Baleto artistas Jonas Katakinas gyvas viekšniškių atmintyje ir širdyse

Izoldos Kučinskienės nuotr.

Šį spalį vienai ryškiausių praėjusio amžiaus Lietuvos baleto žvaigždžių – iš Viekšnių kilusiam Jonui Katakinui būtų suėję 70 metų. Tačiau birželį sukako 15 metų, kai jo nebėra tarp mūsų.
Sutapus šioms dviem sukaktims, sekmadienį Viekšniuose buvo surengtas minėjimas.

Talentas nuo pat vaikystės

Sekmadienio popietė Viekšniuose buvo skirta prisiminti Lietuvos baleto legendą, mūsų kraštietį J. Katakiną.
Iš pradžių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios. Vėliau renginio dalyviai, panorę pakeliauti kraštiečio baleto meistro gyvenimo keliu, susirinko Viekšnių gimnazijos aktų salėje.
J. Katakinas augo kelis kilometrus nuo Viekšnių nutolusiame Pluogų kaime. Pasidalyti prisiminimais sutiko Klaipėdoje šiuo metu gyvenanti Genovaitė Dirdienė. Kadaise jos šeima irgi gyveno Pluoguose ir buvo Katakinų kaimynė.

Izoldos Kučinskienės nuotr.

Pasak G. Dirdienės, tai, kad J. Katakinas apdovanotas talentu šokti, buvo akivaizdu nuo pat jo vaikystės. Aplinkiniai žmonės nepiktai pašmaikštaudavo: „Tas jaunuolis net per kiemą nebemoka paprastai pereiti – visad tik šokio žingsneliais.“

Paprasta ir nuoširdi asmenybė

Viekšniuose viena iš J. Katakino mokytojų buvo Nijolė Kontutienė. Ji išgirdo apie tai, kad Mažeikiuose vyks atranka, kurios metu bus renkami gabūs vaikai į M. K. Čiurlionio meno mokyklą. Tai sužinojusi pedagogė pasirūpino, kad berniukas dalyvautų toje atrankoje. Po atrankos viekšniškis buvo pakviestas mokytis Vilniuje.
Kitaip tariant, mokytoja N. Kontutienė buvo žmogus, kuris ne tik pastebėjo talentingą berniuką, bet ir pasistengė, kad šis talentas turėtų galimybę augti ir skleistis.
N. Kontutienė jau yra mirusi, tad apie darbą su J. Katakinu papasakojo jos buvusi kolegė – mokytoja Tamara Maneikienė.
Vėliau renginyje kalbėjo ir J. Katakino giminaitė Ona Knabikienė. Ji su auditorija pasidalijo prisiminimais apie baleto meistro viešnages pas mamą, gimines. Kai šie paklausdavo svečio, kuo galėtų jį pavaišinti, jis atsakydavęs, kad geriausios vaišės – agurkas su medumi.
Pasak O. Knabikienės, jis, būdamas menininkas, pasaulį matė per savo prizmę.

Dalyvavo ir maestro dukra

Apie J. Katakiną kaip apie pedagogą, išugdžiusį daugybę žinomų baleto artistų, kalbėjo M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotojas baleto ugdymui Eligijus Butkus. Jis papasakojo apie spalio 2 dieną Vilniuje įvykusį panašų maestro paminėjimo vakarą.
Į Viekšnius atvyko ir J. Katakino mokinys, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro artistas Mantas Daraškevičius. Jis ne tik pasidalijo prisiminimais, tačiau savo mokytojo garbei atliko ištrauką iš baleto „Graikas Zorba“.

Izoldos Kučinskienės nuotr.

Apie savo tėtį pasakojo ir Jurga Katakinaitė-Jakubauskienė. Jau po renginio, pirmadienį, savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje J. Katakino dukra rašė: „Vakar šokis liejosi pramaišiui su istorijomis iš viekšniškių ir svečių lūpų. O ir kiek negirdėto pati išgirdau – fantastika! Taip gyva ir gimta vėl viskas tapo. Glėbius gėlių šiandien vežu į tėvelio atilsio vietą. Ir viliuosi, kad Viekšniuose gimusios iniciatyvos pavyks. Nuoširdžiai dėkoju organizatoriams ir visiems atėjusiems, prisidėjusiems.“

Viekšniškiai dar prisimena

Viekšnių kultūros centro direktorė Inga Gudauskienė „Santarvei“ sakė, kad buvusi kultūros centro direktorė Birutė Švažienė prieš dešimt metų Viekšniuose buvo surengusi dokumentinio filmo „Baleto aristokratas“, pasakojančio apie baleto šokėją ir pedagogą J. Katakiną, pristatymą.
Sekmadienį įvykęs minėjimas-prisiminimų popietė – tęstinumas to, kas pradėta prieš dešimtmetį.
Pašnekovė sako, kad ir vyresniosios, ir vidurinės kartos viekšniškių prisiminimuose J. Katakinas yra gyvas. Žmonės atsimena, kad jis atvykdavo ir savo pasirodymais džiugindavo įvairių Viekšnių vidurinės mokyklos sukakčių progomis. Jis yra šokęs ir per savo mokytojos N. Kontutienės vieną iš jubiliejų.
„Viekšniškiai J. Katakiną žino. Dauguma, kai jis atvažiuodavo, eidavo pasižiūrėti baleto žvaigždės pasirodymų. O tie, kuriems yra tekę su juo bendrauti, įvardijo jį kaip paprastą, nuoširdų, bendrauti mėgdavusį žmogų“, – sakė I. Gudauskienė.

Norėtų įamžinti atminimą

Iš Viekšnių kilusi Šatrijos Raganos premijos laureatė Jūratė Norvaišienė sakė, kad tai buvo ne renginys, o susitikimas – ir su Lietuvos baleto primarijumi, ir su jį menančiais žmonėmis.
„Buvo reto šiltumo, nuoširdumo, gylio pasikalbėjimai, atvirumo minutės. Man imponuoja Jono Katakino veidas, asmenybė, laikysena, todėl ta sekmadienio popietė kažkaip apvalė. Išėjau iš mokyklos ir su grauduliu, ir pakylėta, ir sukrėsta. Tas kalbėjusių žmonių atvirumas, prisiminimai buvo tokie, kad, regis, jis buvo čia pat, su mumis“, – kalbėjo „Santarvės“ pašnekovė.
Beje, viekšniškiai norėtų šią asmenybę prisiminti ne tik per įvairias sukaktis, bet ir dažniau.
Kalvis Algirdas Stankus turi idėją J. Katakinui sukurti skulptūrą. Pradinį iš geležies iškaltos kompozicijos su akmeniu eskizą kalvis nupiešė ir parodė viekšniškiams. Ar idėja taps kūnu ir kada tai įvyks, parodys laikas.
Renginio metu buvo kalbama ir apie idėją Viekšniuose gatvę pavadinti Lietuvos baleto žvaigždės vardu. Tokia mintis buvo išreikšta jau prieš 10 metų. Tačiau laikas bėga, o gatvės J. Katakino vardu vis dar nėra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*