„Santarvės“ redakcija nuolat sulaukia gyventojų pasakojimų apie kaimynų nesutarimus dėl benamių gyvūnų šėrimo, laukinių paukščių lesinimo. Sulaukiama ir klausimų, kur kreiptis, kad būtų suteikta pagalba sužeistoms antims, rajone žiemoti likusiems gandrams.
Joks sąmoningas žmogus nepasakys, kad mylėti ir globoti gyvūnus yra blogai. Tačiau kiekvienoje situacijoje galioja ne tik taisyklės, bet ir gamtos dėsniai. O juos priimti, į juos atsižvelgti šiuolaikiniam žmogui ne visuomet paprasta.
Katinų globa prie svetimo daugiabučio
Mažeikių daugiabučio namo gyventoja papasakojo situaciją: moteris iš gretimo namo prie jos langų buvo „įsteigusi“ benamių kačių šėryklą.
Sočios katės ir katinai iškapstydavo gėlių darželį, jame atlikdavo gamtinius reikalus.
„Be to, pro tokią, vadinkime, ventiliavimo angą gyvūnai buvo įsigudrinę lįsti ir į rūsį. Neapsikentusi surinkau namo gyventojų parašus, kreipėmės į mūsų namą administruojančią įmonę ir ta anga buvo užmūryta. Keisčiausia šioje situacijoje buvo tai, kad gerais darbais žmogus užsiimti norėjo prie svetimo namo… Nesu prieš gyvūnus. Bet tai daryti turėtų tie, kas išmano. Jei myli gyvūnus, priglausk juos, neškis į namus ir ten rūpinkis“, – kalbėjo mažeikiškė.
Moteris tikino nesanti nusiteikusi priešiškai prieš benamius gyvūnus, tačiau jų globa, šėrimas nėra jau toks nekaltas dalykas. Juolab kad yra tokia parazitinė liga – toksoplazmozė, kurią galima „pagauti“ kontaktuojant su katėmis. Ji ypač pavojinga vaikams.
Kaimynų nesutarimų, susijusių su benamių gyvūnų šėrimu (tai lemia, kad jie pripranta prie patogaus gyvenimo, ima aktyviau daugintis), yra ne tik Mažeikiuose, bet ir rajono kaimuose ir miesteliuose.
Daugiau klausimų nei atsakymų
Šiuo metu galioja 2020 m. patvirtintos Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės. Viename iš jų punktų nurodoma: šerti bepriežiūrius, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose, mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, pro langus ar pan., draudžiama.
Analogiškas draudimas numatytas ir nuo 2013 m. galiojančiame Bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinosios globos apraše. Tik jame dar priduriama: „Beglobiai gyvūnai šeriami atokiau nuo gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų. Asmuo, pašėręs gyvūnus, privalo surinkti pašaro likučius, indus, gyvūnų ekskrementus, kitas šiukšles.“
Tai, kad kai kurie mažeikiškiai, gailėdami bešeimininkių gyvūnų, yra „įsteigę“ vieną kitą šėryklą-namelį, kad atneša maisto, nesunkiai pavyko užfiksuoti. O skaitant anksčiau minėtus dokumentus, kyla klausimų: kur yra tas atokiau, koks atstumas nuo gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų laikomas pakankamu, kad būtų galima šerti šeimininkų neturinčius gyvūnus?
Ir kaip dėl specialių šėryklų – legalios jos ar ne?
Situaciją apibūdina kaip sunkią
Mažeikių gyvūnų globos draugijos pirmininkė Daiva Radzevičienė įsitikinusi: beglobius gyvūnus galima šerti, bet su sąlyga, kad jie turi būti kastruoti, sterilizuoti tam, kad nebesidaugintų. Bet tai siekiamybė, o realią situaciją Mažeikių mieste ir rajone dėl benamių gyvūnų pašnekovė apibūdino kaip sunkią.
„Bešeimininkių gyvūnų yra ryškiai per daug. Neįmanoma jų išdovanoti, neįmanoma surasti namų tokiems jų kiekiams, kokie yra. Geradariai žmonės, kurie pasiima trumpam pagloboti arba visam laikui priglaudžia nuskriaustus kates, šunis, jų turi ir po keturis ar penkis. Krūvio nebepaveža nei tie geradariai, nei mes, septynias dienas per savaitę savanoriaujančios dvi moterys“, – kalbėjo D. Radzevičienė.
Jos įsitikinimu, situacija būtų kitokia, jei keistųsi valdžios požiūris, įstatymai, jei pagaliau būtų pradėta fokusuotis į kačių sterilizaciją ir katinų kastraciją.
„Gyventojai nuolat puola, kaltina, neva kaip čia mes vieno katinėlio, vieno šunelio negalime priimti. Jie teigia, kad privalome, nes tai mūsų darbas. Daugeliui neįdomu, kad turime būrį mažų šuniukų, kurių, kol nebus paskiepyti, negalime apgyvendinti su kitais šunimis. Jiems nė motais, kad turime 160 gyvūnų, kurių priežiūros krūviu dalijamės dviese“, – sakė draugijos vadovė.
Mažeikių gyvūnų globos draugijoje siekiama įrengti operacinę, kurioje atvykstantis veterinarijos gydytojas galėtų atlikti benamiams gyvūnams minėtas operacijas. Taip rajone būtų suaktyvinta programa „Pagauk–sterilizuok–paleisk“.
„Bauduoti“ neskubama
Perėjus Mažeikius, keliose vietose galima pamatyti ir tvarkingai prižiūrimų katėms prisiglausti skirtų namelių-šėryklų, ir pavienių, ne itin tvarkingų vietų po balkonais, kur, panašu, katėms ir katinams žmonės atneša ėdalo.
Taisyklių ir tvarkos, kuri reglamentuotų tokių šėryklų įrengimą mūsų rajone, nėra. Todėl šiuo metu egzistuojančios tokios vietos – nelegalios.
Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Artūras Šalkauskas „Santarvei“ sakė, kad skyriaus specialistai gyventojams baudų už benamių gyvūnų pašėrimą neskiria. Bet visada, kai tik sulaukia skambučių dėl beglobių šunų ar katinų, ragina žmones jų nešerti. Nes jei jie laukiniai, tai ir sugeba išsimaitinti, išgyventi. O jei nesugeba, viską į vietas sudėlioja natūraliosios atrankos dėsnis.
„Kai pradeda šerti, prisijaukina tuos gyvūnus, jie pradeda intensyviau daugintis. O tada, kai jau situacija tampa sunkiai valdoma, prašo: būkite malonūs, kvieskite „Nuarą“ – įmonę, kuri gaudo benamius gyvūnus, juos sterilizuokite, kastruokite. Žodžiu, leiskite valstybės lėšas. Taip negali būti.
Žmonės pagaili, pašeria gyvūnus, įrengia tų namelių jiems prisiglausti, bet iš esmės tai yra pažeidimas. Taip didinama populiacija tų gyvūnų, kurie yra nesutvarkyti“, – kalbėjo specialistas.
Dalis visuomenės – nevalyva
Mažeikių gyvūnų globos draugijos pirmininkė pasakojo, kad kituose šalies rajonuose yra normalios, legalios šėryklos. Jos pažymėtos informacinėmis lentelėmis ir žmonės žino, kad ten tikrai galima padėti maisto katinams. Bet ten ir programa „Pagauk–sterilizuok–paleisk“ įgyvendinama didesniu mastu – ne tik nevyriausybinių organizacijų pastangomis bei lėšomis.
D. Radzevičienė atkreipė dėmesį ir į dar vieną problemą, susijusią su benamių gyvūnų šėrimu, – visuomenės nevalyvumą.
„Šiaip žmonės yra nevalos. Atseit, myli gyvūnus, bet meta jiems visokias žuvies ašakas, nugremžtus kaulus, likusius išvirus šaltieną. Prineša ir visokių raugintų, jūros kopūstų. Neėda tie gyvūnai tokių dalykų. Kam nešti, kam šiukšlinti?“ – replikavo mažeikiškė ir pridūrė, kad visuomenei iki sąmoningumo šiuo klausimu dar labai toli.
Katinai daugiabučiuose problemų nekelia
Daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančios įmonės „Admituras“ direktorius Antanas Barvydis pastebi: pastaruosius kelerius metus benamiai katinai daugiabučių namų gyventojams nebekelia tiek rūpesčių kiek anksčiau.
Pasak „Santarvės“ pašnekovo, mažeikiškiai investuoja į daugiabučius namus, kuriuose gyvena. Bene pusėje „Admituro“ administruojamų daugiabučių namų seni, kiauri rūsių langai yra pakeisti į plastikinius. Tad benamiams gyvūnams patekti į rūsius tapo sunkiau.
„Admituro“ vadovas pastebi, kad prie daugiabučių namų sumažėjo katinams skirtų namelių, šėryklų. Be to, vis mažiau žmonių rūsiuose sąmoningai bando „užveisti“ katinų ir kačių prieglaudas.
„Jei namo gyventojų bendruomenė pritaria arba bent jau neprieštarauja katinų šėrimui, tai jie ir nesiskundžia. O jei nesiskundžia, tai mes nelabai ir žinome tokių atvejų.
Šiaip, kad katinai padarytų kokių problemų, nuostolių bendrajai nuosavybei, tokių atvejų nežinau.
Būna, kad, sulaukę gyventojų signalų dėl blusų, parazitų rūsiuose, kviečiame dezinfekcijos paslaugą teikiančią įmonę. Parazitus labiau platina graužikai. Benamius katinus kaltinti parazitų nešiojimu ir platinimu nėra pagrindo“, – juokavo pašnekovas.
Nuo balandžių gelbsti tinklai
Kur kas daugiau ir rimtesnių bėdų nei benamiai katinai daugiabučius namus administruojančių įmonių darbuotojams ir daugiabučių gyventojams kelia balandžiai.
Renovuojant pastatus, dedant tinklus ant ventiliacijos angų, šiems paukščiams gyventi ir veistis tinkančių vietų lieka vis mažiau. Todėl jie koncentruojasi ten, kur dar gali prisiglausti, – apleistuose, rečiau naudojamuose balkonuose, techniniuose aukštuose, jei į juos galima patekti, jei nėra tinklų.
„Balandžiai triukšmauja, teršia, prisideda prie parazitų veisimosi. Pavyzdžiui, į ventiliacijos angą patekęs kad ir mažas paukštelis žūsta, genda… Yra buvę atvejų, kai pro ventiliacijos angas vikšrai imdavo byrėti ir į gyvenamąsias patalpas. Žodžiu, su balandžių pridaromomis problemomis tikrai susiduriame, jas sprendžiame nuolat. Tai vienų, tai kitų daugiabučių gyventojai prašo išvalyti ventiliacijos angas ir sudėti tinklus“, – pasakojo A. Barvydis.
Šėrimas ir lesinimas – nei gėris, nei paslauga
Mažeikiškis gamtininkas Deividas Makavičius save priskiria prie tų žmonių, kurie prieštarauja ir sulaukėjusių kačių papildomam šėrimui, ir sėslių laukinių paukščių, pavyzdžiui, balandžių, lesinimui.
Pasak pašnekovo, katės vienareikšmiškai turi būti naminiai gyvūnai. Net jei žmonės jas ir šeria, kačių medžioklės instinktas yra išlikęs pakankamai stiprus. Gyvendamos lauke jos sunaikina labai daug laukinių gyvūnų, pagauna net šikšnosparnių.
Pasak gamtininko, balandžiai irgi geba patys susirasti maisto, o žmonių gailestingumo išraiška per lesinimą nėra nei geras darbas, nei paslauga paukščiams. Priešingai – tai meškos paslauga patiems sau. Pavyzdys – balandžiai, kurie peri jau net ir žiemą. Lizdų su kiaušiniais randama ir vasarį, o toks laikas perė-jimui anksčiau nebūdavo būdingas. Be to, gaudami lesalo, būdami sotūs jie per metus atsiveda po tris vaikų vadas.
„Eidami per pėsčiųjų viaduką virš geležinkelio visi matome: balandžiai ten gyvena, peri, teršia. Netoli nuo viaduko yra grūdų supirkimo punktas. Ten, matyt, jie sėkmingai prisilesa grūdų. Žodžiu, toks patogus balandžių gyvenimas: čia pat valgykla, čia pat lizdas. O daugeliui žmonių, vaikštančių pėsčiųjų viaduku, tai, ką mato, nepatinka“, – situaciją komentavo D. Makavičius.
Į gamtos reikalus kištis nereikėtų
Pirmadienio rytą, rengiant šį straipsnį, sulaukta viekšniškės skambučio telefonu. Gyventoja pasakojo apie prie Kalupio upelio likusį gandrą. Moteris svarstė, kad gal atsirastų koks nors ūkininkas, kuris priglaustų paukštį ir leistų peržiemoti saugiose, šiltose patalpose. O gal koks nors viekšniškis galėtų prie upelio įrengti gandrui pastogę…
Klausimų ir prašymų padėti laukiniams, rudenį į šiltuosius kraštus neišskridusiems paukščiams redakcija sulaukia beveik kiekvieną rudenį.
Tvarka yra tokia: jei laukinis gyvūnas ar paukštis iš pažiūros yra sužeistas, sergantis, apie tai reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Bendrojo pagalbos centro operatoriai pranešimą perduoda Gyvūnų globėjų asociacijai.
Jei gyvūnas ar paukštis sveikas, patariama jį palikti ramybėje – pati gamta nuspręs, kas šiuo atveju teisingiausia.
Juolab kad laukinius paukščius ir gyvūnus globojančių organizacijų Mažeikių rajone nėra. O ankstesnės žmonių iniciatyvos savarankiškai gelbėti laukinius paukščius – slaugyti, per žiemą apgyvendinti tvartuose, – ne visada pasiteisina. Pavasarį paleisti į laisvę, pripratę prie žmogaus jie nepritampa prie gentainių, būna silpnesni už juos ir neišgyvena.
Gamtininkai žmogaus kišimąsi į gamtą pateisina nebent tais atvejais, kai gamtoje kas nors įvyksta dėl žmogaus kaltės. Tada galima įsikišti į šiuos procesus, kad būtų ištaisyta žmogaus klaida.
Autorės nuotr.
