Praėjusią savaitę Sedos Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bažnyčios šventoriuje nupjauta 17 šimtamečių medžių. Vieni sediškiai pateisina, kiti smerkia klebono Stasio Šlepavičiaus poelgį. Leidimą davę paminklosaugininkai tikina, kad, nupjaudami medžius, norėję apsaugoti XVIII a. statytą bažnyčios architektūrinį kompleksą. 
URAGANĄ ATLAIKĖ, ŽMOGAUS RANKOS – NE
Į „Santarvę“ kreipėsi miškininkas Aleksas Derkintis. Žmogus pasakojo, kad kovo 11-ąją, važiuodamas pro Sedos bažnyčią, negalėjo patikėti pamatytu vaizdu – palei kelią buvo suguldyti šimtamečių liepų kamienai.
„Važiuoju ir galvoju, ar iš tikrųjų yra tai, ką mačiau, ar man tik pasivaideno. Grįžau atgal. Nupjautos liepos, kurios regėjo mūsų protėvius, bočius, rimtais, dvasingais veidais žengiančius per šventorių į savo šventovę.
Tos pačios senosios liepos, kurios tai vietai suteikdavo ypatingo iškilmingumo, o jų ošimas bažnyčios aplinką darydavo dvasingesnę. Čia ir nepraktikuojantis katalikas pajusdavo dvasios ramybę. Dabar tų medžių nebėra. Vien nupleišėję kelmai, krūvos šakų ir tuštuma“, – susijaudinęs kalbėjo dvidešimt penkerius metus miškininku dirbantis vyriškis.
A. Derkintis sakė, kad kalbėjosi su bažnyčios „klapčiukais“, kurie paaiškino, kad toks buvęs klebono sprendimas, nes medžiai galėję užvirsti ant pastatų.
Miškininkas piktinosi tokiu sprendimu. Pasak jo, liepos atlaikė šiemet praūžusią didžiąją vėtrą, o apžiūrėjus kelmus, buvę akivaizdu, kad liepos galėjo augti dar ne mažiau kaip šimtą metų.
„Jeigu buvo bijoma papuvusių medžių, reikėjo juos patikrinti. Tam tikslui yra amžiaus nustatymo grąžtai. Reikėjo kreiptis į miškininkus, ir jie būtų nustatę liepų būklę“, – piktinosi A. Derkintis, pažymėjęs, kad jam, augusiam pas senelius, nuo vaikystės yra įdiegtas stiprus katalikiškas tikėjimas.
Vyriškio nuomone, pasakymas, kad bus pasodinti nauji medžiai, nevertas sudilusio grašio, nes medis auga šimtmečius.
A. Derkinčiui nesuprantamas ir Sedos bendruomenės tylėjimas. „Ji nieko neverta, jeigu negali pastovėti už savo miestelio vertybes, negali sustabdyti įsisiautėjusio klebono“, – piktinosi žmogus.
PAREIKALAVO LEIDIMO
Sedos Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bažnyčios klebonas S. Šlepavičius atsisakė kalbėti su „Santarve“. Jis pateikė raštą, kuriame nurodoma, kad kunigas gali kalbėti su žurnalistais tada, kai yra pagrįsta priežastis ir gautas bažnytinės vadovybės leidimas.
Jokie argumentai, kad iš tikrųjų yra „pagrįsta priežastis“, S. Šlepavičiaus nepaveikė. Pareiškęs, kad su spauda kalbėsis tik tada, kai gausime bažnytinės vadovybės leidimą, kategoriškai išprašė iš klebonijos.
NUOMONĖS IŠSISKYRĖ
Šventoriuje sutiktas buvęs zakristijonas Povilas Gailiūnas buvo įsitikinęs, kad medžius reikėję nupjauti.
„Bažnyčia buvo kaip miške, jos nebuvo galima matyti. O juk bažnyčia turi būti matoma. Medis, kaip ir žmogus, pasensta ir miršta. Viskam ateina pabaiga. Čia augę medžiai buvo seni, o dabar pasodins dekoratyvinius medelius“, – sakė P. Gailiūnas, pasidžiaugęs, kad klebonas ir jam davęs rąstų.
Sediškis Stanislovas Musulas tik ranka numojo, kai paklausėme, kaip jam dabar bažnyčia atrodo.
„Bjauriai atrodo. Gal kai kuriuos patręšusius medžius reikėjo nupjauti, tačiau tikrai ne visus. Ką darysi, čia ne mūsų valia. Kaip klebonas nusprendžia, taip ir daro. Jam žmonių nuomonės nereikia“, – kalbėjo S. Musulas.
