Baroko paminklai – iš mažeikiškių pagaminto ledo

Iš dviejų šimtų tonų ledo sostinės centre vos per keturias dienas iškilo kelių metrų aukščio septynių įspūdingiausių Vilniaus baroko pastatų ledinių kopijų miestas.
Ledas skulptūroms buvo atgabentas iš Mažeikių.


GAMYBA PASIRODĖ
NEROMANTIŠKA
Pagaminti du šimtus tonų ledo prireikė viso mėnesio. Buvo šaldoma vienuolika kartų po 280 luitų.
UAB „Ingman ledai“, su renginio organizatoriais pasirašiusios sutartį tiekti ledą, atstovai tvirtino, kad jokios romantikos gaminant ledą nebuvo. Vanduo tiesiog buvo pilamas į plastikines dėžes, šaldomas minus 18 laipsnių temperatūroje, išverčiamas, dedamas į paletes ir išvežamas.
„Šventės organizatoriai, sužinoję, kad turime dideles sandėliavimo patalpas, kreipėsi į mus. Jiems reikėjo daug ledo, o mūsų galimybės buvo jiems tinkamos“, – sakė įmonės marketingo vadybininkė Jūratė Nicytė.
Pašnekovė užsiminė, kad valgomuosius ledus gaminanti įmonė įgijo kai kurių „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ renginių rėmėjos statusą.
„Paskaičiavome – ar dirbame, ar ne. Jei būtų pasirodę per sunku ar neaktualu, būtume nesiėmę šio darbo. Smagu, kad skulptūroms buvo naudojamas mūsų ledas“, – atviravo vadybininkė.
SUSIDOMĖJO
NE VIEN MAŽEIKIŠKIAI
„Ledinio baroko“ sumanytojas ir režisierius Mykolas Vildžiūnas „Santarvei“ pasakojo, jog norint įgyvendinti projektą teko kreiptis į daugelį šalies įmonių, turinčių pramoninius šaldytuvus. Tačiau nė viena šaldymo patalpose nerado vietos dviem šimtams tonų ledo.
„Mažeikiškiai nebuvo vieninteliai, kurie susidomėjo ir kuriems ta mintis patiko. Tik galbūt dėl produktų sezoniškumo jie neturėjo tokių didelių gamybos apkrovų ir galėjo pagaminti reikiamą kiekį ledo“, – svarstė režisierius.
Mažeikiškiai įmonės atstovai tvirtino, kad papildomų rūpesčių ledo gamyba nesukėlė. Jiems svarbiausia buvo ledo kokybė ir ar ekspozicijos metu bus dar žiemiškas oras.
„Jei būtų buvę keli laipsniai šilumos, skulptūros būtų išsilaikiusios perpus trumpiau. Bet ledo luitai buvo grūdinami tris dienas, kad atlaikytų kelionę ir išsilaikytų viso kūrybinio proceso metu“, – tvirtino J. Nicytė.
LEDAS –
EMOCINĖ MEDŽIAGA
Mažeikiškė įmonės vadybininkė įsitikinusi, kad ledas – gana sunki, grubi ir ne taip lengvai pasiduodanti menui medžiaga.
O štai vilnietis režisierius M. Vildžiūnas ledą mene traktuoja kaip emocinę medžiagą.
„Tai laikiniausia kieta medžiaga, egzistuojanti žemėje. Ledo skulptūra netampa monumentali: ji gyva, ji tirpsta, ji kinta. Tai yra romantika ir medžiagos energetika“, – emocingai kalbėjo šventės organizatorius.
Ledinių sostinės pastatų skulptūrų tirpsmas esą gerai atspindėjo baroko egzistavimo kaitą Vilniaus istorijoje. Skaptuodami įspūdingiausių miesto pastatų kopijas lede menininkai improvizavo, nes barokas turi per daug smulkių detalių, kurios lede taptų per daug laikinos.
Ledo apdirbimas panašus į akmens. Skirtumas toks, kad akmenį reikia atsirinkti, o ledo blokus reikia suklijuoti į norimo dydžio formą. Tada imamasi instrumentų.
„Ledas nekaprizingas ir lengvai pasiduoda skaptavimui bei tašymui, bet jei nežinai ledo struktūros, labai greitai gali nuskelti pusę luito. Kartais galima skelti labai drąsiai, o kartais – tik po truputį“, – pasakojo pašnekovas.
Eltos nuotr.: Įvairioms formoms išgauti naudojami kaltai, motoriniai pjūklai, kirviai, mačetės, ugnis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto