtai apibrėžta. Komplekse galima auginti tik iki 3 tūkst. kiaulių per metus, todėl yra nurodyta 500 metrų sanitarinė zona“, – sakė P. Grecevičius.
Bugenių kiaulių kompleksas – ne vienintelė gyvulių ferma, pažymėta rajono bendrajame plane.
Vienas iš bendrojo plano rengėjų statinių projektavimo valdytojas Vladimiras Trutnevis „Santarvei“ sakė, kad bendrajame plane yra pavaizduotos tos fermos, kurioms yra nustatytos sanitarinės zonos. Viena iš jų yra ir Bugenių kiaulių kompleksas.
„Sanitarines zonas būtina apibrėžti, kad žmonės žinotų, kur galima vykdyti gyvenamąsias statybas, o kur ne. Kol kas Bugeniuose yra nustatyta 500 metrų sanitarinė zona, nes pagal savininkų pateiktus dokumentus, čia auginamų kiaulių skaičius neviršija trijų tūkstančių. Jei fermų savininkai norės padidinti auginamų kiaulių skaičių per metus daugiau nei 12 tūkstančių, tada sanitarinė zona išsiplėstų iki 1,5 kilometro. Tokiu atveju ji pasiektų ir gyvenvietę, ir aplinkinius žemės plotus“, – aiškino V. Trutnevis.
Projektų valdytojo teigimu, viskas paaiškės tik pasibaigus teismams tarp Savivaldybės, kiaulių augintojų ir vietos bendruomenės – kai bus galutinai nuspręsta, leisti danams, įsigijusiems fermą, didinti kiaulių kiekį, ar ne.
BUGENIŠKIAMS NERAMU
Bugeniškis Vaidotas Jermolavičius, vienas iš bendruomenės protesto dėl Bugenių kiaulių komplekso plėtros iniciatorių, prisiminė, kad dar praėjusių metų vasarą buvo kalbėta, jog kompleksas neturi būti įtrauktas į bendrąjį planą.
„Konkrečių pažadų mums tada niekas nepateikė, bet mes supratome ir tikėjomės, kad bus dedamos visos pastangos ir kiaulių kompleksas nebus įtrauktas į rajono bendrąjį planą. Mano žiniomis, buvo imtasi ir konkrečių žingsnių, buvo siekiama, kad ferma nebūtų žymima net vasarą patvirtintoje koncepcijoje“, – sakė bugeniškis.
V. Jermolavičius sakė, kad bugeniškiai kreipėsi ir į rajono gyventojų išrinktus Seimo narius, kad jie pasidomėtų, kaip toliau bus sprendžiamas kiaulidžių plėtros klausimas.
Bendruomenei, nerimaujančiai dėl tolesnio aplink Bugenių kompleksą įsikūrusių kaimų likimo, labai svarbu, kad jokiais vietos valdžios žingsniais nebūtų sudaromos sąlygos danų verslininkams įgyvendinti savo grandiozinius planus. Todėl bendruomenės aktyvas ir seka visas su kompleksu susijusias naujienas, savo poziciją išreiškia protesto akcijomis.
KADA TARS
PASKUTINĮ ŽODĮ –
NEAIŠKU
Koks bus Bugenių komplekso likimas, dar nežinoma – tebevyksta teismai. Senas kiaulides įsigijusi UAB „Bugenių Agro“ bando pasiekti, kad būtų panaikintas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo nepritarta komplekso plėtrai iki 46 tūkst. kiaulių per metus.
Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi Tarybos sprendimas nebuvo panaikintas, tačiau kiaulių augintojai šią nutartį apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui.
Laikinai einantis Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pareigas Antanas Naujokas „Santarvę“ informavo, kad skundo nagrinėjimo data dar nėra paskirta. Vedėjo teigimu, nuo ieškinio padavimo iki paskirtos teismo dienos gali tekti laukti net ir metus.
MANO, KAD DANAI
PASITRAUKS
Vicemeras Jonas Siminkevičius, aktyviai palaikęs Bugenių ir aplinkinių kaimų gyventojų siekį neleisti kiaulių kompleksui išsiplėsti, „Santarvei“ teigė, kad komplekso bei sanitarinių zonų žymėjimas bendrajame plane esąs lyg ir savotiškas garantas.
Vicemeras taip pat patvirtino, kad išbraukti Bugenių komplekso iš bendrojo plano, kaip norėta bugeniškių, negalima, nes auginti iki 3 tūkst. kiaulių leidžiama kiekvienam ūkininkui.
„Šito mes Bugenių komplekso savininkams neuždrausime. Tačiau bendrasis planas – kartu yra ir apribojimas. Jie savo veiklos negalės plėsti, nes priešingu atveju, viršijus normas, reikės nustatinėti galimą žalingą poveikį aplinkai. Tada, be abejo, keistųsi sanitarinė zona, kuri dabar, pagal aplinkos ministro įsakymą, yra numatyta 500 metrų atstumu. Tas skaičius, koks leistas dabar – trys tūkstančiai kiaulių per metus – nėra daug, todėl vargu ar danams apsimokės čia auginti kiaules“, – svarstė J. Siminkevičius.
PAGAL NORUS
NEKOREGUOS
Mažeikių savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Štakonaitė „Santarvei“ teigė, kad Bugenių kompleksas plane yra pažymėtas su konversija į pramoninę zoną.
„Daug kas klysta, manydami, kad jei jau bendrajame plane yra pažymėtas kiaulių kompleksas, tai jis toliau besąlygiškai gyvuos ir plėtosis. Iš tiesų tai nėra visiškai taip. Šioje Bugenių komplekso zonoje ateityje yra rekomenduojama plėtoti ne gyvulininkystę, bet pramonę“, – aiškino D. Štakonaitė.