Sedos Vytauto Mačernio vidurinėje mokykloje dirbanti Aušra Griciutė sakė, kad pamačiusi, jog pjaunami medžiai, apsiverkusi.
„Norėjau skambinti visur, kur tik įmanoma, ir išsiaiškinti, ar taip galima elgtis. Sužinojau, kad klebonas turi visus leidimus. Skaudu, kad jiems užkliuvo tie šimtamečiai medžiai. Galbūt jie dar tiek metų būtų augę? Nesuprantu, kodėl žmogus viską nori sugriauti, sunaikinti, o po to iš tos Sedos išeiti?“ – netramdydama emocijų kalbėjo A. Griciutė.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Stasė Petkienė akcentavo, jog yra tikinti, todėl jai neskauda širdies dėl išpjautų medžių.
„Manau, kad senus medžius reikia kirsti. Žinoma, seniems žmonėms graudu, tačiau reikia“, – tikino mokytoja.
ATSIDŪRĖ „PRIEŠ FAKTĄ“
Sedos bendruomenės pirmininko pavaduotoja Genoveita Gricienė sakė, kad apskritai norėtų nekalbėti šia tema. Pagrindinė priežastis – nenorima konfliktuoti su klebonu.
„Norime taikiai sugyventi su kunigu, tačiau mums nesiseka. Niekas mūsų neklausė, ar reikia kirsti tuos medžius. Buvome „pastatyti prieš faktą“. Liūdna ir nejauku dėl to, kad taip šventorius atrodo. Žmonės kalba, kad dabar vėjai gali bažnyčią sugriauti, juk nebeliko medžių užuovėjos. Tikrai nemanau, kad visi tie medžiai buvo supuvę“, – kalbėjo G. Gricienė.
Išvydusi pjaunant medžius, mokyklos direktorė paskambino Sedos bendruomenės pirmininkui Leonui Derkinčiui ir ragino kažką daryti.
Šis paaiškino, kad bendruomenė yra bejėgė, nes klebonas S. Šlepavičius gavęs leidimą.
„Nesuprantu, kaip galima buvo gauti leidimą nupjauti šitiek medžių. Turėjau nueiti kryžiaus kelius, kad gaučiau leidimą nupjauti ant mokyklos tvoros griūvantį medį“, – stebėjosi direktorė.
NEPRISIĖMĖ ATSAKOMYBĖS
Savivaldybės vyr. paminklotvarkos specialistė Eugenija Kupliauskienė teigė, kad medžius reikėję nupjauti. Praūžęs uraganas išjudino vertingus koplytstulpius.
„Be to, ir pati bažnyčia yra respublikinės reikšmės architektūrinis paminklas. Niekas neprisiėmėme atsakomybės dėl to, jeigu tie supuvę medžiai nugriūtų ant bažnyčios ar varpinės. Tuo labiau kad rengiamas šventoriaus apželdinimo projektas. Nesuprantu, kodėl tie žmonės piktinasi. Medis turi būti didingas, gražus. Dabar buvo likusios tik medžių galūnės, gadinančios visą vaizdą“, – sakė paminklotvarkos specialistė.
E. Kupliauskienė negalėjo atsakyti, kas finansuos tą projektą. Specialistės nuomone, tai – uragano padariniai, todėl lėšos turėtų būti skiriamos iš aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.
GRĖSMĖS NEKĖLĖ
Sedos seniūnas Stasys Keleris sakė, kad nors yra netikintis, tačiau su kunigais nenori konfliktuoti. Be to, jis nenorįs kištis į savo kieme besitvarkančio gaspadoriaus reikalus. Seniūnas akcentavo, kad klebonas S. Šlepavičius yra labai tvarkingas ir puikiai rūpinasi bažnyčios reikalais.
„Man yra tragedija nupjauti bet kokį medį. Dėl medžių aš turbūt esu kategoriškesnis ir už gamtosaugininkus. Tą leidimą pasirašiau paskutinis, nes buvau prispaustas. Dabar skaudu žiūrėti į tą pliką pastatėlį“, – tikino S. Keleris.
Seniūno nuomone, medžiai grėsmės bažnyčiai nekėlė – jie augo šiaurės rytų pusėje, kurioje vėjai nevyrauja.
S. Keleris pasakojo, kad klebono paprašytas pagalbos pjaunant medžius, jis sutikęs su sąlyga – rąstus atiduoti socialiai remtiniems žmonėms, kurių sąrašą yra sudaręs Socialinės rūpybos skyrius. Išgirdęs sąlygą, kunigas atsisakė seniūnijos pagalbos.
Jono STRAZDAUSKO nuotraukos