Pasak pašnekovės, bendrajame plane buvo žymimos tik stambios gyvulių ar paukščių fermos. Todėl jame yra du tokie objektai – Bugenių ir Palnosų fermos. „Tiek ferma Bugeniuose, tiek Palnosuose pažymėtos tik kaip esančios šiuo metu, joms plėtra nėra numatyta“, – teigė D. Štakonaitė.
D. Štakonaitė „Santarvę“ patikino, kad bendrasis planas tikrai nebus koreguojamas pagal danų pageidavimus, net jei jie ir laimėtų teismą.
„Jei kiaulių skaičius didėtų, savininkams iškiltų nemažų sunkumų. Tada turės būti atliktas tyrimas dėl poveikio aplinkai, ir abejoju, ar jis bus palankus danams“, – teigė D. Štakonaitė.
Architektė sakė, kad patvirtinus planą, būtų labai sudėtingą jį pakeisti.
„Be to, negalima žmonėms primesti didesnės sanitarinės zonos. Jei sanitarinė zona padidėtų iki 1500 metrų, ji paliestų ne tik Bugenių gyvenvietę, bet ir numatomus naujus gyvenamuosius kvartalus „Mažeikių naftos“ link bei pasiektų Šerkšnės hidrografinį gamtos draustinį“, – aiškino D. Štakonaitė.
NESUTAMPA ŽEMĖLAPIAI
Architektė mano, kad fermos plėtros tikrai nebus, ir kaip šio teiginio iliustraciją pateikė bendrąjį planą, per praėjusį posėdį pristatytą Tarybos nariams. Pasak D. Štakonaitės, plane aiškiai matyti, kad Bugenių kiaulių komplekso teritorija apibrėžta raudona linija – taip pažymėta 500 metrų sanitarinė zona. Be to, visa pažymėta teritorija yra subrūkšniuota.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja paaiškino, kad taip žymima konversija į pramonės sandėliavimo ir komercinių prioritetų žemę.
„Jei Bugenių komplekse nebebūtų auginamos kiaulės, būtų daromas specialusis planas dėl sanitarinių zonų sumažinimo arba visiško panaikinimo. Tokiu atveju bendrojo plano keisti nereikėtų, tiesiog ši zona taptų pramonės sandėliavimo ir komercinės paskirties arba, pagal Teritorijų planavimo įstatymą, būtų įvardijama kaip kitos paskirties žemė”, – aiškino D. Štakonaitė.
Pasak architektės, jei panaikinus sanitarinę zoną ten kas nors norėtų gyventi, galėtų iki 20 procentų šios žemės pritaikyti gyvenamosioms statyboms. Tai leidžia įstatymai.
„Santarvei“ pastebėjus, kad Savivaldybės interneto svetainėje skelbiamame bendrajame plane Bugenių kiaulidžių teritorija nėra pažymėta nei kaip sanitarinė zona, nei kaip konversija į pramoninę zoną, D. Štakonaitė negalėjo paaiškinti, kodėl taip atsitiko.
Skyriaus vedėja neatmetė galimybės, kad to galėjo reikalauti Aplinkos ministerija ar su ja susijusios institucijos. Architektės teigimu, pakeitimai nebuvo derinti su jų skyriumi.
„Nemanau, kad tai yra blogai, nes ši sanitarinė zona buvo numatyta dar tarybiniais metais ir, kadangi dabar ten yra vykdoma gyvulininkystės veikla, ji privalo būti pažymėta“, – sakė D. Štakonaitė.
PLANE NUMATOMOS
VISOS GALIMYBĖS
Pristatant bendrąjį planą Tarybos nariams kilo klausimų ir dėl jame pažymėtų geležinkelių tinklų.
P. Grecevičius, paklaustas, kodėl bendrajame plane yra pažymėta jau nebeegzistuojanti geležinkelio atšaka į Latviją, atsakė, kad pradėjus rengti planą šis geležinkelis dar buvo, be to, niekas negali garantuoti, kad jis vėl nebus atkurtas.
„Mes numatėme visas įmanomas galimybes, net ir geležinkelio iškėlimą už miesto, tačiau tai nereiškia, kad po metų ar dvejų taip ir bus. Viskas priklausys nuo susiklosčiusios situacijos. Gali nutikti taip, kad geležinkelio niekas taip ir nepajudins“, – aiškino P. Grecevičius.
Vadovo teigimu, bendrajame plane susisiekimo geležinkeliu galimybės turi išlikti, nes Lietuva žengia Europos link, kur viena populiariausių, saugiausių ir greičiausių transporto priemonių yra traukiniai. Todėl bendrajame plane ir nėra atmetama nė viena galimybė, kad vėliau nereikėtų jo iš naujo perdarinėti.
„Žmonės taip pat be reikalo baiminasi, kad numatomas iškelti geležinkelis eis šalia jų žemių. Kaip byloja istorija, geležinkelis beveik visada duodavo daugiau naudos nei nuostolių“, – mintis dėstė P. Grecevičius.
D. Štakonaitė prisiminė, kad teko nemažai pavargti su Reivyčių gyventojais, kol išaiškino, kad bendrajame plane nubrėžta linija yra tik linija, kurią bus galima specialiuoju planu stumdyti į vieną ar kitą pusę.
„Tikiuosi, kad žmonės pagaliau supras, kas yra bendrasis planas, ir nepanikuos be reikalo. Specialieji planai bus atskirai derinami su kiekvienu gyventoju, bus atsižvelgiama į visus pageidavimus“, – tikino Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Bugenių kiaulių kompleksas bendrajame plane yra apjuostas 500 metrų sanitarine zona.
